Pogimdyvinė depresija?

#229
QUOTE(vilpa @ 2008 02 22, 14:21)
pabandysiu pasidalinti savo patirtimi
Tau labai pasisekė 4u.gif Šaunūs artimieji wink.gif

QUOTE(Stabilo @ 2008 02 22, 13:37)
Sunku tau  unsure.gif O gal nėra reikalo kur nors tau ir eit kol mažiukė ritmo neturės? mastau.gif Ne staip tiklabiau susitresuoji... Neturi kažko mielo, kad į svečius atvažiuotų, bet patys indus susiplautų, tvarkytis padėtų (ne bobutės, o pvz kokia nepilnametė pusseserė biggrin.gif na, kad neaiškintų gyvenimo)?


QUOTE(gagrate @ 2008 02 22, 14:38)
Dazniausiai depresija buna kai gimsta pirmagimis,tada labai aiskiai suvoki ,kad gyvenimas tikrai pasikeite.

Netiesa schmoll.gif Tai kas kita... Pvz man visiškai dzin tas pasikeitęs gyvenimas, aš to siekiau, manęs mažiukė nenervina, mane nervina netvarka, šuo, vyras, pati aš, bet ne vaikas ir ne tai, kad jai tiek dėmesio reikia skirti. Šuo nervina, nes "kvėpuoja", aš nervinu pati save, nes nervinuosi, vyras nervina, nes nepateisina mano lūkesčių, nes ne toks kokio noriu.
Va pilna šioj temoj ir su antragimiais, kurias užklupo ši būsena. Nors tu pasakei "dažniausiai" biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Abo: 22 vasario 2008 - 15:35
#230
QUOTE(Abo @ 2008 02 22, 17:34)
Tau labai pasisekė  4u.gif  Šaunūs artimieji wink.gif
Netiesa  schmoll.gif  Tai kas kita... Pvz man visiškai dzin tas pasikeitęs gyvenimas, aš to siekiau, manęs mažiukė nenervina, mane nervina netvarka, šuo, vyras, pati aš, bet ne vaikas ir ne tai, kad jai tiek dėmesio reikia skirti. Šuo nervina, nes "kvėpuoja", aš nervinu pati save, nes nervinuosi, vyras nervina, nes nepateisina mano lūkesčių, nes ne toks kokio noriu.
Va pilna šioj temoj ir su antragimiais, kurias užklupo ši būsena. Nors tu pasakei "dažniausiai"  biggrin.gif


Papildyta:
QUOTE(gagrate @ 2008 02 22, 18:13)
Tai as nesakau,kad vaikas turi nervinti,cia jau butu visiskas apsurdas.Cia visi ,kurie tave supa, tai irgi niekuom nekalti.Priezasties ieskok savyje,o nuo nervu tai galima ir vaistu pavartoti,pades smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gagrate: 22 vasario 2008 - 16:18
#231
QUOTE(Abo @ 2008 02 22, 15:34)
Tau labai pasisekė  4u.gif  Šaunūs artimieji wink.gif
Netiesa  schmoll.gif  Tai kas kita... Pvz man visiškai dzin tas pasikeitęs gyvenimas, aš to siekiau, manęs mažiukė nenervina, mane nervina netvarka, šuo, vyras, pati aš, bet ne vaikas ir ne tai, kad jai tiek dėmesio reikia skirti. Šuo nervina, nes "kvėpuoja", aš nervinu pati save, nes nervinuosi, vyras nervina, nes nepateisina mano lūkesčių, nes ne toks kokio noriu.
Va pilna šioj temoj ir su antragimiais, kurias užklupo ši būsena. Nors tu pasakei "dažniausiai"  biggrin.gif


Oi mažiukė manęs irgi niekad nenervina schmoll.gif
O užtat visi kiti ir apskritai viskas doh.gif

O tokių nepilnamečių pusseserių neturiu, o tikrai būtų gerai biggrin.gif O draugės kurios turi mažų leliukų nelabai laiko turi, o kurios vaikų neturi nesupranta doh.gif
Rytoj su mazge, vyru ir sūnum-binladenu lėksim į akropolį smegenų pravėdint, gal padės g.gif o gal tik su mažiuke dviese wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Stabilo: 22 vasario 2008 - 17:29
#232
uch... o as maniau, kad tik as viena negaliu vaiko vyrui palikti....., nes ji dar mazyte ir verkia su juo....
Atsakyti
#233
Ir man pirmus beveik 5 menesius po antros dukrytes gimimo buvo labai sunku 4u.gif Bet nelengva, buvo ne del uzklupusios pagimdyvines depresijos, o del to kad musu didute neina i darzeli, nuolat namuose bunam visos kartu, dabar, regis, lengviau, nors didziajai dar karts nuo karto susviecia sesei ka nors padaryt- tai ignybti, tai paspausti, tai pavartyti doh.gif Turiu nuolat ja stebeti, panasiai, kaip ir Stabilo, pradzioj ji nuolat reikalavo demesio smile.gif Nelengva buvo, dabar, regis jau apsiprato su sese, nebepavydi, nes ir mazoji jau daug jai idomesne pasidare, o pirmus menesius buvo pasireiskes baisus pavydas, ji reiksdavo mazosios skriaudimu, visai musu neklause, tai teko ir per uzpakali nemazai dartu uzploti, gerokai apibarti, nes vis noredavo tai uzlipti ant mazutes, tai dar kitaip uzgauti blink.gif
Atsakyti
#234
4 menesi po gymdymo viskas susitvarke,nuotaikos taip nesikeisdavo, nustojau save grauzt,kad esu bloga mama,ir baigiasi verksmai be priezasties(cia dabar man taip atrodo,o anksciau is muses drambli darydavau)
Atsakyti
#235
smile.gif+2008 02 23, 13:31-->
QUOTE(Izabelė smile.gif @ 2008 02 23, 13:31)
uch... o as maniau, kad tik as viena negaliu vaiko vyrui palikti....., nes ji dar mazyte ir verkia su juo....

