Pries 2 metus su broliu apsikeitem butais (pasirasem mainu sutarti), mainus ivertinom kaip lygiavercius ir nieko vienas kitam neprimokejom. Dabar noreciau savo dabartini buta parduoti, bet reali rinkos kaina daugiau nei 50 proc. didesne, nei ivardinta mainu sutartyje. Ar reikes susimoketi VMI mokescius, nes parduosim buta brangiau? Realiai nesijauciu pries dvejus metus praturtejus, nes atidaviau savo buta ir gavau kita, nesvarbu, kuri buta dabar pardavinetume, kaina vis tiek butu didesne, nei ivardinta sutartyje, bet tai jauciu vis tiek bus laikoma, kad neislaikiau turto 5 metus ir teks susimoketi 15 proc. nuo skirtumo?
Sveiki,
Pries 2 metus su broliu apsikeitem butais (pasirasem mainu sutarti), mainus ivertinom kaip lygiavercius ir nieko vienas kitam neprimokejom. Dabar noreciau savo dabartini buta parduoti, bet reali rinkos kaina daugiau nei 50 proc. didesne, nei ivardinta mainu sutartyje. Ar reikes susimoketi VMI mokescius, nes parduosim buta brangiau? Realiai nesijauciu pries dvejus metus praturtejus, nes atidaviau savo buta ir gavau kita, nesvarbu, kuri buta dabar pardavinetume, kaina vis tiek butu didesne, nei ivardinta sutartyje, bet tai jauciu vis tiek bus laikoma, kad neislaikiau turto 5 metus ir teks susimoketi 15 proc. nuo skirtumo?
Pries 2 metus su broliu apsikeitem butais (pasirasem mainu sutarti), mainus ivertinom kaip lygiavercius ir nieko vienas kitam neprimokejom. Dabar noreciau savo dabartini buta parduoti, bet reali rinkos kaina daugiau nei 50 proc. didesne, nei ivardinta mainu sutartyje. Ar reikes susimoketi VMI mokescius, nes parduosim buta brangiau? Realiai nesijauciu pries dvejus metus praturtejus, nes atidaviau savo buta ir gavau kita, nesvarbu, kuri buta dabar pardavinetume, kaina vis tiek butu didesne, nei ivardinta sutartyje, bet tai jauciu vis tiek bus laikoma, kad neislaikiau turto 5 metus ir teks susimoketi 15 proc. nuo skirtumo?
Dar patikslinsiu, kad mainu sutartyje ivardintos abieju butu rinkos vertes, nurodytos Registru centre ir nurodyta, kad butais keiciames be priemokos.. Bet dabar pagalvojau, kad tikrai realiai bandant parduoti bet kuri buta pries dvejus metus butume uz juos gave daugiau uz tas sumas. Ir dabar tai, ka galime gauti uz buta toli grazu skiriasi nuo to, kas dabar Registru centre ivardijama kaip vidutine rinkos verte. Tai visai susipainiojau, kurios kainos laikomos tikromis ir kur viso to logika
Jeigu kam nors butu aktuali tokia pati situacija, tai pasakysiu, kad pajamu mokescio moketi mums nereiks, nes jau dvejus metus esame parduodame bute deklarave gyvenamaja vieta, tai vienintelis musu bustas ir persikrauste per metus deklaruosime gyvenama vieta kitur
Laba diena,
noriu pasiteirauti draugės vardu. Mirė jos mama. Draugė visą gyvenimą ją globojo, buvo deklaravusi gyvenamą vietą kartu mamos bute. Tačiau mama iš pirmos santuokos turi sūnų - taip išeina, kad buto paveldėtoaj yra du - duktė ir sunus,nepaisant to, kas bute gyveno, tiesa?
Ir dar klaustukas - po mamos mirties dėl buto paveldėjimo reikia kreiptis per 3 mėn. - o jei tas mamos sūnus neikreips - ar tokiu atveju visas butas liks dukrai? ar galės ji tada laisvai tapti viena jo savininke?
