Anyta

Matot, aš tikrai neprieštarauju. Jei prieštaraučiau - tik vienam momentui - mano manymu - idealų nebūna. Žmogus daug gali sukurti pats. O tarpusavio santykius - tikrai įmanoma. Tereikia tik noro.

Kiekvieno patirtis yra skirtinga. Aš dalinuosi savo patyrimais priimdama ir pasimokydama iš kitų.

Vyras myli ir žmoną, ir mamą. To nenuneigsi. Ar mes norime, kad mūsų artimieji būtų laimingi? Jei mylime - norime. Tada nedarome taip, kad jie kentėtų. Jei žmona konfrontuos su mama - vyras kentės. Kaip ir atvirkščiai. Mano pačios mama gana sudėtingo charakterio. Ir esu labai dėkinga savo vyrui, kuris nesukėlė man dvasinių kančių priekaištaudamas dėl mano mamos elgesio. Juk mamą teturiu vieną. Jos pasirinkti negaliu. Jei jis mane "grūzintų" nuo to būtų man blogai.

Anyta yra vieną kartą bandžiusi pasakyti negatyvą mano atžvilgiu. Vyras nesivėlė. Jis užkirto kelią. Esu jam labai dėkinga. Jau daug metų mūsų santykiai darnūs. be didelių asmeniškumų, bet su meile (bent jau iš mano pusės, nes aš niekada nesu pasakiusi anytai blogo žodžio, nors PRIEŽASČIŲ buvo daug).

Jūsų anyta niekaip negali būti priešingybė vyrui. Tai yra neįmanoma. Priimti žmogų su visu turtu yra nelengva. Bet jei tai pavyksta - išsisprendžia daug problemų.

Šiaip jau aš pati niekada negyvenčiau nė su vienais tėvais. Kažkada neilgai gyvenom su mano tėvais. Tačiau mes su vyru laikomės nuomonės, kad finansiniai dalykai yra šalutiniai. Daug svarbiau darna. O jai pasiekti reiktų kurti gyvenimą dviese. Negyventi su tėvais, o nuomotis, jei nėra kitų galimybių. Nes šeimas suardo ne anytos ar uošvės, o dėl tarpusavio trinties kylantys nesutarimai (čia negriebiu visko iš esmės, kalbu apie gyvenimą drauge su vyro - žmonos tėvais). Kai gyvename skyrium - mes galime nesigilinti į tai, ką galvoja tėvai. Nes jų nuomonė irgi linkusi kisti. Juk vaikus jie myli. Jei vaikų šeimose darna - dažniausiai tėvai yra laimingi.

Ir dar. Viskas visada priklauso nuo asmenybės. Kokia esi marti, tokia gali tapti ir anyta, jei gyvenimas nemokys... Deja. Tada jau tavoji marti dejuos.

Sąmoningai netryniau nieko, nes viskas kas yra aukščiau pasakyta ne tik, kad tiesa, bet tai yra gyvenimo išmintis ir linkiu visoms marčioms, kurios jaučiasi negerai dėl santykių su anytomis, bent jau pamąstyti ties tuo kas parašyta.

Ačiū, Salve. Šiandien man ypač svarbus geras žodis

ne visi vyrai tokie protingi.

Nėra už ką dėkoti.
Čia jums reikia sakyti ačiū už jūsų išsakytas mintis. Jos tikrai labai vertingos.

P.S.: aš nuoširdžiai nesuprantu kaip gali įžeisti patarimas, pamokymas ar dar kaip tai pavadinsim...

O aš puikiai suprantu, kaip pamokymas, patarimas gali įžeisti.
Sutikite, kad kvailai iš šono atrodo, kai anyta man aiškina ( man virš 40m ) , jau vaikai dideli, ką man ir kaip daryti.Ir aiškina tą patį per tą patį, galiu žodis žodin pakartoti.
Juk mes gyvename tik vieną kartą, ir mokomės iš savo klaidų, tai kam dar aiškinti, vistiek aš nepaklausysiu.

Na mes su anyta nesugyvenom nuo pat pradžių, dar draugavom su vyru, išrėkė man, kad aš kekšė, nes nepakviečiau jos svečių į mano būsimo vyro gimtadienį, o dabar mes skyremes, jos pasiūlymo paklausė mano vyras, greit eks vyras.
Visada sakė, kad aš nepora, nes vyresnė už jį 3m.
Ji išgalvojo, kad aš turiu meilužį, kas dėjosi namie, o ji trinė rankas, nes mus sukivirčijo, kadangi mano vyras vienintelis vaikas, tai jis jos klauso, kentėjau 5m, bet atsibodo, jau.

O čia tai žiauru,mano vyras taip pat vienturtis,bet sterva,anyta,kitaip liežuvis jau neapsiverčia sakyti,pastoviai irgi sumąsto ką,tai aš susiraukus vaikštau,tai vėl kas nors,jau vakar tai iš vis užkniso,ateina vyras ir sako,o kodėl tu tą ir tą dieną atėjai į kambarį ir nekalbėjau su mano mama žinokit,trūko kantrybė,vadinasi man negali būt bloga nuotaika ir t.t.Kalė ne anyta,negaliu pakęst...Dabar aš,tai irgi namie didelis,kovinis šuo,aš stengiuosi mažiau su juo bendraut,tai ta tipo,va sūnau,tavo šuo jai nepatinka,tipo engia jį,tai kur žmogaus protas?

Žinokit tikrai būna. Arba aš taip suprantu. Deja, įrodyti negaliu, nes parodyti galėčiau tik vyrą, anytos nebėra... Ir liudininkų krūvą galėčiau pateikti...
Bet čia taip subjektyvu, kad parašius "bloga-gera" kiekviena skirtingai įsivaizduojam...

Gera tema

As savo anyta ir mylejau ir gerbiau, bet ji pati viska sugadino... deja tarp musu dabar prastesni nei seniau santykiai...ir aisku,kalta as...
Manau kalta gal tik tuo,kad neisdrysau dar jai pasakyti tai,ka mastau apie ja...o kadangi esu zmogus, kuris nemoka uz akiu apkalbineti, o i akis sypsotis, ir vaidinti kad viskas gerai , tai vat ir esu negeroji..nes nebe taip bendrauju su ja kaip seniau,todel pasak jos esu pasikelusi,pasikeitusi ir t.t.t, gerai nors tiek kad mb nesikisa ir kol kas ji itakos musu santykiams nedaro

Linkiu visoms ne tai kad geru anytu,o tiesiog kad jos nesikistu i jusu seimos gyvenima

būtų gerai