Man kaip tik tokių problemų nėra, pieno palieku ir labai ramu. Jei neišeičiau niekur, nu tada jau tikrai būtų baisu.
Aš kitų problemų turiu, kurias bandau išspręst, bet nesiseka. Bet kaip supratau, daugumai būtų žymiai geriau, jei vyrai suprastų, nebėgtų šalyn nuo verkiančios moters, jei kalbėtųsi, daugiau padėtų, domėtųsi vaiko reikalais ir t.t. Ar ne?
tikslinuosi, labai įdomu kitų nuomonė... Man rodos, hormonai ne pagrindinį vaidmenį žaidžia unsure.gif
Atsakyti
#236
QUOTE(Abo @ 2008 02 23, 22:18)
Man kaip tik tokių problemų nėra, pieno palieku ir labai ramu. Jei neišeičiau niekur, nu tada jau tikrai būtų baisu.
Aš kitų problemų turiu, kurias bandau išspręst, bet nesiseka. Bet kaip supratau, daugumai būtų žymiai geriau, jei vyrai suprastų, nebėgtų šalyn nuo verkiančios moters, jei kalbėtųsi, daugiau padėtų, domėtųsi vaiko reikalais ir t.t. Ar ne?
tikslinuosi, labai įdomu kitų nuomonė... Man rodos, hormonai ne pagrindinį vaidmenį žaidžia  unsure.gif


Man tai tikrai taip, maniškis bėga, nes ir pats susinervina verysad.gif
Atsakyti
#237
QUOTE(Stabilo @ 2008 02 24, 16:51)
Man tai tikrai taip, maniškis bėga, nes ir pats susinervina  verysad.gif

Aš irgi taip manau... Kaip viena mama pasakė, dėmesio norisi iš to su kuriuo tą leliuką pagaminom, džiaugtis su juo, o ne iš bobučių tetučių ir t.t.

Maniškis tik šiandien atsitokėjo, kad vistik ja tik žavisi, o reikia ir maudyt, ir žaist, ir mankštint. Mylėt neužtenka smile.gif Jei daugiau iniciatyvos vyrai parodytų, mamukams būtų tikrai lengviau
Atsakyti
#238
Sveikos,

Puiki tema thumbup.gif As galvojau, kad as viena tokia ne visai normali blush2.gif, nes panasiai kaip ir temos autorei man nutiko ir iki siol buna "asaru be priezasties", "panikos priepuoliu" , o baisiausia buvo po gimdymo. Galvojau, kad esu bloga mama, del kiekvienos smulkmenos labai pergyvenau, rekdavau ant visu, verkdavau. Savijauta pagerejo, kai su vyru isvaziavome prie juros 2 dienom (vaikuciui buvo 2 men. liko su senele), kadangi as po gimdymo sunkiai sirgau tai ir nemaitinau, o paskui pienelis dingo. Siaip tai po gimdymo tapau labai jautri, nors ir anksciau buvau gana jautri, bet dabar galiu apsiverkti del maziausios smulkmenos. As tikiuosi, kad tai praeis, tiesiog gal organizmas leciau atsistato.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EvaKuz: 26 vasario 2008 - 22:41
#239
QUOTE(Abo @ 2008 02 24, 20:44)
Maniškis tik šiandien atsitokėjo, kad vistik ja tik žavisi, o reikia ir maudyt, ir žaist, ir mankštint. Mylėt neužtenka smile.gif Jei daugiau iniciatyvos vyrai parodytų, mamukams būtų tikrai lengviau


Kad taip Dievui į ausį lotuliukas.gif
Atsakyti
#240
as tai kazkokia veksminga pasidariau biski kas ir i asaras,tiesiog be jokios priezasties ,pamatau per telika kazka ar siaip i lialiu pasiziuriu jis toks mielas kad net sirdi uzspaudia ir verkt norisi.tikiuos tai praeis su laiku
Atsakyti