Ką Dievas sujungė...

Butu idealu, jei su kiekviena pora kunigas galetu ilgiau pabendrauti... bet isivaizduokime vargsa kuniga, kurio parapijoje, ne tik kad ne tukstanciai, bet desimtimis tukstanciu zmoniu - o jis turi daryti viska - tuokti, kriksyti, laidoti, Misias aukoti, Baznycia remontuoti, ispazinciu klausyti, na ir simtus dalyku... man is vis stebuklas, kad jie dar pavelka kojas nuo tokio kruvio... kiti ir paluzta, nusivaziuoja patys, sunkus be galo ju gyvenimas, na, bet cia jau as ne i tema...

Kita vertus, jei kunigai pradedu aiskinti, kazkaip tirti - tai jau butu tikrai ju kompetencijos perzengimas. Jis gi ne Dievas, ne koks prievaizdas... Kunigas turi tarti griezta 'ne', kai zinomi aiskus faktai, kad pora negali tuoktis ir t.t., bet siaip jis gali tik patarti naiviai merginai... Bet va, kaip patarti, kai parapijieciu tukstanciai...
Kokiame kaimelyje lengviau - daznai kunigas visus pazista, bendrauja, bet kunigu vis mazeja... laukia sunkus laikai, kai teks su ziburiu ieskoti, kai noresi su kunigu pakalbeti... Visur ta krize

Na žinokit gal čia tik iš šono taip atrodo. Pavyzdžiui paimsiu kaip pavyzdį Klaipėdos rajoną, nes šiaip kitokių duomenų nelabai radau (nors ir nelabai ieškojau, tiesiog papuolė po ranka) taigi, praėjusiais metais Klaipėdos rajone susituokė apie 1600 porų. Pabandykim pafantazuoti, kokia 50 porų tikriausiai buvo netikintys, ir su bažnyčia nieko bendro neturėjo. Klaipėdoje nemažai rusų - stačiatikių, o ir šiaip uostas, nemažai kitų tautybių žmonių, o kas be ko tame krašte ir liuteronų ir reformatų yra, na primeskim, kad kokia 250 tuokėsi ne katalikų bažnyčiose. Lieka 1300. Kokiems 300 manau tai antra, trečia ar net ketvirta santuoka, todėl jie kaip ir taip pat negalėjo tuoktis. Taigi mums lieka 1000 porų. Klaipėdos rajone 7 bažnyčios, pačiame mieste dar 4 katalikų bažnyčios. Manau pripažinsite, kad mieste tikrai ne po vieną kunigą bažnyčioje, tarkim po tris, rajone po 1. Viso gauname 1000 santuokų ir 19 kunigų per metus. Vienam kunigui išeina apie 52 santuokas. Taigi per savaitę po vieną. Manau rasti laiko, karts nuo karto porą valandėlių skirti jaunavedžiams ne taip baisu.

O dabar gal ne į temą, bet apie kunigų užimtumą, oi žinokit, nelabai jie man į voverę rate panašūs. Dirbu su vienu kunigu (švietimo įstaigoje). Tai jis turi dvi parapijas, ir pamokas mokykloje, ir ne tik kad visus pakrikštija, apženydina, ir mišias atlaiko (mišios jei ką tik sekmadieniais), bet ir į krepšinio varžybas kas savaitę lekia, o savaitės pradžioje dažniausiai kelioms dienoms lekia pažvejoti prie marių. Jei kas mirs - telefonas pas zakristijoną - susiskambins. O kiek kunigų dar turi laiko verslą prasukti ar gražias išsiskyrusias kaimynes po parodas ir koncertus pavedžioti.

Nesakau, kad visi tokie. Pritariu, kad reikia poilsio ir jiems. Tačiau... Kas dabar pamatuos kiek kiekvienas jų savęs atiduoda parapijiečiams.

musu santuoka tik civiline.aisku tevai norejo baznytines,bet kadangi as netikinti kam daryt spektakli vyras beje taip pat netikintis.jei as netikiu tuo palaiminimu kam man jis.jug santuoka ne nuo palaiminimo priklauso,o nuo to kaip tu supranti ta santuoka.as ir be palaiminimo gyvenu taip kaip,kad nelauzau jokiu santuokos istatymu.

Kiek pažįstate nuoširdžiai tikinčių naivuolių, ieškančių stiprybės Dieve, auginančių savo tikėjimą (besigilinančių į tikėjimo dalykus) sąmoningai besiruošusių ir priėmusių santuokos sakramentą po bent 3 mėnesius trukusių sužadėtuvių, kurias muša jų vyrai ar dėl kitų priežasčių turinčių skirtis?
Na, o jei Dievo nereikia, jo neprisimena, pagal jo mokymą negyvena, tai ko stebėtis, jei pakliūna į tokias situacijas

Kas atsakingas už mūsų gyvenimą? Kas atsakingas už šeimos sugyvenimą? Ar kunigo reikalas gaudyti mus benusidedant? Juk net pats Dievas to nedaro (nors jam daug geriau išeitų ).


O jaunieji gali bet kada paprašyti kunigo jiems skirti valandėlę laiko, jei tik jiems reikia. Šeima ir po santuokos gali paprašyti kunigo patarti, pagelbėti sprendžiant problemas... Negi jums prašant neskyrė? Ar įsivaizduojate, kad kunigas turėtų rengti kokius tardymus būsimiems jaunavedžiams ir jų metu aiškintis ar kurie neketina po sutuoktuvių muštis? Juk vieno paprasto pokalbio metu kunigas nepažins būsimo smurtautojo, jei jau nuotaka per kelis mėnesius kasdien leisdama su juo laiką nepažįsta. Jei jaunieji tikri katalikai - juos kunigas ir taip pažįsta, nes kas sekmadienį mato mišiose ir klausosi jų išpažinčių. O jei jie nuo tikėjimo toli, tai jokie tardymai ir kunigo sutikimas ar nesutikimas tuokti nepadės, jei jau einama prie nelaimingos santuokos.

