Gyvūnėlis iš gatvės

#1
Sveikos visos, na atrodo tokios temytes cia neradau, arba jau patingejau giliau pasiknaisioti smile.gif
Ka jus manote apie gyvunelius is gatves (suniukus, kaciukus) ir ju apgyvendinima pas save ??
Man visada gatvinukai budavo peilis per sirdi, ypatingai per ziemos speigus, arba vasaros karscius. 9 metus namie auginau kate, todel galvoti apie parsinesima is gatves nebuvo ne kalbos. kai teko uzmigdyti savo senaja ligoniuke, prisiekiau niekada nieko nelaikysiu, taciau nepraejus ne menesiui po manosios uzmigdymo, prie darbo sutikau toki maziuka dvarniaskiuka katinuka: toks malonus buvo, toks maziukas, o lauke stiprus minusas, slapdriba - kad pagailo...ir parsinesiau namucio. Ir dabar jau siek tiek daugiau nei puse metu, kaip draugaujame kartu. Jis toks neisvaizdus, toookios nerealiai ilgos kojos, kad mirk is juoko, taciau - labai meilus. Kai parsinesiau - grynas siksnosparniukas: juokavome vienos ausys ir kojos, na dar ziurkiuko uodega, ede net sausa batona. Isprauseme, issukavome - ir auginame eilini lepuneli, net minties ismesti i gatve nera.
Pasidalinkite savo patirtimi smile.gif
Atsakyti
#2
Mes savo Vėtrutę ( vokiečių aviganio mišrūnė) taip pat pasiėmėm iš gatvės. Vasario dvidešimt devintosios vakarą į duris pasibeldė viena moteris. Kai mama atidarė pamatė, kad rankose laiko šunelį. Moteriškė tiesiog maldavo priimti šunytę, nes didžiąją kelio dalį kalytė sekė ją inkšdama. Pasilikome ją tol kol surasime tikruosius arba naujuosius šeimininkus, bet niekas neatsiliepė. Taigi, jau beveik pusę metų ji yra mūsų šeimos narė tongue.gif . Visiškai nesigailiu, kad ją priėmėme. Už tai ji atsidėkoja meile ir šiluma mirksiukas.gif . Štai mano draugė Vėtra smile.gif

user posted image
Atsakyti
#3
mes turėjome kačiuką iš gatvės (fajnuolis labai buvo), tik išleisdavome į lauką, nes namie labai nuobodžiaudavo, sienom laipiodavo, tai būdavo jis kieme, o vieną rytą (šeštadienio) dingo... manom, kad gal kas jį prigriebė ir į kokį kaimą išvežė, nes labai gražus paaugęs buvo...
Atsakyti
#4
sau gyvunelio is gatves nesu pasilikusi, bet teko laikinai priglaust.. suneli is prieglaudos, kuriam suradom labai gerus seimininkus ir pasimetusi dobermana... jei butu savas bustas gal pavyktu ir dazniau pagelbet, bet tuomet teko ir nuo seimininko slapstyt, nes jis buvo baisiai nusiteikes pries bet koki gyvuna namuos.. doh.gif tai jau isivaizdavom, kad ateina netycia kokio laiskelio pasiimt, o i namus neisileidzia dobermanas.. biggrin.gif aciu dievui viskas baigesi laimingai.. karsta.gif tongue.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aziza: 29 rugpjūčio 2008 - 00:28
#5
teko priglausti šunytę nėštukę. buvo patys vasaros karščiai, o jai kelios dienos likusios iki šuniukų pasirodymo. nutarėm kad paimsim, palaikysim kol šuniukai truputį paaugs, tada išdalinsim visus. atsivedė tris šuniukus. juos labai sėkmingai pavyko išdalint. o va prie mamytės pripratom ir turim ją jau metus laiko. labai faina šunytė, tik kad per tuos metus biški apnaglėjo devil.gif princesė dabar jaučiasi. va mūsų Nikusia
user posted image
Atsakyti
#6
turime ir dar vieną šunį iš anksčiau. irgi, galima sakyt, išgelbėtas. giminės prigąsdino, kad kaimynai išmes mažą šuniuką, jei niekas jo nepaims. tada nutarėm -- laikysime šunį, tegu atiduoda mums.
tik dabar striokas -- aš emigruoju, o abu šunėkai lieka tėvams verysad.gif
Atsakyti
#7
o tai niekaip nei vieno neišeina pasiimti? unsure.gif
Atsakyti
#8
QUOTE(Vicious Vici @ 2008 09 02, 12:14)
o tai niekaip nei vieno neišeina pasiimti? unsure.gif

