Man lengvas šokas buvo, jog visas mano laisvalaikis priklauso nuo vaikiuko. Taip trūko laisvės ir to gyvenimo būdo, kurį gyvenau per nėštumą. O dabar esi pririšta visą parą prie mažiuko. Labai svarbi buvo vyro pagalba. Tad laikui bėgant praėjo tas negeras jausmas. Viskas laikina
AS PO GIMDYMO KOKI MENESI DAZNAI ZLIUMBIAU , DEL BAIMES , KAD LELIUKUI KAS NORS ATSITIKS 
as su abiem vaikais jauciau pogimdyvine depresija, nes daznai noredavosi verkti del menkniekiu 
bet laikui begant susitvarko ir vel gerai. 
bet laikui begant susitvarko ir vel gerai.
QUOTE(Murcytė @ 2009 05 07, 11:05)
Man lengvas šokas buvo, jog visas mano laisvalaikis priklauso nuo vaikiuko. Taip trūko laisvės ir to gyvenimo būdo, kurį gyvenau per nėštumą. O dabar esi pririšta visą parą prie mažiuko. Labai svarbi buvo vyro pagalba. Tad laikui bėgant praėjo tas negeras jausmas. Viskas laikina
Zliumbiau, kad niekad nebebus , kaip buve.
Po menesio praejo 
Po gimdymo verkdavau žiūrėdama į savo kūdikį, buvo lbai keista ir sunku patikėti, na kai tik pažiūrėdavau ir iš kart susigraudindavau, nuostabus jausmas susitikti su tuo ką savyje auginai 
QUOTE(Destinyy @ 2009 05 12, 11:42)
Po gimdymo verkdavau žiūrėdama į savo kūdikį, buvo lbai keista ir sunku patikėti, na kai tik pažiūrėdavau ir iš kart susigraudindavau, nuostabus jausmas susitikti su tuo ką savyje auginai
Kol kas nepatyriau jokiu pogimdyvines depresijos pozymiu, bet ziurint filmus kai pamatau gimdymo epizodus labai susigraudinu, juk toks nuostabus momentas kai pamatai savo stebukliuka pirma karta...
As koki menesi po gimdymo, bijodavau vakaru..o kai jis ateidavo tai istisai verkdavau, gerai,kad vyras palaike.Dabar kai pagalvoju, kad nebuvo del ko verkt..bet tuo metu negalejau saves valdyt.. Sunku pasidaro vien prisiminus..
Sunku pasidaro vien prisiminus..
QUOTE(ieva123 @ 2009 03 13, 19:59)
Sveiki. Esu cia naujoke. uzejau cia noredama rasti kazkokia paguoda/patarima. be didieliu izangu pradesiu tai, kad auginu 3menesiu grazia dukrele. gimdymas klostesi puikiai. viskas gerai. tik yra vienas bet... Mano sveikatos istorijoj - depresija, kuria gydziausi 7 metus. faktiskai beveik visada geriau vaistus. aiksu ne per nestuma. nestumo metu viskas buvo gerai, nestumas buvo geras. dabar vis toliau vis labiau jauciu, kad su savim nebegaliu susitvarkyti. stengiuosi ir supratu, kad reikia, bet neina - asaros rieda kaip pupos kai esu namie viena be vyro. artimuju taip pat neturiu salia. daktaras liepe pradeti gerti vaistus. taciau... maitinu dukrele savo pienu, labai nenoriu nutraukti nes suprantu, kad tai geriausia ka ji gali gauti. as grieztai nusistaciusi pries tai, kad geriant antidepresantus maitinti vaika (na ka ir man gyd patare). kaip man nesijausti kaltai nutraukus maitinima savo pienu ir pradeti gydytis paciai? gal kam panasi situacija buvo ir kaip i tokia susidariusia situacija zvelgti pozityviai? plius dar mazoji pradejo smarkiai atpylineti (vos ne vemia kartais), tad galvoju, gal ji jaucia mano stresa? ka jus manot?
Manau, kad Jusu situacijoje gerciau antidepresantus ir maitinciau misinukui. Mazylei svarbu ne tik maistas. Pirmaisiais gyvenimo metais vystosi bazinis saugumo/nesaugumo jausmas. Mazylei reikia, kad mama butu salia, rami ir besisypsanti, sugebanti tinkamai reaguoti i jos emocijas ir parodyti, kad pasaulis yra gera ir svetinga vieta. Jei Jusu emocine bukle bus labai bloga, tai kazin ar tai nebus blogiau uz misinuka?
Tik Jus galite pasverti "uz" ir "pries" siuo klausimu, bet jei 7 metus gydetes depresija, tai ko gero liga sunki ir noretusi isvengti jos paumejimo.
man dar ir dabar yar turbut depresija nes norisi verkti ir verkti jei vaikas neklauso verkiu jei pridaro kokiu isdaigu supystu neturiu sau laiko visai ne labai maminuke vaikas pas mane visa savo laika ir demesi turiu skirti tik jai nei kiek nepailsiu o vyras tik sako pati pripratinai ja prie saves tai dabar ir kariauk o as jau nebezinau ka daryt
Kai tik pagimdžiau galvojau apie kokią čia depresija kalba ir rašo. Jokios juk man nėra. Iš tiesų, gimdžiau paprastai ir lengvai. Tik po to susipažinau kas yra hormonai ir kokie jie galingi keičiant nuotaikas.
Apie depresiją sužinojau, kai perskaičiau kad alkio nebuvimas yra vienas iš požymių. Kokią savaitę nejaučiau jokio alkio. Gėriau tik vandenį, o apie maistą buvau net pamiršus.
Dabar kai jau jaučiu, kad stogas tuoj pradės važiuoti išeinu bent jau į parduotuvę viena.
Apie depresiją sužinojau, kai perskaičiau kad alkio nebuvimas yra vienas iš požymių. Kokią savaitę nejaučiau jokio alkio. Gėriau tik vandenį, o apie maistą buvau net pamiršus.
Dabar kai jau jaučiu, kad stogas tuoj pradės važiuoti išeinu bent jau į parduotuvę viena.
Mano nėštumas buvo labai lengvas, pagimdžiau ir lengvai, kai girdėdavau kalbas apie depresija, galvodavau, kad čia iš nuturėjimo ką veikti taip gaunas, tačiau turiu pripažinti, kad po gimdymo tikrai hormonai sutrinka, kokį mėnesį ir vakarais paverkdavau neaišku dėl ko, o kai vaikas verkti pradėdavo - tai ir aš iš paskos
. Po mėnesio baigėsi viskas, kažkaip tikriausiai įsivažiavau į vėžes. Dabar jau pripažįstu, kad pogimdyvinė depresija tikrai egzistuoja 
