Pogimdyvinė depresija?

#49
Pinciau, neliudek, juk sventes 4u.gif
Zinau, nelengva nei Tau en vyrui taip lengvai susitaikyti su pasikeitusiom aplinkybem, bet liudesys ir apatija cia, deja, nepades. Jeigu tik yra galimybe, patariu kuo daugiau bendraut, iseit kazkur, pakeist aplinka, gal net kur toliau isvaziuot (labai liuks, jeigu pvz. Tavo tevai gyvena kitame mieste).

Turbut lendu ne ten kur reikia, bet... Vyras cia turbut irgi ne niekuo detas? 4u.gif
Atsakyti
#50
man buvo tas pats,bet aciu dievui praejo greitai per savaite,pripratau ir susitaikiau g.gif paskui lyko tik sunkumas,bet dziaugsmo daugejo kasdien wub.gif bet depresija tik tada pirma karta ir pazinojau,sedejau,nieko nenorejau i viena taska ziurejau ir tik ir galvojau-jezau jai tik pora dienu,kiek dar ilgai laukti,kol paaugs nors iki metuku verysad.gif ,bet tiesa rase,iki 2-3menesiu buvo sunku,paskui jau ne taip thumbup.gif deje,kazin kodel tau taip ilgai uzsytese,kas tave liudyna?
Atsakyti
#51
O aš niekada netikėjau, kad yra pogimdyvinė depresija g.gif . Laikau visus pasakojimus spėliojimu. Bet dabar jau pusę metų, nei noro dažytis, nei noro tvarkytis, nei noro aplamai kur nors eiti. Tik miegočiau ar sėdėčiau.
Bet tau negaliu nieko pasiūlyti, kadangi pati dar neišsikovojau nuo tos „depresijos“ schmoll.gif
Atsakyti
#52
As irgi tai perejau su pirmaja dukra.Truko kazkur apie 2men.,tai stipriau,tai lengviau,tokiomis bangomis.Viskas sunkiai ir beviltiskai atrodydavo po visiskai bemieges nakties.Zinau,kad tokiose situacijose labai padeda vyro supratimas,uzuojauta,padejimas.Viskas susitvarkys,vaikelis juk kiekviena diena auga.Stiprybes!
Atsakyti
#53
OJOjoi man stogas irgi vaziavo. verkdavau pastoviai, bet viskas pasikeite kai atejusi gydytoja liepe pagaileti naujagimio, nes pasak jos jie lyg radarai sutraukia mamos nuotaikas, pergyvena, buna neramus, verkia, blaskosi ( nuo ko buna dar sunkiau ir gaunasi visai kaip uzburtas ratas).
man tai buvo lyg saltas dusas, jauciausi be galo kalta pries ta maza kamuoleli ir pradejau tvardytis.
sunku buvo dar ilgai, bet nebe taip baisiai....organizmui reikia daug laiko atstatyti ta harmonija, subalansuoti harmonus. didziule dauguma mamu jauciasi taip, bet visos skirtingai, cia priklauso nuo daugybes faktoriu: kaip finansine padetis, partnerio palaikymas, santykiu stabilumas...
laukti negalima, jei jauti, kad visai stoga rauna, eik pas specialistus ir reikalauk pagalbos, nes sita situacija labai rimta ir negydant jos gali buti pasekmiu...
Atsakyti
#54
QUOTE(pincius @ 2005 12 20, 14:46)
sveikutes,
nieko naujo nepasakysiu,turbut ne viena panasiai jautesi po gimdymo,kad atrodo niekas nebedziugina ir jautiesi kaip issunkta slyva.

Jaučiausi bjauriai, išvargdavau nuo netikėto krūvio visą parą sekti vaiko reikmes ir taip diena iš dienos be pertraukų. Neturėjau galimybės atsipalaiduoti, situaciją blogino ir kartu gyvenusios anytos keistas priešiškumas- ji tik sekė ar viską gerai darau, bet nė piršto nepajudino pagalbai. Tvirtino, kad jei jau pasigimdžiau-turiu susitvarkyti pati. Bet tik daug vėliau išsiaiškinau jos pačios problemas sąlygojusias tokį elgesį. Tada tikrai turėjau tą depresiją, ji atsiliepė vaiko raidai. Vien todėl reikia kapstytis, nes kenčia niekuo dėtas vaikas.
Labiausiai man asmeniškai trūko galimybės nors tomis valandėlėmis kai visi būna namie- ramiai numigti. Trūko pasitikėjimo savimi žindant kūdikį, tiesiog apmirdavau, kai anyta "tikrindavo" ar gerai paduodu krūtį. Tai nieko keisto, kai pienas tekėjo man iki bambos, o vaikutis likdavo alkanas- teko pereiti prie mišinukų.
Taigi linkėčiau dėmesingų aplinkinių, suprantančių gimdyvės poreikius pirmą mėnesį. Su antru buvau nuo pirmų dienų viena savo bute ir jausdavausi žymiai geriau, nes nurodymus telefonu galėjau ir nevykdyti, miegoti pagal savo grafiką, žindyti- irgi. Vaikelis miegojo šalia manęs ir žindo kada pats norėjo, aš tuo metu snausdavau- likdavau labiau išsimiegojusi.
Atsakyti
#55
QUOTE(leja30 @ 2005 12 21, 15:08)
As irgi tai perejau su pirmaja dukra.Truko kazkur apie 2men.,tai stipriau,tai lengviau,tokiomis bangomis.Viskas sunkiai ir beviltiskai atrodydavo po visiskai bemieges nakties.Zinau,kad tokiose situacijose labai padeda vyro supratimas,uzuojauta,padejimas.Viskas susitvarkys,vaikelis juk kiekviena diena auga.Stiprybes!

