Pogimdyvinė depresija?

#37
QUOTE(inix @ 2005 06 09, 19:39)
...dar vienas pasiūlymas...gimdyk antrą vaikiuką....(kaip aš, pvz. biggrin.gif ), plius gali mokytis kažkur (niu va, kad ir kursai).  o jei rimtai, kaip pati jautiesi, ar patenkinta savimi? Aš taip sakau, nes pvz man, jei esu kažkuo nepatenkinta savimi, ar savijauta bloga tai labai muša ūpą verysad.gif. Bet kita vertus būna tokių etapų, tai pagerėjimų tai sunkesnių dienų, manau, kad turi būti viskas geria, tik jei pati norėsi. O visokiom depresijom  nono.gif

Inix,
žinai su vyru svarstėm tokią galimybę dabar jau pradėti antrą vaikutį. Net SM klausimą ginekologei parašiau ar nerizikinga taip greitai vėl pastoti. Kai pagalvoju, tai visai norėčiau antro leliaus, būtų vienas vargas, o po to kai abu jau dideli būtų tai ir man smagiau būtų- vienu vargu atvargčiau ir po to ramu... rolleyes.gif Bet paskui vėl kai pagalvoju...Mano dukrytė dar atrodo tokia mažutė, o čia dar antars tox pats atsirastų, tai turbūt būtų išvis sudie naktiniam miegui... biggrin.gif Kažkaip nesiryžtu. Matyt šituo klausimu bailė esu... blush2.gif
Atsakyti
#38
mes tai kaip ir neplanavome labai, bet taip gavosi. Atsimenu, tada, kai sužinojau, truputį išsigandau, nes buvau visai neseniai tokius mokslus pradėjus, kurių nenorėjau mesti, o atrodė, kad teks, nes du maži vaikai ir dar mokytis....tai tada taip atrodė...o dabar kai jau yra dvi mažylės, vienai du metai,o kitai 6mėn., aš begalo džiaugiuosi, tikrai matau, kad joms bus smagu, jau dabar pradeda bendrauti. O su mokslais, tai net geresni rezultatai buvo(kaip tik po sesijos ir pagimdžiau,kai kurie dėstytojai atsižvelgė, truputį padėjo) o į kitą sesiją jau atsigavusi atėjau.Niu aš čia sakau tik tam, kad atsimenu kaip pati išsigandau, kad va, dar pora metų teks sėdėti ir nieko neveikti, tai tikrai nieko panašaus.(Plius dar kažkaip visi lyg ir užuojautas reiškė...ai kaip tau bus sunku...tas labai nepatiko) O dabar aš laiminga, kad turiu dvi paneles, panašaus amžiaus, viską suspėjau ir mokslus, ir namie susitvarkau(nesakau, kad nebūna sunkių minučių, bet kam jų nebūna, man jų būdavo ir kai visai vaikų neturėjau). Niu sorry, jei užkniso mano ši litanija, bet aš norėjau kuo vaizdingiau papasakoti, kad mums antras lelius ne sunkumų, o džiaugsmą atnešė. Dabar esu laiminga, kad turiu du vaikučius(na tada, kai sužinojau, tai truputį išsigandau ar susitvarkysiu, bet matyt, kai labai nori Dievas padeda). Ar specialiai tam būčiau ryžus tada??? na nežinau...dar gal ne...gal norėjosi pailsėti nuo nėštumo, vis tik krūvis. Bet dabar, kai jau viskas po, tik džiaugiuosi. 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#39
Laužiuk, manau, kad bet koks sprendimas bus teisingas, jei jauti, kad gali, tai kodėl gi ne..., bet jei nori truputį atsigauti , tai patikėk, puikiai tave suprantu, o ir laiko dar yra. Bet du vaikus nėra taip sunku auginti, kaip , kad visi mane tadu gąsdino, sėkmės!( gal ne kiek gąsdino, kiek aš pati bijojau....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo inix: 10 birželio 2005 - 07:21
#40
inix, ačiū už padrąsinačius žodžius. thumbup.gif Reiks pagalvoti...Gal neveltui tokios mintys jau puola (apie antrą vaikutį). g.gif
Atsakyti
#41
Lauziuk, na perskaičiau viską, tave suprantu mirksiukas.gif
Mano patarimas bus kiek šventvagiškas, bet manau, jei turi galimybę, tiesiog grįžk į darbą mirksiukas.gif
Idealiausia -ne visai darbo dienai... rolleyes.gif

