Oj prisijuokiau ant nakties, gerai miegosis

Prisiminiau ir aš vieną tokį keistuolį

Tai va, buvo pas mus mieste teatro festivalis ir kelias dienas labai daug nevietinių buvo - tipo trim ar dviem dienom jie buvo atvykę vaidinti, žiūrėti kitų spektaklius, žodžiu tipiškas jaunimo festivalis. Tai ėjau aš pamenu parduotuvėj ir žiūriu man tik mirkt mirkt toks simpatukas, o aš jau suvokiu, kad ne iš mano miestelio kai išgirstu suvalkietišką tarmę

Na aš drąsi merga tik šypt, akim klinkt klinkt ir nuėjau, deduos saldainius į maišelį girdžiu: Labas. Galvoju ne man

tyliu, deduos saldainius toliau, vėl: Labas, gražuole

mano drąsa aišku prapuolė, atsisuku, sakau nu labas

Pradėjo jis ten mane kalbinti, bet aš susukau, kad skubu labai, tėvai mašinoj laukia
Vakare nueinam su draugėm žiūrėt spektaklio, ką jūs galvojat - kultūros rūmų foje vėl tas bičiukas

Aš tik už draugės pasislėpiau, ale labai jau plona ji buvo, pamatė jis mane ir vėl mirkt mirkt

Paskui jau įsitaisėm salėje, už kelių minučių spektaklis, ogi girdžiu pažįstamas balsas už manęs kalba

Ir taip tipo "niekas neturėjo girdėti" kalba draugams: oj graži kokia panelė šita su raudonu paltuku, kažin koks jos vardas? Šiaip labai simpatiškas vaikinukas buvo, tai sedėjau nuraudus, kol draugė juokdamasi pasakė jam mano vardą. Tai paskui pusė spektaklio kažkas panašaus į "Kažin, ar nesutiktų su manim ji nueit arbatos"

Ir juokinga ir pikta buvo, o kai po spektaklio priėjo ir pasakė, kad įsimylėjo mane apšalau

Persimetėm dar keliais žodžiais, aš gražiai atsiprašiau ir pasibaigė mūsų vakaro istorija

Gal ne kiek juokinga labai, kiek įsimintina - gal prieš 4 metus buvo, o pamenu kaip šiandien
O sancta simplicitas!