Paauglystė

ai dabar kas nori tas ir rašo apie viską, sakyčiau tokias knygas pagal rekomendacijas reiktų skaityti.O neturi galimybes į bible nueiti?

Mūsų buvo irgi tokia pat problema, bet atimdami, problemos neišspręsite. Aš taippat prisiskaičiau rekomendacijų - pinigai, kuriuos vaikas gauna kaip dienpinigius, kišenpinigius, žodžiu, pinigai, kurie yra duodami jam, jo poreikiam, tėvai neturėtų kontroliuoti kur vaikas juos išleidžia. Tik taip jis išmoks su jais elgtis. papasakosiu kaip pas mus tai išsisprendė - jis gauna per savaitę 20lt - taip paskaičiavome, kad po 4lt per dieną - bandelėm mokykloj nusipirkti, ar ledą, ar dar ko jam reikia. pietus valgo namuose, nes namai šalia mokyklos, valgyti visada namuose yra padaryta. telefonui, talonams ar dar kažkam duodame visada kada reikia, tie pinigai, tiesiog jo poreikiam. Duodam 20lt pirmadienį, visai savaitei. tai būdavo taip - jau kokiam trečiadieny pradėdavo dejuoti, kad nebeturi, nes gi jam ir pietus reikia pavalgyti už tuos pinigus, ir bandeles iš tų pačių pirkti. tada pasakiau, valgyti namuose visada yra, pareik pavalgyk, sausainių, vaisių irgi namuose yra, įsidėk eidamas į mokyklą. Juk per mėnesį galėtum susitaupyti apie 100lt, juolab kad visko ko reikia nuperkam ir duodam tam pinigų. O jei tau netinka maistas namuose, tada pirk mokykloje iš savo. Na taip kokius metus buvo, dabar jau persilaužė, įsideda iš namų, pavalgo namuose, matau, kad pasitaupo. kartais ką susigalvojęs nusipirkti,paprašo dadėti, jei trūksta ne daug dadedu, jei daugiau, tada turi užsidirbti ką nors labiau padėdamas, pvz. pas močiutę malkas sukapoja, seneliui padeda. na juk visada seneliai vienaip ar kitaip duoda anūkams
Dabar per vasarą susirado darbą, labai tuo džiaugiuosi, kad ne su draugais patvorius šlifuoja, o dirba, nes nori kažką nusipirkti.
Tai siūlau neatimti tų pinigų, nesikišti kaip jis juos išleidžia, tik vis pamokant, paprotinant, paaiškinti. jei jis jų neturės, tai ir nemokės su jais elgtis

na taip sutinku su jumis, mes mesdavom metalinius į taupyklę, popierinius dėdavome atskirai į vokelį, tai prie porierinų jis neorieidavo, o taupyklę leisdavom jam pasiimti, bet paskutiniu metu prisipirko šautuvų tai pasiutau
šiaip dėkui už patarimą, nes pas mus situacija ta pati valgo namie, na bandelei kartais duodavau, bet sakyčiau gal daugokai 4 litai dienai

