QUOTE(Dagilis @ 2008 11 27, 17:17)
'Dievas sujunge'...
bažnyčia turi šiam daiktui monopolį
QUOTE(Dagilis @ 2008 11 27, 16:17)
Zuzla, kuo remiesi, sakydama, kad Dievas tave sujunge daug anksciau, nei nuejai tuoktis i Baznycia?
Manau tarp pazado vyrui, 'kad mylesi ji visa gyvenima' ir Santuokuos sakramento yra skirtumas....
Pazadeti zmogiskai gali bet kada ir bet kur (ir bet kam
), bet tai dar nereiskia, kad tai galima pavadinti 'Dievas sujunge'...
Juk net civilinei santuokai galioja tam tikros taisykles, tai ka jau bekalbeti apie Santuokos sakramenta...
Na tiek minciu siai dienai
Manau tarp pazado vyrui, 'kad mylesi ji visa gyvenima' ir Santuokuos sakramento yra skirtumas....
Pazadeti zmogiskai gali bet kada ir bet kur (ir bet kam
), bet tai dar nereiskia, kad tai galima pavadinti 'Dievas sujunge'... Juk net civilinei santuokai galioja tam tikros taisykles, tai ka jau bekalbeti apie Santuokos sakramenta...
Na tiek minciu siai dienai
nes nemanau, kad Dievas sujungia tik tada, kai apie tai garsiai pasako kunigas
QUOTE(zuzla @ 2008 11 27, 19:28)
Man vienas kunigas yra pasakęs, kad Dievas palaimina jau tada kai patys žmones nusprendžia būti kartu. O jei tikint tuo, kad Dievas ir mūsų mintis žino ir jausmus, manau esant tikrai abipusei meilei ir palaimina. Bet tada pamastykim... kas tada yra tos apeigos bažnyčioje?
QUOTE(MrsRAT @ 2008 12 26, 13:54)
Man vienas kunigas yra pasakęs, kad Dievas palaimina jau tada kai patys žmones nusprendžia būti kartu. O jei tikint tuo, kad Dievas ir mūsų mintis žino ir jausmus, manau esant tikrai abipusei meilei ir palaimina. Bet tada pamastykim... kas tada yra tos apeigos bažnyčioje?
Jauni žmonės dažnai įsimyli, kuria planus, net tikrai planuoja būti kartu, bet taip ir nenuėję iki bažnyčios išsiskiria, kuria planus su kitais ir iš tiesų nueina tuoktis gal jau su kokiu trečiu ar dar kažkelintu iš tų apie kuriuos galvojo ir planavo. Negi norite pasakyti, kad prieš Dievą jie jau buvo palaiminti su pirmuoju iš tų su kuriais planavo bendrą gyvenimą? Gal kažkas net nenutuokdamas gali būti vedęs ar ištekėjusi ? O paskui tuoktis su kitu... Dievas juk laimina tik vieną santuoką, o ne kiekvieną pasvajojimą, planus...
Apeigos bažnyčioje tai planų ir svajonių įgyvendinimas, įkūnijimas. Santuoka, kaip ir kūdikis, tam, kad galėtų gyventi, augti, turi būti pradėta, vien svajonių ir planų nepakanka.
O man dar iškilo klausimas. Ar gali Dievas nejungti? Na jei pradžioje viskas įprasta, o paskui vyras pradeda talžyti žmoną kaip bokso kriaušę, arba žmona vos tik vyrui pro duris išėjus tempiasi į namus jau n-tąjį meilužį. Dievas gi mato, Dievas gi ir ateitį mato. Negi jis ir tokias santuokas laimina? Negi kunigai mato kažką daugiau? Kiek kartų kunigas yra atsisakęs laiminti santuoką, nes mano, kad tie žmonės nėra tinkami vienas kitam? Abejoju ar taip yra buvę, o gal turėtų?
QUOTE(Luknė @ 2008 12 28, 09:18)
ir iš tiesų nueina tuoktis gal jau su kokiu trečiu ar dar kažkelintu iš tų apie kuriuos galvojo ir planavo.
ir taip pat sėkmingai išsiskiria
ne nuo bažnyčios priklauso ar su žmogum būsi, gyvensi, mylėsi visą gyvenimą
Man is vis keista, ko zmones eina i ta Baznycia tuoktis, jei jiems Dievas yra tik inoriu tenkintojas? Su vienu permiegojau - palaimino, su kitu pasvajojau - vel palaimino, bet va trecias pasirode dar geresnis - tai ir su tuo jau palaimino
Savo mastymu vingiuose nepamirskime, kas yra Dievas - ne tas 'Vasia, Vasia, ateik cia' - is anekdoto...