lotuliukas.gif lotuliukas.gif Taip taip vaikiukas auga ir kitokie rupesciai uzgriuna,tik spek suktis lotuliukas.gif lotuliukas.gif Svarbiausia kuo daugiau save palepinti stenkis vacation4.gif vacation1.gif Viska ka megsti prisimink gal atrasi ir nauju megstamu dalyku mirksiukas.gif mirksiukas.gif
Atsakyti
#56
Manes nekankino depresija,bet buvo begalo viskas sunku ir atsibode,sau atrodziau negrazi,nerangi,nieko nespedavau padaryti,pasidariau pikta,viskas erzino...noredavosi pasislepti kur kampe,nieko nematyti ir negirdeti...kazkaip pasikalbejau su mama ir prasitariau apie savo jausmus.Jos pirmi zodziai buvo "dukrele,vaziuok i grozio salona" ir vos ne jega istume mane is namu.Juokingai gal skamba,bet ikvepiau gryno oro,susitvarkiau save,atsipalaidavau nuo namu net 5 val. ir tikrai padejo.Atrodo atsidare antras kvepavimas,dabar jauciuosi energinga ir zvali,nors naktys ir bemieges.Atrodo ir mazylis ramesnis pasidare.Pabandyk ir tu gal pades?Svarbiausia,kad netyli,kad bandai spresti sia problema,cia jau pirmas zingsnis kazka keisti.Nepasiduok,tikrai viskas praeis,juk cia tik laikinas dalykas wub.gif Linkiu tik kuo didziausios sekmes ir laikykis.
Atsakyti
#57
Uzjauciu visas mamas kurios susiduria su pogimdyvine depresija.As sau tokios"prabangos"leisti negalejau.Kai buvau 3 menesi nescia vyras isvaziavo i uzsieni.Viena laukiausi,viena pasigimdziau ir paauginau lialka iki 2 menesiu.Neturejau laiko depresuoti,tiesiog dariau tai ka turejau daryti-rupinausi savimi ir vaikuciu.Ar buvo sunku?Kartais.Bet zinau kad neturiu pagrindo skustis nes gimdymas praejo lengvai,vaikas gime sveikas,turiu namus,turiu salygas ir didziuli nora padeti savo dukrytei uzaugti.Pasistenk susirasti kaimynysteje linksma mama,kartu isvaziuokit i kiema,paplepekit.Na nezinau ka patarti,kartais uztenka puodelio kavos,gero sokolado ir megstamos muzikos.Kantrybes tau ir auksciau nosyte,nes ir po tamsiausios nakties isausta rytas!
Atsakyti
#58
Buvo man tas malonumas po pirmojo vaiko. Sprendžiau vadovėliškai - nuėjau pas psichologą smile.gif Na seriją visą atvaikščiojau, kokius 10 kartų. Kaip priklauso smile.gif Nieko, pašnekėjo, vaistukų žolinių prirašė. Praėjo. Nors labiausiai praėjo, kai dirbt pradėjau smile.gif

Kai laukiausi antro vaiko, jau žinojau, kaip bus. Tai vat ir apsirūpinau smile.gif Iš karto informavau šeimos gydytoją, prisipirkau vaistukų... O depresija neužėjo laugh.gif Aš jos, panimajete, laukiu, o jos nėr... Taip ir neužėjo. Vaistukus išgėriau grįžus į darbą ir pamačius, kiek per metus vaiko auginimo darbo prisikaupė laugh.gif
Atsakyti
#59
man tai nuo tokios savijautos tik miegas padėjo.. išgrūsdavau diedą su vaiku į lauką ir liepdavau grįžti ne anksčiau kaip už 3 valandų, kad ir kas nutiktų, o pati miegot. pamiegojus visai kitaip pasaulis atrodė, aplink lelijos žydėjo.. smile.gif be to, nuo sūnaus gimimo kiekvieną mielą savaitgalį iki šiol palieku vyrą kokioms 4-5 valandoms ir pati darau, ką noriu - parduotuvės, filmai, kavinės, draugai, knyga, pasivaikščiojimai, grožio salonai, viena pietauju ir t.t. Ir toliau taip darysiu. Diedas juk gali nuo namų atitrūkt, tai vadinasi ir man reikia..biggrin.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(sayonara @ 2005 12 22, 13:11)
man tai nuo tokios savijautos tik miegas padėjo.. išgrūsdavau diedą su vaiku į lauką ir liepdavau grįžti ne anksčiau kaip už 3 valandų, kad ir kas nutiktų, o pati miegot. pamiegojus visai kitaip pasaulis atrodė, aplink lelijos žydėjo.. smile.gif be to, nuo sūnaus gimimo kiekvieną mielą savaitgalį iki šiol palieku vyrą kokioms 4-5 valandoms ir pati darau, ką noriu - parduotuvės, filmai, kavinės, draugai, knyga, pasivaikščiojimai, grožio salonai, viena pietauju ir t.t. Ir toliau taip darysiu. Diedas juk gali nuo namų atitrūkt, tai vadinasi ir man reikia..biggrin.gif



thumbup.gif labai pritariu drinks_cheers.gif
Atsakyti