QUOTE(vaižgantė @ 2009 01 04, 00:41)
Pasitarti galima, bet nebūtina kurti sektas ir bendruomenes...
Kažin kodėl meldžiamės "Tėve mūsų", o ne "Tėve mano"?
QUOTE(skristi @ 2009 01 04, 01:48)
Tai va. Turejau romana,tuo metu susideje negyvenom, netycia pastojau.
Pagimdziau vaika, gvenam susideje. Manes tas netenkina visiskai, o kad noriu su juo tuoktis, nepasakyciau. Turbut sutikau ne savo zmogu. Dar svarstau.
KA DARYTI DABAR?
Ar nuodeme man nesistengti sudaryti santuokos? Ar tureciau stengtis sudaryt santuoka ir gyvent su vaiko tevu?
Dabar gyvenam susideje. Jei liepciau jam iseiti - nutraukciau nuodemes daryma? Galeciau eiti ispazinties ir gauti atleidima? ir galeciau isteketi uz kito?
Bažnytinės teisės požiūriu tu laisva, nes santuoka nebuvo sudaryta. Jei matai, kad su vaiko tėvu bendras gyvenimas neįmanomas, teisingiausia būtų nutraukti santykius (kaip pati rašai, nuodėmės darymą) tuomet galėtum eiti išpažinties (žinoma, susituokus taip pat), galėtum ištekėti už kito. O jei kitas neatsiras? Ar esi pasiryžusi geriau gyventi viena, nei su vaiko tėvu?
QUOTE(skristi @ 2009 01 04, 11:08)
Dar masciau - apie isakyma "NEGEISK SVETIMO VYRO AR MOTERS" - turedama romana lauziau ji, ar ne? Ar tiesiog paleistuvavau?.. Kas tas svetimas vyras? Jei jis nevedes?

Ar lytiniai santykiai is tiesu leistini tik po santuokos sakramento, be jokiu islygu? Siai dienai tai atrodytu tokia utopija
Dievo įsakymai nekinta dėl to, kad kuris nors kuriais nors laikais atrodo utopija

. Juk laužom ir kitus (pvz., dauguma turbūt nė neatsimena tokio, kaip "nekalbėk netiesos"

), gal tik šeštojo ir devintojo pasekmės akivaizdesnės ir skaudesnės. O dėl įsakymo, kurį laužei - juk tu negeidei, tu gyvenai. Per išpažintį tiesiog taip gali ir pasakyti, kunigas tikrai tave teisingai supras.