Ačiū už pagalbą
noriu pasiteirauti draugės vardu. Mirė jos mama. Draugė visą gyvenimą ją globojo, buvo deklaravusi gyvenamą vietą kartu mamos bute. Tačiau mama iš pirmos santuokos turi sūnų - taip išeina, kad buto paveldėtoaj yra du - duktė ir sunus,nepaisant to, kas bute gyveno, tiesa?
Ir dar klaustukas - po mamos mirties dėl buto paveldėjimo reikia kreiptis per 3 mėn. - o jei tas mamos sūnus neikreips - ar tokiu atveju visas butas liks dukrai? ar galės ji tada laisvai tapti viena jo savininke?
Ačiū už pagalbą
QUOTE(Mazule @ 2014 07 11, 18:00)
Laba diena,
noriu pasiteirauti draugės vardu. Mirė jos mama. Draugė visą gyvenimą ją globojo, buvo deklaravusi gyvenamą vietą kartu mamos bute. Tačiau mama iš pirmos santuokos turi sūnų - taip išeina, kad buto paveldėtoaj yra du - duktė ir sunus,nepaisant to, kas bute gyveno, tiesa?
Ir dar klaustukas - po mamos mirties dėl buto paveldėjimo reikia kreiptis per 3 mėn. - o jei tas mamos sūnus neikreips - ar tokiu atveju visas butas liks dukrai? ar galės ji tada laisvai tapti viena jo savininke?
Ačiū už pagalbą
noriu pasiteirauti draugės vardu. Mirė jos mama. Draugė visą gyvenimą ją globojo, buvo deklaravusi gyvenamą vietą kartu mamos bute. Tačiau mama iš pirmos santuokos turi sūnų - taip išeina, kad buto paveldėtoaj yra du - duktė ir sunus,nepaisant to, kas bute gyveno, tiesa?
Ir dar klaustukas - po mamos mirties dėl buto paveldėjimo reikia kreiptis per 3 mėn. - o jei tas mamos sūnus neikreips - ar tokiu atveju visas butas liks dukrai? ar galės ji tada laisvai tapti viena jo savininke?
Ačiū už pagalbą
kiek žinau, mamai nepalikus testamento (jei buto savininkė yra tik mama) , abu jos vaikai tampa paveldėtojais lygiomis teisėmis. Jei dukra, gyvendama bute investavo į buto vertės padidinimą ir gali tai įrodyti, jai būtų priskaičiuojama didesnė buto dalis, atitinkanti nurodytą indėlį. Po trijų menesių, jei broils nesikreiptų, ji taptų turto savininke (nors, greičiausiai, notaras pareikalautų brolio dallies atstovo), bet broils galėtų prisiteisti savo dalį teisme. Nesu tikra, bet, kiek teko susidurti, buvo panašiai paaaiškinta.
Uosvis dovanojo soda,tiksliau dave pinigu.Kadangi vyras uzsiemes,o as laisvesne,tai visa dokumentacija mano vardu.Suzinojau,kad pavasari deklaruojant gausiu sumoketi nemenka suma,nes dovana ne artimui (sunui,dukrai ir t.t.) Tai gal registruoti kaip,kad paskolino pinigeliu ir pirkta?Kokiu variantu galima isvengti maziau mokesciu?
QUOTE(*finy* @ 2014 10 28, 21:18)
Uosvis dovanojo soda,tiksliau dave pinigu.Kadangi vyras uzsiemes,o as laisvesne,tai visa dokumentacija mano vardu.Suzinojau,kad pavasari deklaruojant gausiu sumoketi nemenka suma,nes dovana ne artimui (sunui,dukrai ir t.t.) Tai gal registruoti kaip,kad paskolino pinigeliu ir pirkta?Kokiu variantu galima isvengti maziau mokesciu?
