BIM neskaityti!!!
...aciu mergaites uz kumstukus ir vilti, tik deja, matyt neviskas nuo musu noru ir vilciu priklauso

. Gydytoja taip viltingai mane pasitiko, sako labai gerai tavo hormonas didejo, as jai sakau, bet as kraujavau. Pasiziurejo echoskopu ir jau po keliu sekundziu supratau, kad negerai ten

. Rado kraujosruva gimdoje, pusliukas yra, o viduje, deja nebera vaikiuko

. Kadangi viskas nepasisalino, pirmadieni valymas laukia, nes like audiniai palaiko hormonus ir mane tvarkingai pykina. Labai nuosirdziai uzjaute, is karto paziurejo kiausides , sake tikrai dar turesi vaikuciu. Paklausiau kiek laukti, sake ner cia ko laukti, po pirmo normalaus ciklo galiu planuoti. Klausiau kaip del dvieju cezariu ir tarpo tarp operaciju, sake kad jei nors kiek daugiau iseina tarp dvieju cezariu nei metai tai galima ir nelaukti. Cia viltis visom cezarinukem. Taigi taip va jauciuosi kazkaip keistai

. Is vienos puses palengvejo, kad pagaliau aiski situacija, nes ta nezinia zude labiausiai, is kitos puses turejau dar vilties...As ranku nenuleidziu, kai tik visas sitas kosmaras pasibaigs, susirasiu ginekologa, pasikonsultuosiu dar karta ir link naujuju planuosiu leliuka. Taigi mane is besilaukianciu isbraukit, bet visai neismeskit

, as leidziuosi i planuojanciu sarasiuka.
Vaivos juosta as ne pavyzdys, nenoriu juo buti, bent jau situo poziuriu

Kuo nuosirdziausiai tikiuosi mergytes, kad visi uzkibe leliukai, planuoti ir neplanuoti uzaugs saugiai jusu pilveliuose ir mes juos pamatysim sveikucius ir linksmucius.
Cia kaip atsisbeikinamaja kalba susakiau

. Na as nepabegu, lieku jusu burelyje, nes karta tapusi angeliuko mamyte ja lieki visam gyvenimui...
Papildyta:
QUOTE(nicule @ 2008 08 22, 16:01)
tai taip ir stengiuosi bet dabar suprantu kad dar yra vyras kuri buvau i sali pastumus kuris bando man padeti o as jo net neprisileidziu vienuzodziu pasidariau labai svetima kuria nenoriu buti suprantu kad blogai darau bet vistiek taip elgiuosi kaip durne
mes matyt nesamoningai vyrus sunkiausiu momentu atstumiam, tarsi jie nebutu musu prarasto vaikucio dalis. Kai Sofija mire niekas aplink neegzistavo, as net pykdavau, akd jis gali naktim miegoti, bet labai padejo psichologas. Kadngi mes ruosemes isvaziuoti as issigandau, kad jeigu neissiaiskinsim tai emigracija tik dar labaiu gali atitolinti mus. Mes ir toliau retai snekames, tarsi suradom kiekvienas savo nisa skausme, bet zinom, kad myloim vienas kita, kad mylim ir esama ir nesama dukrytes. Jie niekada neisjaus tos netekties taip kaip mes, bet ir jiems skauda. Pbandyk nors kartais ji prisileisti, dviese bus lengviau, net jei is pradziu taip neatrodo. Tik jis vienas gali 100% tave suprasti, nes jis sitos jusu netekties dalis, ne mes, ne artimieji, ne draugai, tik jis.
Tikiuosi, kad ir tavo skausmas prades mazeti