Pogimdyvinė depresija?

#433
QUOTE(Silvy @ 2009 02 27, 23:58)
Mane tas baisus jausmas jau trecia menesi kamuoja,nebezinau kas darosi,buna prasviesejimu,bet jie labai jau trumpi. Norisi zemen prasmegt verysad.gif,pasisakiau savo ginekologei,bet pasiule kazkaip bandyt su savim susitvarkyt,medikamentu jokiu nevalia vartot,kadangi zindau mazylius savo.Viliuosi,kad viskas savaime praeis...


O mane kamavo baisus jausmas apie 6 men pagimdziau lapkriti toks niurus laikas ta ziema gal dadejo savo pradejo geriau darytis kai atejo pavasaris kai jau dienos ilgesnes pasidare ir visa kita , o daryti irgi nieko nedariau savaime viskas baigesi , bet tfu tfu tfu jei dabar taip nutiktu (neduok dieve) tai turbut nelaukciau kol savaime viskas pasibaigs
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo edita-edita: 28 vasario 2009 - 10:43
#434
man buvo kartais toks nerimas, kad kai vyro nebus namie - nesusitvarkysiu viena...Bet greit viskas praejo.. biggrin.gif
Atsakyti
#435
Man tai sakyciau ne pogimdyvine depresija buvo, bet siaip nervukai nelaike is to nuovargio ir nusilpimo.Pastovus pykciai su vyru, bet gerai kad tai tesesi tik kokias dvi savaites thumbup.gif
Atsakyti
#436
Labas visoms, o gal ir visiems 4u.gif truputį gėda prisipažinti, bet visada galvojau kad tos pogimdyvinės depresijos ir visokios panašios nesąmonės, tai yra tik išmyslas tų, kurie nori būti pastebėti blush2.gif deja, deja turbūt todėl man likimas davė tokį išbandymą.. Džiaugiuosi kad galėjau išsikapstyti, aišku pirma tai esu labai dėkinga artimiesiems.. ypač mamai. Dukrytės gimimas buvo visai ne toks kokio tikėjausi. Viskas įvyko žaibišku greičiu, atvažiavau su nubėgusiais vandenimis, ir tik per apžiūrą (ačiū Dievui kad ne namie, ar pakeliui į ligoninę) prasidėjo vidinis kraujavimas, placenta atsiskiria nuo mano kūno.. per dvi valandas aš jau turėjau dukrytę, nesvarbu ką mes išgyvenom, svarbiausia mes buvom.. mes likom gyvos.. tas turbūt mane paveikė, nes porą mėnesiu aš negalėjau net telefonu šnekėti, ir išgirdus telefone klausimą, kaip tu laikais, ir jei jis dar nuskambėdavo su užuojauta, aš pradėdavau bliauti cry.gif Aš pirmą kartą jaučiausi tokioj nevilty, man atrodė kad esu pati nelaimingiausia šiam pasauly, ir vis garsiai dvejodavau ar vertėjo man gimti, ar vertėjo vaikus gimdyti..
Dabar tik noriu pasakyti, kad tikiu jog žmonėms gali būti labai sunku, kad jiems reikalinga pagalba.. Ir dabar suprantu kokie mes laimingi, kad esame sveiki, augam dideli.. ir tiesiog GYVENAM 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#437
Sveiki. Esu cia naujoke. uzejau cia noredama rasti kazkokia paguoda/patarima. be didieliu izangu pradesiu tai, kad auginu 3menesiu grazia dukrele. gimdymas klostesi puikiai. viskas gerai. tik yra vienas bet... Mano sveikatos istorijoj - depresija, kuria gydziausi 7 metus. faktiskai beveik visada geriau vaistus. aiksu ne per nestuma. nestumo metu viskas buvo gerai, nestumas buvo geras. dabar vis toliau vis labiau jauciu, kad su savim nebegaliu susitvarkyti. stengiuosi ir supratu, kad reikia, bet neina - asaros rieda kaip pupos kai esu namie viena be vyro. artimuju taip pat neturiu salia. daktaras liepe pradeti gerti vaistus. taciau... maitinu dukrele savo pienu, labai nenoriu nutraukti nes suprantu, kad tai geriausia ka ji gali gauti. as grieztai nusistaciusi pries tai, kad geriant antidepresantus maitinti vaika (na ka ir man gyd patare). kaip man nesijausti kaltai nutraukus maitinima savo pienu ir pradeti gydytis paciai? gal kam panasi situacija buvo ir kaip i tokia susidariusia situacija zvelgti pozityviai? plius dar mazoji pradejo smarkiai atpylineti (vos ne vemia kartais), tad galvoju, gal ji jaucia mano stresa? ka jus manot?
Atsakyti
#438
QUOTE(ieva123 @ 2009 03 13, 18:59)
kaip man nesijausti kaltai nutraukus maitinima savo pienu ir pradeti gydytis paciai?


jeigu be vaistų labai sunku, gal tikrai nutrauk maitinimą? Juk jeigu jaudinies, nervinies, tai ir pieno kokybė prastėja, ir vaikelis tavo nerimą tikrai jaučia. Jam svarbiausia jaustis saugiam ir kad šalia būtų visada gerai nusiteikusi mama ax.gif
Atsakyti
#439
QUOTE(ieva123 @ 2009 03 13, 18:59)
kaip man nesijausti kaltai nutraukus maitinima savo pienu ir pradeti gydytis paciai[/color]?
plius dar mazoji pradejo smarkiai atpylineti (vos ne vemia kartais), tad galvoju, gal ji jaucia mano stresa? ka jus manot?


