Gyvūnėlis iš gatvės

Dukra rado savaites amziaus dar akla katuka po siuksliu konteineriu,jis ten gal virs paros isbuvo per vesa ir lietu...Aisku,bariausi,ieskojau kur atiduot,bet kaip tycia niekur neprisiskambinau,o kai aptvarkem biski ji,apvalem nuo purvu,pamaitinom (maitint svirkstu reikejo...),susildem...nu nepaliksi gi tokio bejegio mazutelio mirciai,Dievuleliau,uz delna mazesnis...taip ir liko jis pas mus Dabar jau poros menesiu amziaus katyte,aktyvi,siaucia kaip vejas po namus...tikrai nesigailim...

Papildyta:
Va toks va buvo...


Ir va tokia grazuole dabar...

ir mes buvome priglaude sena pudelio misrune. sustojome prie parduotuves, atejo bendrauti, padave letena. pirma nosyte i masina ikiso, tada letenyte na taip ir liko. labai protinga, draugiska. pas mus isbuvo 12 metu. nuostabiausias suo

Mano tėvai prieš gerą pusmetį prigauldė atklydusį šunį (buvo su apsitrynusiu, baisiu antkakliu) - didelį, kažką panašaus į aviganių, vilkšunių ar dar kažkieno mišrūną. Buvo tragiškai sulysęs, bailus, visi dantys nusitrynę iki pusės, keliu krūminių dantų nerasta... Žodžiu, maža jau buvo šuns iš jo. Baikštus, nesigaudantis aplinkoje, nežinantis kaip bendraut su šunimis ir žmonėmis. Kad šunys galėtų kalbėt ir papasakot, kur jie buvo, ką su jais darė...
Pavadėlis buvo didžiausias siaubas - vos uždėjus šuo guldavo ant šono ir nesikeldavo kol nenuimdavo, tačiau po truputį priprato. Gal buvo mušamas ar paliktas pririštas kurnors, dėl ko pavadėlis jam asocijavosi su kažkuo blogu... kas žino..
Pas tėvus buvo du šunys - vienas jaunas - labradoras , ir kiemsargis. Priglaustasis - dabar Marsas - visko mokėsi iš labradoro: bendravimo su žmonėmis, žaidimo, bėgiojimo miške. Kai tik labradoro nebuvūdavo šalia, jis nebežinodavo kaip jam elgtis, nes viską darydavo taip kaip labris.
Dabar jis pagaliau elgiasi savarankiškiau, dievina, kai jį glosto, ir netgi be labrio palydos eina pasivaikščioti tapo laimingu ir pilnaverčiu šunimi, visa šeima jį labai myli.
Ir niekad nebuvo jokių problemų, nors trys patinai gyvena kartu, bet jokių kautynių tarp jų nėra
Ir pagaliau jo akys ŽIBA!

Štai kaip atrodė atklydęs

Ir dabar

Kaip smagu,kad dar yra gerų žmonių šiame pasauly

Auginu katytę buvusią benamiukę. Nė sekundės nesigailėjau savo poelgio Jeigu kada turėsiu galimybę, net nesvarstysiu ar suteikti namus gyvūnėliui iš gatvės

Mūsų prieglaudinukas (juodas). Kiek meilės, kiek švelnumo. Gryžtam iš darbo, tai visas naujienas išmiauksi . Pavasarį planuojam pirkt butą, tai dar apsigyvens bent pora šuniukų iš grindos. Niekada nesusimastėm, kad nenorim, nereikia. Tos akytės pilnos meilės ir baimės viską pasako. Taip kad nedvejokit, jiems mūsų reikia

