O as meciau rukyti kazkaip keistai. Perskaiciau ta knyga "lengvas budas mesti rukyti", pagalvojau, kad ten visiskas slamstas ir kad absoliuciai nieko naujo nepasake ir kad nesuprantu, kokio velnio ta knyga taip isgirta. Ir tada be jokiu pastangu meciau

iskart uzbaigus skaityti knyga emiau ir neberukiau. Uzeidavo labai labai stiprus "noriu parukyt" kokius 4-5 kartus per diena, bet jie tetrukdavo kokia minute. Bet tikrai labai labai stiprus norai. Buti salia rukanciuju nera sunku, nedaro jokio poveikio
Uztad tris menesius buvo didelis dziaugsmas su nuolatine sloga. Net ne sloga, bet jausmas, tarsi buciau per nosi vandens prigerus (na kaip kad buna netycia kokiam baseine). Nosis lyg slapia, lyg uzsikimsus, tokia tiesiog uzgulus, nors kviepuot gali. Ir labai sudetinga buvo kvepuoti, toks jausmas, tarsi puse plauciu isvis nebeveikia. Ir praradau skoni. Daug dalyku buvo beskoniai, o jei koks stipresnis skonis (kazkas lavbai saldaus, labai suraus...) - tai jausdavau susvelninta varianta. I kava pradejau detis 5 saukstelius cukraus, nes nebejauciau saldumo

kazkaip nesitikejau, kad taip ilgai uztruks visa tai, po metimo susidare ispudis, tarsi rukydama buvau sveikesne
Didelis pliusas, kuri pastebejau is karto: be galo lengva buvo atsikelti rytais. Anksciau visad reikedavo zadintuvo, viskam, o atsikelus dar gera pusvalandi budavau smarkiai apsnudus. Jau antra diena po metimo atsikeliau pries zadintuva, jauciausi be galo pailsejusi, tiesiog neenorejau miego. Ir dabar atsikelti problemu isvis jokiu nera. Jei anksciau reikiedavo apie 9 valandas miegoti, kad jausciausi pailsejusi, dabar ir su 6 jauciuos puikiai

Dziugu, kad yra tiek daug metusiu rukyt !!!!

sekmes visoms.