Visų pirma neturi jaustis kalta, tik žinok, kai pati jausies gerai, tai ir dukrytė bus laiminga.. ir visai nesvarbu ar pati ją maitinsi, ar duosi mišinukus.. Svarbiausia kad abi jaustumėtės laimingos.. Nes žinok tie mažučiai žogučiai viską jaučia, ir jiems taip pat blogai, jie būna neramūs, kai mums negerai..

Aš panašiai jaučiausi, kai po visų sunkumų tik pradėjus atsigauti, mano saulytei buvo keturi mėnesiai, kai susirgo sūnelis. Jį paguldė į ligoninę, jam buvo virš keturių tik, vyras atsigulė su juo kartu, o aš laksčiau tarp namų, savo mažylės ir ligoninės.. Nusitraukdavau pieną, nunešdavau dukrytę mamai, ir lėkdavau pas "vyresnėlį", kuriam tuo metu ne ką mažiau reikėjo mamos.. Žinai, po savaitės, dingo pienas, labai dėl to išgyvenau, ir net tada save kaltinau, kad galėjau dar kažką padaryti.. Bet poto suvokiau, kad po visų tų stresų, gerai kad dar vaikais pilnavertiškai rūpintis sugebėjau.. Nes buvau tikrai žiauriai išsekus..

Taigi, svarbiausia žiūrėk savęs, nes tam kad suteiktum savo mažylei viską ką gali suteikti laiminga mama, tu turi rūpintis ir savimi 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#440
QUOTE(jazzcat @ 2009 03 14, 18:30)
jeigu be vaistų labai sunku, gal tikrai nutrauk maitinimą? Juk jeigu jaudinies, nervinies, tai ir pieno kokybė prastėja, ir vaikelis tavo nerimą tikrai jaučia. Jam svarbiausia jaustis saugiam ir kad šalia būtų visada gerai nusiteikusi mama ax.gif

Jo, atrodo ir pati tai suvokiu, bet vis dar kazko laukiu... buna sviesiu dienu, tada dziaugiuosi, kad maitinu pati, buna juodu dienu, kad atrodo nebezinai kur nupult ir viskas - uztex. tai taip ir gyvenu smile.gif O dukrele dar ir alergiska, bet vis niekaip nenustatau nuo ko(jau tiek produktu ir bevalgau doh.gif ), tad vis galvoju, kad kentet kiek galiu, juk mano pienas jai geriausia. Nu zo, per daug dvejoniu ir mazai ryzto... unsure.gif
Papildyta:
QUOTE(Elinga_27 @ 2009 03 14, 22:12)
Nes žinok tie mažučiai žogučiai viską jaučia, ir jiems taip pat blogai, jie būna neramūs, kai mums negerai..



Tu teisi. nes kai man blogai jai irgi buna negera, arba atvirksciai - man nuotaika sublogeja, kai man atrodo jog jai kazkas negerai unsure.gif Arba vel, as prisigalvoju, kad jai kazkas negerai (gal perdeta mama paranoike) blush2.gif Bet kad mums negeros dienos sutampa tai labai daznai blink.gif KArtais net pagalvoju, kad mano bloga emocine busena jai net alergija issaukia (bo kol kas nenustaciau tikros alergijos priezasties doh.gif ). Tad galvoju po truputi (pradzioj sakykim karta per diena) ja pratineti prie misinelio smile.gif
Atsakyti
#441
man taip pat buvo vaikas alergiskas, bet nuo karves pieno... o ar misiniu jo neprimaitini dar... as primaitindavau nes maniskis abzora... o pasirodo dar tas misinys netiko... kai nutraukiau maitinima.... tai kokiu is vis ju tik nebandem ir hidrolizuotu kur banke po 30 lt, ir HA, bet tiko mums soja, kaip nekeista, pats produktas gali issaukt alergija, bet kitam alergiskas gali jis but visiskai nealergiskas...
O maitink kiek galima ilgiau, nes taip vaikuciai imuniteta igauna didesni...
ziurek pagal savo galimybes as maitinau iki 7 men... bet po to man mazejo pieno del streso ir siaip... o vaikui jo nebeuzteko... tada man maitinimas tapo kancia... tai tada ir nusprendziau kad reikia baigt...
Atsakyti
#442
QUOTE(Fairyland @ 2009 03 07, 15:16)
Man tai sakyciau ne pogimdyvine depresija buvo, bet siaip nervukai nelaike is to nuovargio ir nusilpimo.Pastovus pykciai su vyru, bet gerai kad tai tesesi tik kokias dvi savaites thumbup.gif


man irgi kzkas panasaus blink.gif
Atsakyti
#443
Aš po gimdymo visą dieną buvau apatiška.... Nereagavau į sveikinimus. Žiūrėjau į savo kūdykėlį ir galvojau, ar aš jį myliu.... Bet taip buvo tik vieną dieną... Manau čia ir buvo man tokia ta depresija... ax.gif
Atsakyti
#444
Jei nebutu buve vyro visa ta laika salia - butu tikrai liudna. Nepatyriau depresijos, nes viena nebuvau ta sunkiausia pirma menesi. Su vyru tokie lengvi pykciai prasidejo ipusejus menesiui, bet tada tevai mus pusdieniui isleido atsipusti - ir kai gryzom vel viska spalvotai pradejom matyti.
Atsakyti