Sveikutės
Paskaitinėjau čia, ir panorau parašyt pati. Teko priglausti gyvą padarėlį, bet ne keturkojį - dvikojį ir sparnuotą gražuolį.
O viskas gavosi visai netikėtai. Turėjome nimfuką, tikrą namų šeimininką deja.. turėjome.. netyčia mama su paukštuku ant galvos išėjo į lauką.., o kai susigriebė,buvo per vėlu.. ieškojom, bet kur ten.. ašarojom ne vieną dieną.. ir dabar dar jo trūksta.. vasarą kaimynų berniukas užklausė, ar mums nepabėgo paukštukas.. mūsiškis jau spalį prapuolęs buvo.. paaiškėjo, kad kieme skraido nimfukas.. pasimetęs, išsigandęs.. širdyje sukirbėjo - o gal..? nors nelabai tas realu buvo.. bet kaip nepatikrinsi? O jeigu...? Per langą pamatėm, kad vaikai paukštuką pagavo, ir paprašėm, kad prineštų prie laiptinės. Atnešė, bet mažylis įkando į pirštą gaudytojui tai vaikas jį ir paleido.. striksėjo jis ant žemės, tai pribėgusi ir pačiupau.. mačiau, kad ne mūsiškis, bet nejau paleisi? Vaikai jį užvaikytų arba koks katinas pagautų.. Parnešiau į namus.. Tėtis parnešė mūsų Čikio narvelį. Mažylis buvo baisiai išsigandęs.. man pirštą iki kraujo prakando, kol parnešiau.. Taip ir liko gyventi pas tėvus, nes kiek bandėm klausinėtis, pasakot žmonėm, kad radom, šeimininkas neatsirado.. Na, nejau paleisi, kad pražūtų? Gaila juk.. Švilpauja jis sau, pamėgdžioja garsus, vis mamą kalbina šaunuolis, smaguolis. Tiesa.. iš narvelio išprašyti jo nesigauna.. nors norėtųsi, kad sparnelius pramankštintų.. Kur ten.. Tėtis kartą iš narvelio išvijo, tai nebe draugas visai.. Tiesa, vardo jis taip ir neturi kol kas.. "neprilimpa" nei vienas, kuri galvojom.. bet nelabai jau įsivaizduojam, kad namai būtų be jo

Vaziuojant centrine judriausia miesto gatve pamaciau saligatviu beganti labai nusiminusi nuleista galva ir uodega, panasu lyg i seterio ar spanielio turinti krauju misruna.Pamacius iskart aisku, kad neturintis seimininko, nei namu nuvarges suo.Grizus namo sukosi galvoje mintys, kaip sis suo klaidziojantis tokioj judrioj didmiescio gyvenamoj zmoniu aplinkoj nerado prieglaudos..Po menesio vaziojant ta pacia gatve salia stovincios didziules parduotuves pamaciau gulintini ta pati suni.Apeme siubas juk tokia salta ziema, saltis -25-28C.Sustojau pagalvojus nupirkti ir nors tuo kart paserti desrelem.Pamacius ji ryjanti isbadejusi, oda kaulai,neproporcingai atrodancia didele galva supratau, kad jo palikti gatveje tikrai negaliu.Kadangi labai isalkes su desrele isiviliojau i masina.Uzvaziavau i prieglauda,ten ji priregistravo, sulasino vaistus nuo ji apnikusiu blusu,nustate amziu-mazdaug 3-4metai, pasvere -22kg.Parsiveziau namo i uzmiesti, kur gyvena dar du mano sunys.Dar tik savaite kaip musu namuse, bet jau kasdiena vis maziau stauge, kasdiena vis geriau eda, vienu zodziu atsigaudineja.Ji pavadinom Barniu,labai mielas, linksmas, protingas, labai nori i kambari, tad supratau, kad kazkada gyveno kambaryje, megsta vazineti masina.Dabar apgyvendintas dideliam voljere, su silta buda,isleidziamas palakstyti kieme, gauna labai gera pasara ir papildomai vitaminu.Ateityje noreciau jam surasti labai gerus namus ir labai gerus seimininkus.

