Pogimdyvinė depresija?

#481
QUOTE(ispanija650 @ 2009 05 18, 17:56)
man dar ir dabar yar turbut depresija nes norisi verkti ir verkti jei vaikas neklauso verkiu jei pridaro kokiu isdaigu supystu neturiu sau laiko visai ne labai maminuke vaikas pas mane visa savo laika ir demesi turiu skirti tik jai nei kiek nepailsiu o vyras tik sako pati pripratinai ja prie saves tai dabar ir kariauk o as jau nebezinau ka daryt verysad.gif
Nesutinku su tavo vyru VISISKAI!!!!!!!!! schmoll.gif Kaip tai priratinai vaika prie save???!!!! Tai taip iseina, kad vaikui reikia pasakyti kad nepriprastu prie savo mamos??? Nesamone visiska!!!Uzuot kalbejes tokias nesamones tau padetu su mazyliu...Maniskis taip pareikstu, tai per dantis gautu!!!
Atsakyti
#482
QUOTE(Raselelyte @ 2009 05 19, 17:58)
Nesutinku su tavo vyru VISISKAI!!!!!!!!!  schmoll.gif  Kaip tai priratinai vaika prie save???!!!! Tai taip iseina, kad vaikui reikia pasakyti kad nepriprastu prie savo mamos??? Nesamone visiska!!!Uzuot kalbejes tokias nesamones tau padetu su mazyliu...Maniskis taip pareikstu, tai per dantis gautu!!!

drinks_cheers.gif tikrai taip pridare tai ir rupintis tegul padeda cia ir jo pareiga netik mamos
Atsakyti
#483
QUOTE(smulkute @ 2004 11 26, 11:13)
Nezinau, kas man darosi. Neatsikratau liudnu minciu. Niekaip neapleidzia mintis, kad mano Rutele nieko neatsimins. Neatsimins kaip as su ja zaidziau, supau, snekinau, nemiegojau naktimis, vargau. Suprantu, kad vaiko auginimas yra visiskai altruistinis. Bet niekaip neapleidzia mintis, kad kam vargt, jei ji vistiek nieko neatsimins. As, pati is vaikystes (aisku, nakalbant apie kudikyste) praktiskai nieko neatsimenu (na, gal viena kita ivyki).
Kita ramybes neduodanti mintis- musu mirtingumas. Niekaip negaliu nurimt, kasdien galvoju apie tai, kad dukrele, mano vyras, mama ir as pati numirsiu. Kam gimdyt vaikus, jei jiems teks kentet, sirgt, numirt. Kraupu. Tikiuosi as numirsiu pirmiau nei man artimi zmones (nors to labai bijau).
Nepavadinciau to depresija, nes rupinuos dukrele, namais, vyru ir savimi. Neverkiu del tu minciu, bet man jos labai neduoda ramybes, nezinau kaip su jomis susitvarkyt.


Papildyta:
vyras privalo padeti auginti vaiką, nes vaikas yra abieju tėvų, o ne vien mamos! smile.gif
Atsakyti
#484
po 2 gimdymo irgi buvo uzejusi depresija,truko apie savaite.buvo padidejes jautrumas viskam,bet po to kazkaip pradejo geret.as irgi galvoju ,kad vyras daug turi padeti ypac pirmomis savaitemis
Atsakyti
#485
na man gal neteko susidurti su pogimdyvine depresija, na nebent nepastebejau to...tik labai nervuodavausi ir graudindavausi kai nepavykdavo pamaitinti mazucio...nes speneliai mazi ir sunkiai gaudavosi tai ir ligoninei teko paasaroti tai atejus sesele "velniu" man atlauze kad parinuosi blush2.gif
Atsakyti
#486
Kai grįžau su sūneliu namo man buvo sunku susitaikyti, kad dabar visas mano laikas jau nepriklauso man. Kartais net panika apimdavo, tačiau truko tik kokias keturias dienas, paskui užplūdo džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad turiu tokį šaunų mažiuką. Vyras taip pat daug pagėjo. Dabar neįsivaizduočiau savo gyvenimo be vaikelio biggrin.gif
Atsakyti
#487
Man tei truputeli nuotaika gadino pagedus figura, krutines ir wc reikalai, baisus neissimiegojimas ir laiko sau trukumas. Kas gi bus puikiai nusiteikes juodais paakiais, degancia krutine ir skaudanciais klubais? O jei dar tarpviete siuta... bet viso sito depresija nepavadinciau. O verkiau is laimes kasdien gal 2 menesius wub.gif
Atsakyti
#488
Dar kai buvau nescia labai pergyvenau, kad manes neuzkluptu pogimdyvine depresija(girdejau visokiu jos formu, pvz ziauriausia ta, kad nenori net vaiko i rankas paimti ohmy.gif ...) bet aciu dievui man viskas buvo gerai thumbup.gif wub.gif
Atsakyti
#489
QUOTE(Mazyle888 @ 2009 05 25, 10:33)
Papildyta:
vyras privalo padeti auginti vaiką, nes vaikas yra abieju tėvų, o ne vien mamos! smile.gif

thumbup.gif As irgi sutinku..mane tai nervina, kai as turiu iki velaus vakaro su vaiku uzsiimti, o vyras po darbo gali prie kompo ramiai sedeti..tada as pradedu bambeti..o tai prie gero neveda verysad.gif
Atsakyti
#490
man po gimdyvines depresijos nebuvo, nes labai daug padejo vyras biggrin.gif
Atsakyti
#491
Gimdžiau ir gyvenau prieš tai Vilniuje, o po gimdymo dabar pas tėvus Kėdainiuose, tai pirmą savaitę kasdien ašarų nesulaikydavau.. Dar siuvimas tarpvietės kai negali pati nieko normaliai pasidaryt, labai į neviltį varė. O ir situacija pas mane muilo operos biggrin.gif.. Mažutė mano buvusio, po 5 m. palikau, po to sužinojau, kad laukiuos jau būdama su kitu žmogumi.. Sunku buvo galutinai susitaikyt su mintim, kad su tuo žmogum nebūsiu..Nes tai ne jo dukrelė, nors ir kasdien būdavom kartu. Šią savaitę ramu, žinau, kad mano ašarojimai vaikeliui ne į naudą.
Atsakyti
#492
na pogimdyvine nesirgau 4u.gif , bet kartais buna kad stogelis pradeda ciuozt, tai pasikalbam su vyru - o tuomet as isvaziuoju su mazuoju i kaima kokiai savaiciukei ar bent savaitgaliui - atsigaunu
Atsakyti