QUOTE(Reika @ 2010 01 05, 18:24)
na greiciau hormonai isprovokavo jus pasielgti slyksciai, o vyras gal pavarges nesusivalde... tikiu,kad del sito labai kamavosi ir slykstejosi.
Kur įskaitėt, kad aš pasielgiau šlykščiai?
Papildyta:
QUOTE(Balta balta @ 2010 01 05, 20:59)
Nėra tokios situacijos, kur rankos pakėlimas būtų atleidžiamas. Ok, rankos pakėlimas ir susivaldymas - atleidžiamas, pridaužymas - ne. Aukos sindromą įtart galima, bet koks skirtumas kokia diagnozė, aš taip negalėčiau.
Oi, apie pridaužymą niekas ir nekalba. Rankos pakėlimui taip pat nėra pateisinimų. Šitas poelgis buvo priimtas kaip didelė klaida, kurią pasiryžau atleisti ir pamiršti vardan daugelio dalykų. Ar aš auka? Anaiptol tokia nesijaučiu. Šeimoje esame lygiaverčiai partneriai absoliučiai visose srityse. Kita vertus, manau mano vyras išsigando, kad gali mane prarasti ir tai labai pakeitė jo požiūrį, taip pat elgesį. I gerą pusę tarp kitko
Papildyta:
QUOTE(Deresa @ 2010 01 05, 21:49)

kazkodel dauguma gavusios nuo vyro galvoja, kad visom taip bus, lygiai taip pat kaip ir tos kuriu vyrai neistikimi galvoja, kad visi toki, o jeisakai, kad mano istikimas, tai niekas netiki, nes aceit moka nuslept ir t.t ir pan.
Nežinau kur radot tokią potekstę... Kalbama tik, kad jei atsidurtumėte tokioje situacijoje nebūtų taip paprasta susikrauti makniuką ir apsisukus ant kulniuko pradėt naują gyvenimą kaip galvojate ir kalbate. Toli gražu.
Vat žinokit mąstau apie tą kas antrame poste minimą aukos sindormą. Ir vat tokioje situacijoje kaip manoji nelimpa man toks nors tu ką. Svarstau, kad vos prieš keletą metų būčiau puolusi atgal, išmetusi jo daiktus ir dar turbūt pareiškimą parašius

, bet... O šiuo atveju sprendimas manau brandus. Pabrėžiu, kad kalbu apie vienkartinius "antausių" atvejus