MrsRat, manau, kad visos poros, kurios is tu 52 kreiptusi i kuniga pokalbiui tikrai tai galetu igyvendinti - problema cia kita - kiek is tu 52 to noretu .
Mes asmeniskai pries vestuves turejome ne viena pokalbi ir kunigas, kad ir kaip bebuvo uzimtas, rado laiko, bet as ji nuosirdziai uzjauciu, nes tai buvo Kunigas is didziosios raides, kuris dar simtus darbu turi, nes dideliame mieste, zmones eina pagalbos ieskoti ir po netekciu, ir po nelaimiu, dvasiniu pokalbiu, kur dar rekolekciju vedimas ir pan. Na, betkokiu atveju, ne kunigas turi juk uz mus sprendimus priimti ir santuokai ruostis padeda ne tik jie - tam yra seimos centrai, galybe knygu apie sakramentus, krikscioniskos santuokos tema ir t.t.
Kas iesko, tas randa
O jau kiek tie kunigai uolus, kiek ne - vienas Dievas ir tezino, pries Ji jie ir atsiskaitys, kaip ir kiekvienas is musu uz savo gyvenima
Misias kunigas laiko kasdien (Kataliku Baznycioje). Yra tik retu isimciu kunigams, kurie pvz. dirba mokslini darba ir neturi savo parapijos ir pan.
O siaip tai galvoju visame tame yra dar viena problema - daznai vienas is poros nori i viska gilintis, o kitas - nelabai, va tada yra sunkiau zmonems...


Ir saunu - gerbiu zmones, kurie gyvena pagal savo isitikinimus ir neveidmainiauja.

o va dukra mes pakrikstijom.tiesiog taip norejau..nors ir kaip jau minejau nesam tikintys.

Atleiskit, įkišiu trigrašį į jūsų diskusiją. Bet kad sunku susilaikyti po Junigedos2 pasisakymų. Bažnyčioje nesituokė, nes abu netikintys. Viskas puiku, suprantama ir sveikintina. Tačiau vaiką krikštijo, nors... netikintys.
Atleisk, Junigeda2, bet tokių žmonių nesuprantu. Kažkada, kitoje temoje, berods, apie krikštą, jau sakiau, kad, mano manymu, žmogus turi būti tiek pat stiprus savo tikėjime, kaip ir netikėjime. "Būk šaltas arba karštas, nes jei būsi drungnas, aš išspjausiu tave.."
Jeigu aš netikiu, tai netikiu iki galo, o ne su išlygomis. Tas pats galioja ir tikėjimui.

P.S.: aš nekrikštė, mano vaikas taip pat, bažnytinės santuokos mano gyvenime irgi nenusimato.

nera ko cia pykt..as jauciau kaip ir pareiga ta atlikti.tiesiog man sunku paaiskinti.mano viena drauge nekrikstyjo vaiku todel,kad jos nuomone jei jie nores pasikrikstys patys. as pati pakrikstyta.nors ir netikinti,bet man tai netrugdo.nu nenoriu as tos baznytines santuokos.man ji su amzina meile ir laime neturi jokio rysio.cia kazkas minejo,kad baznycioj tuokias tam,kad tipo nuotraukos grazesnes.jei rimtai dauguma tuokias baznycioj del tevu daromo spaudimo.mane irgi bande spaust.neisejo.viena teta pasake mano tevams tipo ka negalit priverst.pasaket ir turi but gipsas zinau uzpulsit mane juodai del tokiu minciu bet man netrugdo tie kurie tiki.tikekit jei jum nuo to lengviau.as netikiu,bet gyvenu pagal beveik visus dievo isakymus.neinu nei vogt,nei i kaire suku.pazystu ne viena toookia tikincia,kad baisu.taciau pas ja tiek pykcio tiek blogio savy.ko ji tada i ta baznycia vaiksto,kad jos dievas nenubaustu. atleiskit man jei mno nuomone ka nors izeis.nukrypau visai nuo temos

Junigeda, nereikia taip gintis, aš tikrai nepuolu dėl to, kad be bažnyčios palaminimo gyveni Aš tik išreiškiau nuostabą dėl to, kad tavo vaikas pakrikštytas. Nes šitai pjaunasi su tavo dėstomomis mintimis. Bent jau mano akimis žiūrint.

nu reikia gi kaskaip atsakyt i jusu nuomone. kiekvienas mes gyvenam taip kaip mum atrodo geriausia.mane labiausiai knisa kai man bando ipirst savo nuomone.pav kodel jus nesituokiat baznycioj jug taip reikia,kaip dabar be baznytines santuokos.man ir kunigas sake kam krikstyji vaika jei esi netikinti.man santuoka be tikejimo baznycioj didesne veidmainyste negu krikstas.aisku sakysit pakrikstyjai tai ir ginies.nu zodziu ta tema galim diskutuot be galo.kartais man sunku teisingai isreikst tai ka galvoju.jug nuo to,kad as nevaikstau i baznycia ar netikiu as nesu blogesne o gal esu....

Ir man liko neaišku, tai kodėl vaiką krikštijai?

Man toks vaizdas, kad krikštijo dėl šventos ramybės, tarsi apsidraudžiant, bet tada kažkur pasamonėje, o gal ir šiaip suvokiama, kad Dievas yra. Gal tiesiog tikima Dievu, tačiau nepriimtina pati bažnyčia. Bet vėl gi, o kam tada krikštyt.