Kai praeiviai auklėja jūsų vaiką, Kaip elgiatės?

o gal namie būna tokie, kokių vaikų reikalauja tėvai?
o nuo jų atsiskyrę savimi...tiesiog išsilieja.
nuo per didelio tėvų auklėjimo ir reikalavimų?
P.S. nesakau, kad tai yra gerai ar blogai.

* Taip, nedraudžiama. Bet, pasikartosiu, yra socialinė norma - svetimo vaiko neauklėti.

** Taip. Su socialine rūpyba, čia niekas nenori susidurti. O su ja susidurti gali ir dėl menkniekių mano akimis.
Beeet... apie tai ir tema: ką daryti aplinkiniams, kai vaikai yra neprižiūrimi arba laisvai auklėjami tėvų?
Ar LT logiška būtų kreiptis, kažkur, kad, va... kiemo metinukas pastoviai krenta į gėlynus?



Labai su tuo sutinku
Pvz. paskutiniu metu jaučiuosi taip: auklėjant mažą vaiką, tu jam kažką įdiegi, parodai, kas tinkama, kas ne ir t.t. ir pan. Žiūrint į didesnį vaiką (pvz. mano penkiametis), aš jau matau, štai toje vietoje jis išmokytas tinkamai elgtis, toje vietoje trūksta to ar to, trūksta motyvacijos. Vėlgi taip toliau ir pan.
Auklėju savo dvimetį, taip, kaip man išeina. Bet, jau žiūrėdama į savo penkiametį, matau savo klaidas ir savo pastangas. Tai, lyg yra man dar viena galimybė pasitaisyti ir ištaisyti savo auklėjimo spragas

Limcamca, butent ir as taip jauciuosi, ziuredama i savo vaikus, i tai, kaip jie bendrauja vienas su kitu namuose ir su kitais zmonemis

tiesa, mes kalbame tik apie viena aspekta - vaiku auklejima, ugdyma.
butu neteisinga teigti (ir neteisinga vaiko atzvilgiu), kad vaike matai tik SAVO pastangas, klaidas ir sekmes - is tokio poziurio atsiranda tam tikra tevu reakcija, tai yra, aplinkiniu reakcijas i vaikus jie priima asmeniskai, tarsi kiekvienas vaiko zingsnis butu tik tevu nuopelnas ar nesekme.


i ka del vaiku elgesio/tevu neprieziuros galima kreiptis lietuvoje, as pasidomesiu.

o kaip juos lenkti?jeigu lenkejai neturi jokiu teisiu ir juos bet kada gali vaikuciai pasiusti nx ar dar baisiau iskoliot

negali orumo įžeidimas
na, šiuo klausimu manau neverta čia diskutuoti, nes mano asmenine nuomone tie galimi lenkėjai nelabai ir nori lenkt, jiem ir savų bėdų pakanka
Papildyta:


kreiptis tai kreiptis...
bet kaip priverst reaguot į tą kreipimąsi, kad neišgirst"darbuotojų per mažai, negalim visko taip greit sužiūrėt. pasidomėim vėliau" ?

na kaip neturi jokių teisių? tai ką mane į teismą nutemps, kad aš svetimam vaikui pasakysiu, jog jis netinkamai elgiasi?
ta valytoja čia minėtoj istorijoj irgi kažkokia nenormali - tai kam reikėjo rinkt tas jų šiukšles? nueitų pas m-klos administraciją ir pasakytų kas vyksta. ir nereiktų nei jai pačiai bartis, nei svetimiems kištis. manau tikrai turėtų tokie vaikai ir pokalbį su mokytojų, direktorium ir net m-klos psichologu. o vat niekam nesiskūsdama valytoja tarsi toleruoja tokį elgesį ir rezultate sulauks jo dar daugiau. vaikai dažnai nejaučia ribų ir jas nubrėžti turi suaugę. ir nebūtinai tėvai. bet tai tikrai galima padaryt be smurto ir patyčių.