Jei vyro tėvas davė pinigų, tai jis davė savo artmimam, t.y. sūnui. Prie ko mokesčiai jums, nežinau, nebent norite, kad vyro tėvas dovanotų jums abiems, t.y. bendros jungtinės nuosavybės teise, tuomet mokesčius reikės mokėti jums nuo pusės sumos.
Nekilnojamą turtą, jei visa suma bus vyro tėvo galima įsigyti 2 būdais:
1. SUdaryti pinigų dovanojimo sandorį pas notarą (vadovaujantis Civilinio kodekso 6.469 str. 2 d.dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos), po to už tuos pinigus pas notarą sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį.
2. Vyro tėvas už savo pinigus perka nekilnojamąjį daiktą, o paskui jį dovanoja sūnui (tokiu atveju mokesčių nebus) arba dovanoja jums abiems (mokesčiai bus tik jūsų daliai).
Be to yra dar viena tema, skirta dovanojimo aptarimui: http://www.supermama...?...0189&st=160
sveiki ,vis dar reikia konsultacijos
dede nori sunenui perrasyti sodyba ,ji ivertinta register apie 50 000 lt ,nors viskas seniai nugyventa . pasirasant pardavimo sutarti notare patare rasyti panasia suma ( nors pries 10 metu as pirkau popieriuose uz simboline 2000 litu suma namo dali ) . taigi dabar pasidarysim geodezinius matavimus . tai gal reiketu daryti inventorizacija is naujo ir turtas butu tada ivertintas realesne suma
galetume perrasyti turta pardavimo sutartimi ? nes tas giminaitis nenori rasyt kad gauna 50 000 litu nors realiai ju negaus , jis yra ukininkas ir tuos pinigus jam gali vmi apmokestint
kazin kaip geriau pasielgt
nes paskutinis variantas - testamentas , nes jam jau virs 70
dede nori sunenui perrasyti sodyba ,ji ivertinta register apie 50 000 lt ,nors viskas seniai nugyventa . pasirasant pardavimo sutarti notare patare rasyti panasia suma ( nors pries 10 metu as pirkau popieriuose uz simboline 2000 litu suma namo dali ) . taigi dabar pasidarysim geodezinius matavimus . tai gal reiketu daryti inventorizacija is naujo ir turtas butu tada ivertintas realesne suma
QUOTE(viljana @ 2014 11 01, 22:21)
sveiki ,vis dar reikia konsultacijos
dede nori sunenui perrasyti sodyba ,ji ivertinta register apie 50 000 lt ,nors viskas seniai nugyventa . pasirasant pardavimo sutarti notare patare rasyti panasia suma ( nors pries 10 metu as pirkau popieriuose uz simboline 2000 litu suma namo dali ) . taigi dabar pasidarysim geodezinius matavimus . tai gal reiketu daryti inventorizacija is naujo ir turtas butu tada ivertintas realesne suma
galetume perrasyti turta pardavimo sutartimi ? nes tas giminaitis nenori rasyt kad gauna 50 000 litu nors realiai ju negaus , jis yra ukininkas ir tuos pinigus jam gali vmi apmokestint
kazin kaip geriau pasielgt
nes paskutinis variantas - testamentas , nes jam jau virs 70 
dede nori sunenui perrasyti sodyba ,ji ivertinta register apie 50 000 lt ,nors viskas seniai nugyventa . pasirasant pardavimo sutarti notare patare rasyti panasia suma ( nors pries 10 metu as pirkau popieriuose uz simboline 2000 litu suma namo dali ) . taigi dabar pasidarysim geodezinius matavimus . tai gal reiketu daryti inventorizacija is naujo ir turtas butu tada ivertintas realesne suma
Skaičiau skaičiau ir nesupratau faktinių aplinkybių:
Jei teisingai suprantu asmuo x nori perleisti sodybą sūnėnui (ūkininkui) y. Nesupratau tik ar asmeniui x priklauso visa sodyba, ar tik jos dalis.
Nuosavybės teises į žemės sklypą ir jame esančius statinius galima asmeniui y perleisti pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir kt. sandoriu.
