mano sunus dar nepaauglys, 9 metai sueis greitai. bet as prisimenu savo laikus. Mama isleisdavo i sokius pas drauges be jokiu problemu, bet buvo nurodytas laikas kada man sugristi. buvo draugiskas sutarimas, jei ji gerbia mano norus, tai as turiu gerbti jos. ir dar prisimenu, kai susipazinau su vaikinu, jisai buvo gan vyresnis uz mane, o as tik 18. bet nuo mamos jokiu paslapciu neturejau, tai ji viska zinojo. tai prisimenu, kai as taip laukiau jo skambucio, o jis kaip neskambina taip neskambina.... mama ateina ir sako, kodel liudi, paimk pati ir paskambink. Zinoma ji zinojo, kad negerai daro, kad netureciau taip daryti, bet mate, kad tas zmogus neturi man jokio intereso, tai po to skambucio viskas man ir atslugo. bet mama niekada nebardavo uz mano elgesi, visada kartodavo, pagalvok, o jei butum pasielgus kitaip

tai iki siol tuo vadovaujus. nors nuo mamos gaudavau lup, ir su rykste ir su dirzu, bet niekad nieko nuo jos neslepdavau, nes zinojau, kad ji mane palaikys.