Nelaimingi gyvūnai yra tie, kurie atsiduria gyvūnų globos namuose. Jų dovanojimui skirta tik viena diena iki tam tikros valandos. Jei neatsiranda šeimininkas, gyvūnas užmigdomas. Statistika rodo, kad kasmet Lietuvos gyvūnų globos prieglaudose užmigdoma apie 15 tūkst. beglobių gyvūnų!!!!!
Kiekvienas beglobis gyvūnas labai laukia kol jį kas nors pasiims, laukia kada galės tapti kokios nors šeimos nariu. Kai kam atrodo, kad neverta apsiimti auginti gyvūną, nes jis reikalauja daug priežiūros bei laiko. Taip, tai tiesa, tačiau už priežiūrą ir auginimą jie atsidėkoja su kaupu. Pvz. šunys neįtikėtinai sugeba nuimti stresą, grįžus šeimininkui po sunkios darbo dienos kaip ranka nuimamas nuovargis seilėtais, drėgnais bučiniais žmogų ir jo augintinį sieja ypatingas ryšys, netgi buvo daromi tyrimai: žmogui sudaromos stresinės situacijos ir jie paliekamas: vienas, su savo augintiniu, su sutuoktiniu, su augintiniu ir sutuoktiniu, rezultatai buvo vienareikšmiški - mažiausiai streso sukėlė ir atgavo pradinę būseną tada, kai buvo paliktas vien tik su savo augintiniu dviese. Taigi, gyvūnai suteikia geresnę sveikatą bei nuotaiką.

Dauguma baiminasi pasiimti gyvūną iš globos namų, nes mano, kad jis gali sirgti įvairiomis ligomis. Rizika pasiimti sergantį gyvūną yra labai maža, nes Lietuvos prieglaudose gyvūnai yra apžiūrimi veterinaro. Beto gyvūnas išbūna 14 dienų karantine, todėl tikimybė pasiimti sergantį gyvūną dar labiau sumažėja.
Dažnai į gyvūnų globos namus patenka ne tik mišrūnai gyvūnai, bet ir veisliniai. Štai keletas jų :
bokserė
http://ikrauk.15min....gintiniai/57812
dalmantinas
http://ikrauk.15min....gintiniai/57155
Ar jie negražuoliai? Štai dar keletas gražuolių meilučių :
http://sos-gyvunai.l...rase_id=1842569
http://ikrauk.15min....gintiniai/58200
http://ikrauk.15min....gintiniai/58196
http://ikrauk.15min....gintiniai/57017
http://www.5pedutes.lt/lt/suniukai/
http://www.5pedutes.lt/lt/kaciukai/
http://ikrauk.15min....gintiniai/57064
http://ikrauk.15min....gintiniai/57110
O čia šiek tiek serganti, tačiau labai graži katytė:

http://ikrauk.15min....gintiniai/57290

Ir dar:
https://www.aukok.lt...ign=Mirtininkas

Paiimkit į savo namučius, bent vieną iš jų ir taip išgelbėsit gyvybę!!!! Ir Jūs ir gyvūnas būsite tada begalo begalo laimingi.

Linkiu jums visoms sveikatos ir laimes, gerus darbus darant Nuostabu, kad tokiu geru zmoniu atsiranda Sirdis plysta ziurint visas sias foto Visada bent savo FB susikeliu ant sienos skelbimukus, plius lita kita paaukoju.. Negaliu pasiimt nei vieno, gyvenam nuomojamam bute, kur 10 menesiu kontraktas, 2 menesiams tenka issikraustyt. Bet kai ysikursim kur galutinai.. Turbut sirdis jau neleistu pirkt suns, kai tiek daug beglobiu, tik pasiimk, mylek ir buk mylimas

Ir mano visi katukai is gatves paimti. Nors is pradziu nei vieno neplanavau tureti, taip visai "netycia" mano namuose atsirado 4. Ir kai dabar paziuriu i juos (jau po daug metu), daznai pagalvoju, jog gerai, kad bent jau sitiems galejau pagelbet, nes tikriausiai ne vienas nubutu isgyvenes gatvej, visi buvo "problematiski", o dabar miega sau susisuke ant lovos salia radiatiriaus ir net turbut neprisimena tu baisiu laiku.

Sveikos!
Pasipasakosiu ir aš, turiu šunį ir katę, katę pernai vasarą radau po balkonų, nors pati esu labiau šunininkė, bet tą katę dievinu ir be jos nebe įsivaizduoju savo gyvenimo, nors ir katė visai ne katiniška, išsiauginau kaip šuniuką.
O šuo mano iš prieglaudos. Pati savanoriauju prieglaudoj, ir turėjau daug benamių globotinių, kuriems sėkmingai pavyko surast namus.