Vertinime "grubu" ir "neadekvatu" matau daug subjektyvumo Išskyrus tam tikrus kraštutinius atvejus, tai- tiesiog reakcija, nebūtinai tokia, kokios tėvai tikisi, nebūtinai "subalansuota pedagogiškai" , bet tai kartu ir galimybė vaikui pamatyti, pajusti, kad "šou" prekybcentryje yra ne tik parodomoji programa tėvams, kad į ją gali įsitraukti veikėjai, kurių dalyvavimo vaikas nesitikėjo.
Beje, prisiminiau vieną saviškio isterijos epizodą Tiesa namuose,ne PC. Žodžiu, vaikas dėl ligos nėjo į darželį, su juo kartu buvo mano tėvukas.Kažko negavęs vaikis ėmė isterikuoti. Rėkė ilgai ir atkakliai Kadangi daugiabutyje garso izoliacija neypatinga, po penkiolikos minučių į duris paskambino bobutė- kaimynė: atėjo aiškintis, kas vyksta, ar kas vaiko nepjauna Kaip pasakojo tėvukas- isterika baigėsi akimirksniu O kaimynei vakare nuėjau padėkoti- dabar žinau, kad jei namuose kažkas įvyktų, žmogus nėra abejingas, nepriklausomai nuo to, ar rūpinosi savo ramybe ar mano vaiko saugumu

dange, be abejo, reakcija "is salies" yra musu realybe - gyvename tarp zmoniu ir vaikai tai zino, neturime atitverti ju stikline siena. be abejo, negalime reikalauti, kad kiekvienas praeivis butu kupinas pedagogikos ir vaiku psichologijos ziniu, tikras zmoniu santykiu specialistas ir prieitu su ismintingu, idealiu patarimu ir tt.

taciau juk galime tiketis bent elementaraus geranoriskumo, tiesa? ne isankstines nuostatos, isvados pasidarytos is vieno pastebeto epizodo, kad "sitas degradas", "biezprizornikas", "bezdzionka", o jo tevai nesugeba aukleti ir tt. juk tavo kaimyne atejo ne moralizuoti ir gasdinti, o pasitikslinti, ar neivyko nelaime?
ar tik nera taip, kad reakcija "is salies" per daznai patvirtina netinkamai besielgianciu vaiku pradine nuostata pasaulio atzvilgiu - pasaulis nesaugus, as turiu gintis?

ar nepavyktu bendraujant su vaikais islaikyti bent jau elementaru mandaguma ir pagarba (ar savigarba), kuri vis tik dazniau sugebame nei nesugebame islaikyti, kai susiduriame su neypac kulturingais suaugusiais?

Slidžia riba vaikščioti bandote. Galima išskirti tą niuansą, kad "ad rem" iš principo koreguojamas dalykas (vėlgi, rašau iš principo, nes kai kuriais avejais elgesys yra savybių išdava, ir kas vienam pasiekiama be didelių pastangų, kitam iš viso gali būti neįmanomas dalykas), tačiau vaikas dažniausiai net nesupras, kad jūsų ironija nukreipta į jo elgesį, o ne jį patį, o pažemintas pasijaus. Taigi toks jūsų elgesys yra vienareikšmiškai - patyčios. Jeigu norite, galite džiaugtis, kad jūsų naudojama psichologinio smurto forma "suveikia" tuo momentu.

Labai jau daug vaikų reikia būti gyvenime sutikus ir ugdžius ir dar tą vaiką konkretų vaiką gerai pažinoti, kad koreguodamas elgesį ironija ar traukimu per dantį, sugebėtum išlikti "konstruktyvios kritkos" plotmėje ir neperšokti į patyčias. Todėl "aštrų liežuvį" geriau "galąskite" į sau lygius, o ne į mažamečius, kurie atsikirsti nepajėgūs.

Štai jums pavyzdys pamąstymui. Vaikas (pakankamai jau augus sakyčiau, 8 metų) yra nuo gimimo padidinto nervingumo ir stresinėse situacijose linguoja pirmyn-atgal. Aišku, būdamas 8 metų, jau įstengia susivaldyti ir aplinkiniai apie tai net nežino. Vyko į skautų ekskursiją, pervargo per dieną, užmigo grįžtant autobuse, pabudęs tamsiame autobuse matyt nesusigaudė kas vyksta ir pradėjo linguoti pirmyn-atgal. Kažkuri mama pabandė paklausinėti kas yra, bet vaikas tik dar labiau išsigando ir linguoti nenustojo. Mama nusprendė "nepriimtiną elgesį" pakoreguoti "patraukimu per dantį" - greitai "suorganizavo" visą autobusą "padėti palinguoti". Visiems buvo "labai linksma", linguotojas suvaldė savo emocijas ir "pasijuokė su visais". Deja, į skautus daugiau nevaikšto, o kiek atverkė namuos po to, kai "dalyvavę linksmybėse" užkabindavo mokykloje...
Įdomu, jei vaikas turėtų kitokį "elgesio sutrikimą", tarkime stresinėse situacijose nelaikytų šlapimo, tai "sąmojingoji" mamytė pasiūlytų visam autobusui "sisioti į kelnes", ar tai jau patektų į "at hominem"

