QUOTE(Kita Mergaitė @ 2008 09 17, 19:57)
pas mane tai ne itin pozityvus gripas
nu tikiuosi iki pirmadienio pasveikti. tik kad rytoj butinai turiu nueit i darba, nes bendradarbiai sake per telefona, kad stalo per popierius nebesimato 
Liute, gyventi su anyta tai nekoks sprendimas
tau du keliai: arba skelt ultimatuma "as arba ji" arba apsisarvuot geleziniais nervais ilgam laikui
o kodel ji nori gyvent su jumis? kazkas neturi kur gyventi?


Liute, gyventi su anyta tai nekoks sprendimas


turi kur gyventi, bet zmogus nenori gyventi be musu, nenori dirbti, o tik aiskinti(kaip gimines jai pasake tiesiai sviesiai ji pavydi man savo sunaus) bet nezinau blogiausia ir del ko krito mano optimizmas, mano mylimas vyras nuo jos pamokytu (kaip mazas vaikas) keiciasi, ir patikekit ne i gera puse, net niekada nemaniau kad gali taip pasikeisti (sako, kad mamos gadina kai gyvena su sunumis). taip buvo gera kai pasitinka brangusis, skubi namo, ten gera ramu , jauku, o dabar...tik girdziu kokia ji puiki (pati save giria), o vat as taip nedarau, ir taip per valanda suranda palyginimu ne viena...pagal ja kaip ji kala as turiu buti kaip lele kuri tupineja aplink juos, tik sypsosi, begioja, viska daro, o vyras jokiu budu neturi padeti, juk jis vyras...ir blogiausia, kad as namo tai veliau griztu, o jis vietoj to kad kaip anksciau ramiai sutikti, piktas kaip laukinis zveris...NORIU SAU NUOTAIKA PASIKELTI, VISADA BUVAU OPTIMISTE, NA KAM NEBUNA LiUDNU DIENU. bet nezinau kazkaip kelias dienas visai negaliu, blogos mintis tik lenda i galva...
Gal nueisu per pietus i baznycia, ten gal nusiraminsiu.
