Taip taip, būtent tokius žodžius mums teko išgirsti iš vienos gydytojos, kai dukrytei buvo 2 mėn. Viskas vyko prieš tris metus, žiema. Gimdymas iš pradžių atrodo vyko kaip ir turėjo būti. nubėgo vandevys, prasidėjos sąrėmiai, vyras paskambino akušerei (nes samdėm). Susutikom gimdymo namuose. Buvau rami, nes žinojau, kad esu ne viena. Apžiūrėjęs gytojas sakė, kad teks kankintis iki ryto, o buvo 24 val. atsidarymas tik 1cm. po penkių valandų buvo tik 2cm. Tada nuvarė į vonią, sėdejau gal valandą, bet vėl nieko gero.
Tada pasiūlė epidūrinį, nes reikės skatinamųjų, o skausmas didės ir galiu nebeturėti jėgų pabaigai. Mes sutikom. Varė arklio dozes, rezultatų praktiškai nebuvo. Vos judėjom Į priekį. Taip sulaukėm 10 val. ryto, kai pasikeitus gydytojų pamainai atėjus viena ir sako: skatinamuosius paliekam, epidūrinį nuimam, vaisiui kažkas nepatinka
atsidarymas buvo gal 5 cm. Tada prasidėjo visi "gražumai". Akyse raibo ir taip, o dar atėjus gydytoja su rankom naršė po ten. Rėkiau klykiau, o ji vis Tu dėl vaiko kenti. Buvo momentas, kai galvojau, kad nieko nenoriu, nei vaiko. Žodžiu, taip tęsės iki 15.30 kol galų gale suprato, kad pati nepagimdysiu irpadarė cezario pjūvį. Gimė dukrytė, tačiau po tokio gimdymo gulėjo savaitę reanimacijoje su klausimu išgyvens ar ne. Jai gimdymo metu trūko kraujagyslė, dabar vis vargstam su padidintu raumenų tonusu. Kokie jai buvo padaryti pažeimai ji galėjo neišgyvent, bet Ačiū Dievui nors gyva. Panos, matot, kad per 12 val. nepagimdysit reikalaukit oeracijos, nes kitaip ne tik vaikų neteksit, bet ir pačios galit kartu su jais iškeliaut į kitą pasaulį.