nesamone.mano tetis dirba pedagogu jau 30 metu.teko bandraut su jo buvusiais mokiniais.prisimena su pagarba,net studijuodami naudojo jo konspektus.
o apie garbes ir orumo izeidima galit nesvaigt.BK skaitet?tokio amziaus uzmustu ir liktu nenubaustas,o ka kalbet apie keiksmus.
nusiimkit gal rozinius akinius viena kart.
Papildyta:

o jus nesuvokiat,kad mokyklos administracija BEJEGE.ka ji tam vaikui padarys-ogi nieko.teko dalyvaut posedi pas direktore,kaip klases atstovei.buvo kalbama apie sestoka,kuris pasamde gretimos mokyklos astuntokus,kad sumustu jo klasioka ir viska nufilmuotu.ir to sestoko net is mokyklos pasalint negali.o tevai aisku rekia:musu vaikas geeeras jis taip negaletu pasielgt

Matai, didesnė dalis tų pastebėtų epizodų ir būna vienkartiniai, ir reakcijos į juos spontaniškos.Kita vertus, gynybiškai sureaguodami į mūsų vaikams aplinkinių duotas pastabas, neesame linkę gilintis į "piktojo" suaugusiojo jausmus ir būklę: galbūt prieš mus ligos išvargintas žmogus, kuriam vaiko keliamas triukšmas kelia susierzinimą, gal jis turi rimtų asmeninių problemų, ir tiesiog "nutrūko", gal... Bet laukdami iš aplinkinių geranoriškumo, į vaikui duotą pastabą sureaguojame: tas žmogus piktas,nepakantus, negeranoriškas
Dėl priešiško pasaulio, nuo kurio vaikui reikia gintis: tai taip pat žalinga, kaip ir nuostata, kad aš- vaikas, esu pasaulio centras, o tėvai yra skirti visoms kliūtims nuo kelio nušluoti ir "priešams" pašalinti/
Kaimynė viską padarė gerai, o štai tėvukas baisiausiai įsižeidė- nes kažkas išdrįso įtarti, kad jis netinkamai prižiūri mylimiausią anūką
Daug kas priklauso nuo situacijos: standartinės situacijos paprastai ir išsprendžiamos be "kontaktinės kovos"- ramiai ir mandagiai.Kitoms gali prireikti ir sunkiosios artilerijos

Zinoma, kad is praeiviu negalima reikalauti, kad pedagoginiu ir psichologiniu aukstumu. Manau neretai butu labai gerai, kad ir tie aplinkiniai nekeltu tevams tokiu aukstu reikalavimu - paskaicius sia tema susidaro ispudis, kad jei tavo vaikas nera idealus (verkia, oziuojasi, neismano etiketo subtilybiu) - jo negalima vestis nei i kavine, nei i spektakli, nei i svecius ir t.t. Ar tikrai mes visi tokie pedagogiskai ispruse ir pasikauste psichologijoj, kad kiekvienam pavyksta pasirinkt idealius auklejimo metodus ir augint idealu, super kulturinga ir t.t. vaika. O jei darom klaidas ir tas vaikas neauga idealus (nepaisant geriausiu noru) ir jis kartais kelia aplinkiniams neigiamas emocijas? Ar tie tevai ir ju vaikai butinai turi susilaukt kazkokio pasmerkimo, kaip visiskai netike aukletojai, auginantys bezdzionkas ir uzprogramuotus nedorelius? Pvz. : mano dukra siandien lakste pas senelius ir vis gerkle dainavo : " Manyje gyvena veeelnias!!!!" na, man kaip tikrai neidealiai ir nelabai pedagogiskai mamai neatrode cia nieko baisaus - padainuos ir nustos. O mano dievobaiminga mociute kai isgirdo (paskui papirko saldainiais, kad nustotu dainuot ). garantuoju, kad mano mociutei cia pasirode baisuline auklejimo spraga, o man - siaip, menkniekis...