QUOTE(bim @ 2008 08 26, 16:57)
vakar man paeme ta paseli, ziures kas auga! na gyd lor neradau ir neeskojau, turim mes tokia viena gera gyd is didziosios raides kuri lepe susilaukt ispradziu tirimuko atsakimo, o ten ji jau suregulios kas prie ko! tai biski apsimau kai ji apsieme paglobot mane, ir sakie kad tikrai pasirupinti kad viskas butu ciki! ji musu noros gyd. labai patyrus ir gauk pazinciu turincia, pati dirba su neisnesetukais ir santarosia ir antakalni. as jia pasitikiu! tai va, laukiu vis gyd skambucio, del tu tirimu, matomai labai uzsiemus tai gal pasuks tik po darbo pabaigos! kai tik ka suzinosiu tai butinai dosiu zinot!
bais idomi man pasidare tavo gydytojos pavarde, nes ir antakalni ir santoruose tedirba viena docente
...bet poziuris teisingas laukiam tyrimo, nes ka be jo, tas kraujo tyrimas vienas nieko neduoda tavo atveju. Dziaugiuosi, kad bedos kol kas sitoj vietoj sustojo ir atrodo gana viltingai, kad tuo ir baigsis. pailsek
Papildyta:
QUOTE(antuke @ 2008 08 26, 16:56)
O as turiu tokia didele vidine nuojauta, kad likimas dar karta pasijuoks is manes ir as visalaik gimdysiu vien tik berniukus. Pries laukdamasi savo pirmagimio sapnavau sapna, kad turesiu 2 sunus. Tai buvau nustebusi, kai isgirdau, kad laukiuosi dvynukiu mergyciu. Dabar, taip gaunasi, kad tas mano sapnas dar gali issipildyti.
Papildyta:
Bet visu baisiausia butu, jei paaisketu, kad del kokiu nors priezasciu isvis negaliu lauktis vaikelio. Cia tai jau butu tikra likimo ironija
mano vyras kai as pradedu kalbeti apie nuojautas ir prietarus is karto paklausia nuo kada as patapau tokia tikincia. Manau, kad daug ka galima paaiskinti moksliskai. O kaip ten is tiesu matyt siame gyvenime nesuzinosime. Bet kazkaip reikia ismokti uzsiprogramuoti teigiamai, nes fiziologiskai neigiamos emocijos skatina visai kitu medziagu issiskyrima organizme, kurios atitinkamai padaro savo darba. As aisku negalvoju, kad persileidau del to , kad to bijojau, bet matyt vidiniai medziagu pokyciai duoda smegenim impulsusu i kuriuos mes reaguojam ir galbut kai organizmas yra taip isitempes kaip musu visu netekusiu vaikuciu jis reaguoja zymiai stipriau, taip as susapnavau kad kraujuoju, STT jaute, kad kazkas netaip dabar pries tyrimus. Tikiuosi, kad tame nera nieko magisko, bet kad visiskai nereiketu kreipti demesio i pojucius tai nedrysciau sakyti.
Galbut is tiesu tu turesi tik berniukus, o gal kaip tik grazia mergyte, bet negalvok, kad is viso neturesi!!!
Papildyta:
QUOTE(Andryte @ 2008 08 26, 16:29)
Labas
Bim, tai koki ten tau tyrima dare?
Antuke
As tai siandien sugalvojau, kad ir man reikia prolaktina pasidaryt, tai pridaviau krauja, dar kartu ir bendra kraujo tyrima pasidarysiu.
O zinot dar pasakysiu kokios mane mintys istisai grauzia. As jau kazkaip beveik su viskuo sugebejau susitaikyti, na bent jau kazkiek save apraminti, ale vat vienas dalykas man niekaip neduoda ramybes, nes zinau, kad jo tai jau niekada nepakeisiu - man gaila, kad Ruta netures 3 metais jaunesnio brolio. Ta prasme, kad gal kazkada ateityje tures ar broliuka ar sesute, bet tas amziaus skirtumas bus didesnis. Ir man taip liudna del to, nes as kol laukiausi, tai dziaugiausi, kad bus nedidelis skirtumas, kad bus draugai vaikiukai.
As labai daznai matau vizijas kaip soku su dviem mergytem ratuku
, arba staiga pagaunu save, kad ziuredama i Amelija bandau pamatyti Sofija. Kazkodel man irgi tas faktas , kad nebe tas skirtumas bus su kitu vaikuciu neduoda ramybes, bet gal delto, kad tai buvo musu planiuoti vaikuciai, planuota ateitis, vizijos, kurios mire kartu su maziukais ir paliko tuscia erdve kuria reikia uzpildyti ekstra tvarka kazkuo kitu, todel vis atrodo, kad viskas ne taip gyvenime kaip turetu buti. O del draugu, tai manau, akd su laiku susidraugaus. mano vyras su savo broliu bendrauti pradejo nuo 18 metu nes ju skirtumas 7 metai. Ir nieko vaikysteje tiesiog kiekvienas savo draugu turejo, o dabar graziai broliskai sutaria. Manu tas svarbu ir gal net svarbiau, kad musu vaikai islaikytu gerus santykius kai uzaugs ir musu gal but nebebus.
Papildyta:
STT dziaugiuosi, kad Zemyna gerai jauciasi pas tave pilvuke, o leukocitai niekur nesides teks jiems nusileisti
klausei kaip jauciuosi-fiziskai tai gerai, nei ka skauda, nekraujuoja, net issigandau, kad neliktu kokiu kresuliu ir nereiktu vel valymo daryti
. Pykinimas dingo is karto po proceduros, gal kiek svaigsta galva, bet tai tik mazos smulkmenos. Emociskai...Spejau isgedeti si nestuma per tas dvi savaites, tiesiog bandau negalvoti, nors karatais iskyla echoskopo vaizdas pries akis, bet neleidziu sau i tai isijausti, nezinau kaip visa tai atrodytu jei jau buciau sirdutes plakima girdejusi... dabar taip ir liko nezinia. Tik anamnezeje jau turesiu tris nestumus. Labai tikiuosi, kad nebepasikartos sita istorija, jau man kaip ir uztenka tu nesamoniu gyvenime, as noreciau tiesiog pradeti gyventi...
Aira sakai, kad blaiviai mastau, kad taip tik atrodo. jau kai man buna labi blogai as dingstu i save
, todel labai stresuoancios manes dar nematet
, bet negaliu pazadeti apsaugoti nuo savo beprotystes ateityje
