Sveikos rukalytes ir jau metusios
noriu ir as su jumis pasidziaugti

. Jau praejo beveik 6 men nuot to, kai surukiau paskutine savo cigarete ir tikiuos visam gyvenimui. Ne tik as pati buvau praradus vilti mesti rukyti, bet ir visi aplinkiniai mane, kad as busiu paskutinis zmogus zemeje, kuris mes

. Rukiau apie 12 metu ir pakankamai rimtai, paskutiniu metu sutraukdavau po pakeli. Galiu pasakyti, man tikrai patiko rukyt, kol galiausiai "isijunge" kazkoks vidinis balsas - "ei, tave jos prazudys". Bandziau turbut tukstanti kartu mesti, skaiciau ir TA knyga 2 kartus, bet vis po keliu dienu pradedavau vel...
3 knygos skaitymas buvo lemtingas

, gal tiesiog pati turejau tam subresti, net nezinau

, bet mane ji "uzkodavo"

. Didziausia mano baime buvo, kad metusi rukyt, priaugsiu svorio

. Pirma savaite maniau saldytuva suvalgysiu

, bet po poros savaciu aprimau. Priaugau 3 kg

, bet mano dziausmas toks didelis, kad tie keli kg atrodo niekis, su laiku atsikratysiu ir ju.
Noriu padrasinti visas, zinokit tikrai imanoma ir nera taip sunku! Nenuleiskite ranku ir bandykite tol, kol jums galiausiai pavyks atsikratyti tu slykstyniu