Jei statiniai yra nusidėvėję, galima atlikti naujus kadastrinius matavimus ir bus nustatyta statinio vidutinė rinkos vertė, tačiau ji gali neatitikti realios statinio vertės, nustatytos individualiai. Tam nustatyti (neatliekant naujų kadastrinių matavimų) galima atlikti individualų nekilnojamųjų daiktų vertinimą. Tokiu atveju, jei paaiškėtų, kad individualiu vertinimu žemės sklypo ir statinių vertė yra 20.000, tai pirkimo-pardavimo sutartyje nurodę tokią sumą niekur neužkliūsite, kad per pigiai asmuo x pardavė asmeniui y turtą. Tik jei asmuo y neketina pinigų mokėti, tai bus apsimestinis pirkimo-pardavimo sandoris, kurį vėliau galima nuginčyti.
Tačiau juk asmuo x gali padovanoti asmeniui y turtą. taip pat asmuo x ir y gali sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (kuria asmuo y įsipareigos iki x mirties išlaikyti x, o po x mirties y atiteks sodyba).
Žodžiu variantų gausybė.
QUOTE(Vi_ktorija @ 2014 11 02, 21:30)
Skaičiau skaičiau ir nesupratau faktinių aplinkybių:
Jei teisingai suprantu asmuo x nori perleisti sodybą sūnėnui (ūkininkui) y. Nesupratau tik ar asmeniui x priklauso visa sodyba, ar tik jos dalis.
Nuosavybės teises į žemės sklypą ir jame esančius statinius galima asmeniui y perleisti pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir kt. sandoriu.
Jei teisingai suprantu asmuo x nori perleisti sodybą sūnėnui (ūkininkui) y. Nesupratau tik ar asmeniui x priklauso visa sodyba, ar tik jos dalis.
Nuosavybės teises į žemės sklypą ir jame esančius statinius galima asmeniui y perleisti pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir kt. sandoriu.
t.y asmuo x yra ukininkas ir nori perleist sunenui y sodyba
x asmeniui priklauso visa sodyba su 35 arais namu valda .
dovanojimas atkrinta nes tada y asmuo sumokes pinigu vmi uz dovana
del paveldejimo
perkant asmuo x bijo mokesciu kuriuos gali tekt sumoket vmi
tai galvoju gal reikia reikia koki turto vertintoja susirast kad realiai surasytu ir vmi zinotu realia verte o ne ta kuri buvo pries kazinkiek metu
sveikos gal ne visai i tema bet nezinau kaip elgtis.isnuomojau buta nuomininkas sumokejo nuoma ir uzstata cia viskas gerai. bet dabar nuomininkas pernuomuoja buta kitiems. Ar nuomininkas gali nuomoti musu buta. patarkit kaip elgtis nezinau ka daryti
QUOTE(ab8 @ 2014 11 20, 13:37)
sveikos gal ne visai i tema bet nezinau kaip elgtis.isnuomojau buta nuomininkas sumokejo nuoma ir uzstata cia viskas gerai. bet dabar nuomininkas pernuomuoja buta kitiems. Ar nuomininkas gali nuomoti musu buta. patarkit kaip elgtis nezinau ka daryti
yra atskira tema tuo klausimu:
http://www.supermama...?...6367&st=360
Pagal Civilinį kodeksą be jūsų (nuomotojo) sutikimo draudžiama pernuomoti (arba kitaip subnuomoti) jūsų nuosavybės teise valdomą turtą
Civilinio kodekso 6.595 straipsniu nustatyta, kad:
1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo rašytinį sutikimą, turi teisę gyvenamąją patalpą subnuomoti. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu, ir raštu, ir terminuotam, ir neterminuotam laikui, tačiau subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą.
2. Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu.
3. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi patuštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą. Jeigu subnuomininkas atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismo tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama.
4. Sudarius subnuomos sutartį, atsakingu pagal nuomos sutartį nuomotojui ir toliau lieka nuomininkas.