Papildyta:
Manau, kad issiskiria visada skausmingai, ne sekmingai... O dar labiau kencia vaikai, kurie del tevu klaidu negali augti normalioje seimoje ir daznai jau nebezino kaip kreiptis i n-taji "teveli"... arba is vis tokio gyvenime nera mate...
Mes galime gyventi kaip norime - laisvi esame, patys uz savo gyvenima atsakome, bet yra atsakomybe uz vaikus... bet juk taip nemadinga dabar galvoti apie atsakomybe
Taip, ne nuo Baznycios priklauso, o ar busi ir mylesi ta zmogu, bet tam ir eini Dievo pagalbos ir palaiminimo prasyti, kad turetum jegu ir meiles visam gyvenimui uztektu.
Jei tiki Dievui - tai tau Jis yra visokios Meiles ir Gerio saltinis, kuriame ir pats semiesi jegu ir stiprybes, kai dziaugmas, ir kai vargas.
'Kai vargas suspaus, ar laime lydes...
Kai ligos uzklups, ar sveikata tvers..." - ar ne?
Savo mastymu vingiuose nepamirskime, kas yra Dievas - ne tas 'Vasia, Vasia, ateik cia' - is anekdoto...
Papildyta:
QUOTE(zuzla @ 2008 12 28, 12:46)
ir taip pat sėkmingai išsiskiria
ne nuo bažnyčios priklauso ar su žmogum būsi, gyvensi, mylėsi visą gyvenimą
ne nuo bažnyčios priklauso ar su žmogum būsi, gyvensi, mylėsi visą gyvenimą
Manau, kad issiskiria visada skausmingai, ne sekmingai... O dar labiau kencia vaikai, kurie del tevu klaidu negali augti normalioje seimoje ir daznai jau nebezino kaip kreiptis i n-taji "teveli"... arba is vis tokio gyvenime nera mate...
Mes galime gyventi kaip norime - laisvi esame, patys uz savo gyvenima atsakome, bet yra atsakomybe uz vaikus... bet juk taip nemadinga dabar galvoti apie atsakomybe
Taip, ne nuo Baznycios priklauso, o ar busi ir mylesi ta zmogu, bet tam ir eini Dievo pagalbos ir palaiminimo prasyti, kad turetum jegu ir meiles visam gyvenimui uztektu.
Jei tiki Dievui - tai tau Jis yra visokios Meiles ir Gerio saltinis, kuriame ir pats semiesi jegu ir stiprybes, kai dziaugmas, ir kai vargas.
'Kai vargas suspaus, ar laime lydes...
Kai ligos uzklups, ar sveikata tvers..." - ar ne?
QUOTE(Dagilis @ 2008 12 28, 13:42)
Manau, kad issiskiria visada skausmingai, ne sekmingai...
'Kai vargas suspaus, ar laime lydes...
Kai ligos uzklups, ar sveikata tvers..." - ar ne?
'Kai vargas suspaus, ar laime lydes...
Kai ligos uzklups, ar sveikata tvers..." - ar ne?
dažniausiai tik vienam būna skausmingai....
taip, be abejo... bet baigčiau tuo gyventi, jei kiekvieną vakarą mane arba mano vaikus vyras muštų ar meilužę turėtų... taigi ištikrųjų - kam visa tai... juk nežinai kaip gyvenimas pasisuks
QUOTE(zuzla @ 2008 12 28, 15:15)
dažniausiai tik vienam būna skausmingai....
taip, be abejo... bet baigčiau tuo gyventi, jei kiekvieną vakarą mane arba mano vaikus vyras muštų ar meilužę turėtų... taigi ištikrųjų - kam visa tai... juk nežinai kaip gyvenimas pasisuks
taip, be abejo... bet baigčiau tuo gyventi, jei kiekvieną vakarą mane arba mano vaikus vyras muštų ar meilužę turėtų... taigi ištikrųjų - kam visa tai... juk nežinai kaip gyvenimas pasisuks
Bet va as vis pagalvoju, negi zmogus gali taip radikaliai pasikeisti, kad iki santuokos - angelas, o po vestuviu - jau baisus smurtautojas
? Isivaizduoju, kad gali tokiu atveju buti, bet pati nesu savo aplinkoje susidurusi. Dazniausiai zvelgi ir matai, kad jau iki santuokos zmogus daro didziule klaida siedamas gyvenima su kokiu neva 'pasitaisiusiu' alkoholiku ar nepagarbiu zmogumi, kuris tik uodega suka... tik va ta isimylejusi puse daznai arba nemato (nors neisivaizduoju, kaip galima nematyti), arba naiviai tikisi, kad meile pakeis viska ir tiki pazadais...Bet ir tai, jei su zmogumi ilgiau draugauji ir samoningai santuokai ruosiesi - manau tokie dalykeliai islenda, kad ir kaip kas nors apsimetinetu... Gaila, kad zmones pamirso, kas yra Suzadetuviu laikas ir koks jis svarbus...