po metų kokių gal ir išeis. bet gyvensiu studentiškam barake, tai ten šunų negalima.
o paskui žiūrėsiu. kaimynka vežėsi du jorkus. tai reikėjo pusės metų karantino.
bet mama dabar sako -- neatimk iš Nikos Ramzio... atseit dviem šunim namie geriau g.gif nu gal... nes kai ėmėm, tai su ta mintim.
Atsakyti
#9
dziugu girdeti,kad zmones myli gyvunus .Ziauru ziureti,kai teveliai nuperka vaikuciams suneli, oveliau ji ismeta.Auginome is gatves sunyte.Bet jos jau nebera. liko tik silti prisiminimai. rolleyes.gif
Atsakyti
#10
Kai dar mokiaus, radau juoda labai grazia katyte, ir isveziau mamai, tai ji jau 10 metu pas ja gyvena, kaip sako ilgai ir laimingai, sau negalejau pasilikt unsure.gif , Bagyra ja vadina, tikra lepunele, net suny aukleja, kaip jai reikai..
Pasys laikom katyte jau 7-i metai , irgi kieminuke, bet y ja paziurejus nepasakysi , as ja ne pati radau, kaimyne rado, atnese ir sako, gal paimsi, tokia buvo mazyte tilpo y delnely, tai as ja sau pasidovanojau gimtadienio prioga, ax.gif nes vyras nenorejo nieko girdet, bet jis buvo isvykes tuo metu, tad teko susitaikyt rolleyes.gif , as manau tik toks yra minuselis, kad mazu kaciuku amytes kieminukes neturi galimybiu ismokyt svaros, tuoleto, tai tenka daryt patiems, bet svelnumas ir ju meile viska atperka, net nusysiotus kampus doh.gif
Beje pries pora metu radau kieme suniuka, tiesiog ziurejau per balkona, ziuriu mazytis toks begioja, sakau vaikai kieno suo, sako, ne musu, as isbegau , jy y krezy ysimeciau ir pas veterinara, o cia tai suskele ji, sako, bus vilksunis, biggrin.gif ir isaugo is jo Taksu vilksunis doh.gif , geras ir sio sunycio likimas, nes jy priglaude mano drauge, tai karaliauja ju lovoj, ir sirdy dabar jis, grazus isaugo labai, toks meskis lapiukas, bet niekaip ne vilksunis doh.gif zemiau keliu tongue.gif
tik PATARIMAS, jei imat gyvunely is kiemo, butinai parodykit veterinarui, kad paskiepytu, duotu vaistuku nuo blusu ir kirmeliu, ir saugokites grybelio, nes labai nemalonus dalykas, mums pasiseke, visi gyvuneliai buvo sveiki thumbup.gif

mirksiukas.gif

PS: kaip ykelt nuotraukele, savo Mimikos, gal galit kas padet ax.gif , parodysu kokia grazuole auginam wub.gif
Atsakyti
#11
dimele, gražios istorijos, šaunuoliai 4u.gif
gali sukurti www.fotki.com albumą augintiniams ir vaikams arba gali kiloti per tarkim www.radikal.ru
o jau vėliau, jei čia bendrausi, automatiškai tau leis SM kelti smile.gif
Atsakyti
#12
Man neteko priglaust gyvunelio (tik keleta pauksteliu kelioms dienoms, kol isgis), nes visada pas mane buvo pilni namai mano pacios gyvunu. doh.gif
Mano vienai pazistamai nutiko taip, kad vaziavo viena velu vakara masina ir staiga i kelia issoko mazas sunelis. Ji nespejo sustabdyt ir partrenke ta mazuli. Islipus pamate, kad gyvas, tai paeme ir nuveze pas veterinara. Tas ji apziurejo, suleido vaistu (nieko jam labai nenutiko), pasake, kad jam apie 3-4 menesius. Ir mano draugei pagailo ji ten palikt. Parsiveze namo, ismaude ir pamate, kad labai jau jis mielas baltas sunelis. Taip ir liko pas ja. Dabar visur ji paisima, (nors jau isaugo labai didelis suo blink.gif ). Taip prisiriso tas sunelis prie jos, kad tapo du tikri draugai. smile.gif
Atsakyti