žinai, aš kai mokiausi mokykloje, tai mane labai inspiravo D. Londono romanas "Matinas Idenas", laaaabai Papildyta:
ne, as nenuvertinu, turejau omeny kita dalyka - pasitikejima Dievu (aukstesniaja jega), bet ta irgi reikia auginti savyje. tiesiog dariau tuos dalykus per jega ir kazkuriuo momentu atlaisvejo viskas
Vis uzmatydavau ta knyga, bet kazkaip ir nepaimdavau pavartyti. O dabar reikes pabandyti. Mama nupirko knyga "The secret" rusu kalba, tai dabar skaitysiu ir rusu mokysiuos, 2 Murphy'o knygas, ir pora Helenos Exley knygeliu, tai papildysiu savo pozityvo atsargas.
Supratau, kad man dar laaabai reikia tobulint savo mastyma, nes vos tik reik daryti ka nors su rusu kalba ar eiti kalbeti pries auditorija, sakau, kad nieko nemoku.
Man sekasi ir aš einu link dar didesnės sėkmės Įsirašyk į širdį: kiekviena diena - geriausia metuose. Audros, rukas, sniegas - zinoma, kartais tau kliudys. Galvok tada apie tuos, kurie jau pirma taves yra to prisiragave, ir sakyk sau paprastai: ka kiti isgalejo, isgalesiu ir as. Aciu, kad mane supa geri zmones, turiu dideli geru draugu rata, mokausi draugiskoje atmosferoje, esu liekna ir grazi, esu profesionali hip hopo/breiko sokeja, daug keliauju, esu laiminga ir mane lydi sekme.
Įprotis pirkti knygų daugiau, negu gebame perskaityti, yra sielos veržimasis į begalybę, ir ši aistra vienintelis dalykas, kuriuo esame pranašesni už gyvūnus.
Jungiuosi ir as prie jusu ar priimsite mane i savo buri Jauciu paskutiniu metu taip negera kad nors tu ka...Po dukters laidotuviu neturejau i ka remtis,tai skaiciau literatura,ejau i baznycia ir tai man padejo,veliau jutau kad reikia permainu isvykau i Paryziu,gryzusi suzinojau kad laukiuosi ir tai suveike stebuklingai!
reikalavimas parašams Parašai neatitinkantys šių reikalavimų trinami be perspėjimo. Radus pakartotinai netvarkingą parašą, bus duodamas įspėjimas arba draudimas rašyt forume.
Jungiuosi ir as prie jusu ar priimsite mane i savo buri
Jauciu paskutiniu metu taip negera kad nors tu ka...Po dukters laidotuviu neturejau i ka remtis,tai skaiciau literatura,ejau i baznycia ir tai man padejo,veliau jutau kad reikia permainu isvykau i Paryziu,gryzusi suzinojau kad laukiuosi ir tai suveike stebuklingai!
Jeigu manęs paklaustumėte, ar esu pozityvaus mąstymo šalininkas - nedvejodamas atsakyčiau, kad taip. Tačiau jei paklaustumėte, ar visad toks buvau - deja, teigiamo atsakymo neišgirstumėte. Palyginus mano gyvenimą iki ir po, kai pradjau suprasti, kad galima mąstyti kitaip, viskas tikrai pasikeitė į gerąją pusę. Nesuklysiu pasakydamas, kad tapau laimingesniu žmogumi ir man pradėjo sektis. Saulė pradėjo šviesti net ir apsiniaukusią dieną, o kūno svoris dažnai nebejaučia gravitacijos. Žinote tą jausmą, kai, rodos, gali skraidyti? Visiškai nebeturiu blogų emocijų, kurios seniau būdavo blogos nuotaikos ar net tam tikros depresijos formos priežastis. Stengiuosi net ir situacijas, kurios atrodydavo visiškai siaubingos, paversti tiesiog nesėkminga patirtimi ir iš to rasti sau naudos - pasimokyti. Ypač man padeda posakis shit happens (liet. - visko pasitaiko). Juo vadovaujuosi visada ir visur, kai nutinka kažkas netikėto. Žinoma, tai tik keli žodžiai, tačiau jie man padeda į nesėkmes žiūrėti su šypsena. Manau, kad esate girdėję posakį Gyvenu ir mokausi - šitas irgi puikiai tinka. Privalome mokytis iš klaidų, nes kartu su patirtomis klaidomis galime bręsti kaip asmenybės. Padarėte klaidą? Puiku - pripažinkite ją ir išmokite kažką naujo. Išvertėte puodelį kavos? Na ir kas, džiaukitės, kad šalia nebuvo kompiuterio, kuris tikrai nemėgsta kavos. Personifikuokime nesėkmę ir jai nusišypsokime. Pabandykite!