Taciau kaip bebutu, smurtas yra visiskai netoleruotinas ir ne vienas tikejimas (nebent islamas - sito nezinau...) neliepia neva 'del Dievo' su tokiu zmogumi gyventi. Atsiskirti tiesiog butina del saves ir juolab vaiku...
QUOTE(Dagilis @ 2008 12 28, 15:22)
tik va ta isimylejusi puse daznai arba nemato (nors neisivaizduoju, kaip galima nematyti), arba naiviai tikisi, kad meile pakeis viska ir tiki pazadais...
ji, tokia naivuolė, juk gali būti ištikrųjų sąmoningai ruošiasi santuokai, tikisi, laukia... tai bažnyčioj ją palaimina kančioms...
QUOTE(zuzla @ 2008 12 28, 16:35)
ji, tokia naivuolė, juk gali būti ištikrųjų sąmoningai ruošiasi santuokai, tikisi, laukia... tai bažnyčioj ją palaimina kančioms...
Bet ar Baznycia kalta del to, kad ta ji yra naivuole??? Siaip ar taip suauges zmogus turi laisva valia, prota ir pats sprendzia. Mes turime didziausia dovana - butent laisva valia. Deja, daryti blogi ir priimti neteisingus sprendimus - tai pat... Jei Dievas kaip koks faraonas reguliuotu musu gyvenimus kiekviename zingsnyje ir sprestu uz mus - tai Jis nebutu joks Dievas, o tiesiog vergvaldys, valdantis savo vergus... O Jezus jau seniai mus atpirko Dievo vaiku gyvenimui, tikrai laisvei ir dziaugsmui. Problema tik ta - kiek mes kiekvienas asmeniskai priimame jo Atpirkima ir laisves dovana... Kiek priimame, kiek atsiveriame Jo Malonei ir meilei - tiek ir turime. O kiek ir toliau elgiames taip, tarsi jokio Dievo nebutu - tiek taip ir turime... Juk tikroje Meileje negali buti prievartos, Dievas neprievartauja zmogaus elgtis pagal Ji - sprendziame mes patys.
Jei einu prie altoriaus, nesuvokdamas ka darau arba labai gerai suvokdamas, bet man tai visiskai 'dzin' (yra geras spektaklis 'Tevje pienininkas', kur zmones pastoviai snabzdasi: "Dievas nemato ka mes darome...") - tai ar Dievas, ar Baznycia, ar kunigas kaltas?
Ir netgi, jei zmogus klysta, jis iki karsto lentos visada turi galimybe pasitaisyti - visada yra vieta Gailestingoje Dievo sirdyje atgailai ir naujam gyvenimui.
Taip, daznai klaidos ir zaizdos yra labai gilios, pasekmes neautsaukiamos (uzmuses kita zmogu juk jo neprikelsi...), bet visada galime sauktis Jo Meiles ir atleidimo... kol dar laikas...
Duok Dieve, kad mes savo laisve panaudotume tik geram ir niekam niekada salia musu nebutu tamsu ir salta
QUOTE(Dagilis @ 2008 12 28, 16:22)
Bet ir tai, jei su zmogumi ilgiau draugauji ir samoningai santuokai ruosiesi - manau tokie dalykeliai islenda, kad ir kaip kas nors apsimetinetu... Gaila, kad zmones pamirso, kas yra Suzadetuviu laikas ir koks jis svarbus...
Tai gal kunigai ir turėtų kažkiek labiau žiūrėti kas darosi? Gal prieš tuokiant turėtų pažinti tuos žmones, ir aš nekalbu apie paskaitų prieš santuoką skaitymą. Gal tai visgi kunigo reikalas pažiūrėti ką jis tuokia, ir jei mato, kad naivi mergaitė nori ištekėti už atsivertusio alkoholiko, arba vaikinukas nori vesti jam netinkamą moterį, gal jis turėtų pasiūlyti jiems palaukti, neskubėti, nežinau... Negi kunigams telieka pasikliauti kad po frazės "Jei kas žino kažką dėl ko ši santuoka negali įvykti...?" kažkas pasikeis? Kažkaip labai abejoju.