Man po pirmo gimdymo taip susiklostė gyvenimas, kad reikėjo grįžt į darbą, kai vaikui buvo 6 mėn., prieš tai žliumbiau dvi savaites, kad negalėsiu būt su kūdikiu visą dieną ir pan., bet paskui viskas taip apsivertė-aš vėl skraidžiau kaip ant sparnų, atsirado azartas gyventi thumbup.gif Darbe pabūdavau tik 3-4 val, vaikui dėmesio tikrai netrūko, bet tuo pačiu labai lengvai grįžau į gyvenimą...Ir jokių depresijų neliko nei pėdsako rolleyes.gif
Aišku ne visoms tiktų šitas patarimas-kitos tiesiog laimingos būdamos vien su kūdikiu, bet pagalvok ar tau tik ne veiklos trūksta-ne vien kažkokių šiaip pramogų, o tiesiog normalaus kasdienio prasmingo darbo mirksiukas.gif
Atsakyti
#42
Matai, a6 ir manau, kad kažkokia naudinga veikla man būtų tik į naudą...Bet kad neturiu galimybių dabar grįžti. Į vieną darbovietę net ir neketinau po gimdymo sugrįžti, o į kit galiu tik po metų. Valstybinė vieta. O kam aš paliksiu savo angelėlį? Bandžaiu auklės ieškoti, tai labai greitai susiėmiau už galvos ir sakiau kaip nors reiks pratempti iki tų 1,5 metukų, kad paskui į darželį eiti galėtų...
Atsakyti
#43
sveikutes,
nieko naujo nepasakysiu,turbut ne viena panasiai jautesi po gimdymo,kad atrodo niekas nebedziugina ir jautiesi kaip issunkta slyva.tiesiog as suvokiu,kad mano pogimdyvinis laikotarpis taip ilgai tesiasi ir kad jau reikia su tuom kovoti,nes bijau,kad gali visai blogai baigtis.jau pradedu galvoti apie specialisto pagalba...:(parasykit,kaip jus jautetes ir kaip su tuo tvarketes.gal man kas pades...
Atsakyti
#44
svarbiausia laiku eiti gult ir laiku keltis. gali ir rytais pakliurkti lovoj, bet namie tvarka, svara ir jaukuma tik moteris mokes palaikyti.. juk arteja kaledos, sugalvok, ko noretu seima ant kaledu stalo, kaip gali patikti sau ir kitiems. eik sukuosena pasidaryk ar pasidazyk. laikui begant ir svoris krenta ir nereikia uzsidaryti ir tyliai verkti. daryk kas butu tau miela ir artimiesiems. buk gudri ir mokek isvengti pykcio, sielvarto ar pagiezos. viskas suderinama, kai nori. pagerk B grupes vitaminu, paklausyk ant garso geros muzikos. pagaliau, nueik i kavine su draugemis, isgerk vyno taure. sugalvok kazka fantastisko, gal ka nupirk mylimam zmogui. viskas imanoma, - tik noro reikia. sekmes newyear.gif ir mokek isreiksti savo mintis, apgalvok, neskubek. tik ramiai ir neskubedama laimesi mirksiukas.gif
Atsakyti
#45
Na man taip nebuvo, bet kai tikrinausi Folio metodu, tai gydytoja sakė kad moterys po gimdymo gali net išprotėti jei joms trūksta jodo. Vaikams gali prasidėti traukuliai. Pabandyk didesnėmis dozėmis pavartoti jodo tablečių.
Atsakyti
#46
negaliu nieko patarti, nes nieko panašaus nejaučiu..gyvenimas nušvitęs dar gražesnėmis spalvomis negu prieš gimdymą..kiekviena maželiuko sypsena...na bet kas netgi verksmas suteikia kažką toooookiooo..na net nemoku paaaiškint normaliai..jaučiuosi lyg ne savam kaily.. 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#47
labai gerai tave supratu unsure.gif tikrai tik dabar galiu sakyti kad gerai jauciuosi, bet iki 3men tai stogas vaziavo doh.gif
na as galiu tau nuosirdziai patarti pasisitengti istrukti kur pasportuoti ar siaip kazka padaryti kas tau miela, pabuti be vaiko bent pora val, tiesiog su draugem ar vienai - kaip jau tau patogiau ir mieliau..issimiegoti ir tikrai pa truputi pageres mirksiukas.gif labai svarbu kad neuzsidarytum savyje o bendrautum - laikykis mirksiukas.gif
Atsakyti
#48
Sveika...

O kaip puikiai tave suprantu, man kokiu 2-3 menesius sita problema buvo...atrode viskas pilka, vaikas miegoti neleidzia, esu stora, vyrui nepatinku, jei vaikas dar rekdavo tai is tiesu tragedija...as esu dar labai jauna, tai man isvis buvo siabiakas kazkoks, atrodo vaikas is manes viska ateme... blush2.gif na geda man dabar apie tai pagalvoti...galvoju ka tau patarti... ax.gif Jei turi atliekamupinigeliu ir kur palikti leliuka, gal nueik pasportuoti, o man labai padedavo pasisedejimai su drauge, kuri moka nuosirdziai isklausyti, eik dazniau i lauka, kad ir viena grynas oras tave truputi atitrauks nuo rupestelio, pasistenk kuo daugiau miegoti, velniop idealia tvarka, dabar svarbi esi tu, nors aisku netvarka gali dar labiau gadinti nuotaika, bet tada tvarkykis nezymiai, dabar tau reikia atsigauti unsure.gif Pasidazyk nors ir niekur neidama, atrodydi graziau ir nuotaika pageres mirksiukas.gif Svarbiausia kalbetis su artimais zmonemis, va jie tai man padejo labiausiai bigsmile.gif Tikuosi nors kiek padejau...Sekmes Tau wub.gif
Atsakyti