Be abejonės - naivu manyti, kad vieną dieną imsite ir staiga pradėsite mąstyti kitaip, o to rezultatas bus laiminga siela. Aš to ir netvirtinu, nes kaip ir kiekvienam dalykui, taip ir nuosekliam ir kryptingam mąstysenos keitimui reikia laiko. Kelias iki pozityvaus mąstymo yra labiau dinamiškas, nei statiškas. Lygiai taip, kaip nepasiduosite blogoms emocijoms, taip tas kelias vis sutrumpės ir pagaliau vieną vakarą prisėsite ir pasakysite sau Aš laimingas!. Na ir kas, kad buvo sunki diena, bet namie jūsų laukia šeima, draugai, puodelis kavos, mėgstama muzika. Kai pagalvoji, galima rasti tiek daug paprastų dalykų ir iš jų gauti dar daugiau nepaprastų, nuostabių, teigiamų emocijų Visos šios smulkmenos (iš dalies) gali suteikti tiek daug džiaugsmo, o joms pasiekti reikia tiek nedaug - išmokti džiaugtis jomis.
Mūsų protas ir jausmai yra taip evoliucionavę, kad vienu metu gali būti tik vienoje stadijoje. Jeigu visą laiką stengsitės į viską žiūrėti paprasčiau ir su šypsena, tai vieną galiu garantuoti - jums nebeliks laiko blogoms emocijoms. Argi tai ne nuostabu? Galėsite pasigirti draugams, kad neturite laiko liūdėti. Tiesa, negaliu sakyti, kad blogos emocijos nenorės jūsų nugalėti, bet mes esame stipresni! Tiesiog, pabandykite suvokti (galite net užsirašyti) stadijas, kada jūsų nuotaika iš geros ar normalios tampa bloga. Asmeniškai man pirmiausia apima tokia vegetacinė būsena, tada prisimenu visas problemas ir jos tarsi vienu metu mane užgula didžiuliu didžiuliu svoriu. Taigi, pagrindinė problema, kad iš vegetacinės būsenos dažniausiai patenku į blogos nuotaikos zoną. Ta reiškia, kad privalome (šiuo atveju privalau), vos pajutęs pirmosios stadijos simptomus, nukrepti savo mąstymą visai kita linkme. Turime veikti greitai, nes nuotaikų kaita yra kaip gilus liūnas. Nejaugi norite nuskęsti? Pradėkite daryti kažką visiškai kvailo. Galite pradėti šokti ar šokinėti, o jeigu jums tai nepriimtina imkite popieriaus lapą ir iškarpykite snaigę ar skambtelėkite draugei ir pagaminkite jai vakarienę. Vienas iš efektyviausių būdų pasikrauti teigiamų emocijų - jų duoti kitam. Duokite ir jums bus gražinta su kaupu - garantuoju. Sumažinsite tą keistą slegesį krūtinėje, o galbūt ir visai jį sunaikinsite, ko aš jums ir linkiu išmokti. Svarbiausia - suprasti, kaip jus apima liūdesys ir suskirstyti procesą į tris stadijas. Dar nepasiekus antrosios - žudykite, žudykite ir dar kartą žudykite. Jūsų ginklas gali būti mėgstama muzika ar kvailas elgesys. Pasirinkimas labai didelis - atraskite savo žudymo įrankį.
Pagrindinė klaida, kurią daro dažnai depresiją jaučiantys žmones yra ta, kad arba jie per daug dažnai arba iš viso neverkia. Jeigu jums liūdna, tai nebūtinai apie tai riekia žinoti visiems. Kokia prasmė rodyti pasauliui savo emocijas ir prašyti, kad jis paguostų? Čia išlenda ir kita problema - dėmesio trūkumas. Kai liūdėjimas tampa hobiu ar priemone būti pastebėtam - verta susimąstyti ar būti super duper EMO (atsiprašau už fantastinį išsireiškimą) yra tas kelias, kuriuo noriu ir toliau gyventi. Žinau ne vieną atvejį, kai jaunuoliai pjaustosi venas, geria vaistus nežmoniškai kiekiais, nes jiems liūdna, tačiau ar tikrai tai nėra tik priemonė būti pastebėtam? Manau, kad tikrai taip. Iš šių mano paminėtų teiginių iškyla dar vienas klausimas: kas tai įtakoja? Pasaulis yra sudėtingas, tačiau per daug sudėtingas požiūris į jį gali privesti prie emocinio nuovargio. Nereiktų jam pasiduoti! Yra labai puikus terminas KISS, kurio reali reikšmė - KEEP IT SIMPLE, STUPID. Pastarasis yra dar viena mano mėgstama frazė, padedanti priimti sprendimus daug paprasčiau nei įprastai.
Iš viso mano komentaro apie teigiamas ir neigiamas emocijas, galėjote susidaryti klaidingą nuomonę, kad pozityvus mąstymas yra liaudiškai tariant pochuizmas (viskas vienodai šviečia), tačiau griežtai paneigiu bet kokį tapatinimą su juo. Pozityvus mąstymas neverčia atsisakyti savo pareigų, atsakomybės jausmo, nepaisyti gyvenimo taisyklių, tačiau atvirkščiai - skatina gyventi pilnavertį gyvenimą, tik į viską žiūrėti paprastai, optimistiškai ir su šypsena. Būkite laimingi, mielieji!