nežinau kiek metų jūsų vaikui, manajam 15m, tai jau ir poreikiai nemaži Na argumentuojam tuos pinigėlius taip, bandelėm, bet vis paprotinu, kad jei būsi gudrus, įsidėsi vaisių iš namų, ar sausainių, o savo pinigėlius galėsi pasitaupyti.
Čia mes taip nusprendėm - 20lt savaitei, bet kiekvienos šeimos ir vaiko poreikiai ir situacija, ir finansinė padėtis šeimos ir visa kita individualu. jūs žiūrėkit pagal savo situaciją. Tik ką norėjau pasakyti, kad neatimkit, vaikas turi turėti savo pinigų, jei jų neturės tai ir nemokės su jais elgtis. bet taupyklė, tai nežinau. gal tegul tada jis pats toje taupyklėje tauposi jei norės. manau kad tas variantas, kad tam tikra suma, tam tikram laikotarpiui, yra geresnis, nei taupyklė, į kurią dedate jūs, o ne pats vaikas, savo pinigėlius.
Pinigai, kuriuos gauna gimtadieniui, ar šiaip kokia proga, ta prasme didesnės sumos, sutarėm, kad bus pas mane, ir pasitarus su mumis nuspręsime ką už juos pirkti. Kartais ir nesužinau, kad nuo kažko gavęs tų pinigėlių, tai aišku nesukontroliuosiu, bet kuo toliau tuo labiau matau, kad vis pasisako, ir pasitaria, ką pirkti.
Papildyta:
Be to, mums dar labai padėjo "atlyginimas už gerą mokymąsi"
Aš žinau, kad jis gali ir sugeba turėti geresnius pažymius, nei turi. Tai nuo 6 klasės kažkur, įvedėm tokią "premiją" jei baigsi be 6 pusmetį, gausi 100lt (čia buvo keli dalykai kurie kabėjo tarp 6 ir 7) jei baigsi be 7, gausi 400lt (be tų šešetų kurie netoli 7 buvo, nebuvo nei vieno septyneto, visi kiti 8 ir 9). buvo stiprus stimulas stengtis. suveikė. O kiek laimės buvo, kai buvo paminėtas per susirinkimą auklėtojos tarp tų kurie baigė be 6, o dar ir 100lt gavo, o kas svarbausia - pajuto, kad jei nori, tai gali. Kitą pusmetįlabai nedaug trūko, kad pabaigtų be 7 (bet kaip jis pats pasakė, šiek tiek per vėlai pradėjau taisytis pažymius) aišku, to supratimo,kad nuo pat pradžių galėjo stengtis palaikyti tuos pažymius, nebuvo, bet džiaugiuosi bent jau tuo, kad suvokė,kad kai noriu - galiu. Šiemet nebekontroliavau, ir "premijos" nebežadėjau, bet jau atėjęs, matau, tas supratimas, kad reikia mokytis dėl savęs, ne dėl mamos, ne dėl "premijos". Na va taip ir laviruojam Būti tėvais, didelis menas,turi sugalvoti kaip apžaidžiant vaiką, pasiekti tos taip norimos naudos

ieškau patarimų,kaip įtikinti vaiką,kad jis turi mokytis dėl savęs.
Vaikas linkęs ginčytis,nepaklusti,pameluoti...

O dėl meno būti tėvais,sutinku visu 1000 proc.

Sveikos,
Kartais pradedu galvoti, kad mano 14-metis nelabai sveikas Negeba koncentruoti demesio. Gali mokytis visa savaitgali ir gauti neigiama pazymi. Kai bandai padeti, suvoki, kad jis nieko nesupranta net dalykuose, kurie tiesiogiai susije su gyvenimu.. Su mokslais turime bedu, ir dideliu. Nera motyvacijos, ir nera sugebejimu... Puse dienos pasimokino chemijos kontroliniam ir gavo 1 Tai kam mokintis?
Man kaip motinai labai skaudu ir baisu del jo ateities....

Ne visi privalo mokytis universitetuose ar kolegijose, gal tam kuris mokosi prasčiau, o ir ne tik jiems, reikėtų ir apie profesines pagalvoti. Yra daugybė paklausių profesijų. Be to neseniai kalbėjau su vienos jų mokytoja: trečdalis besimokančių profesinėje po vidurinės, jau yra baigę kolegijas ar universitetus. Kai kurie nori praktinių žinių, kai kurie pasirinko jiems artimesnę sielai specialybę

Deja, ir kolegijoje, ir profesineje reikia koncentruoti demesi. O jis to nesugeba. Nesugeba suvokti, kad pasibaige vasara, ir reikia megztinio. Nesugeba dirbti paprasto darbo, kurio paprasom - ukyje padeti, namus patvarkyti, galu gale sau bulviu issikepti. viskas atbulom rankom. Liepiu issiurbti kambary, uzeinu po kiek laiko, o jis laiko siurbli ijungta, pats sedi vos ne issiziojes ir svajoja.
Prisvaiges, kad nori i kariuomene, bet ir karys is jo - joks. Aisku, kas lieps, padarys, bet jei tik pagalvoti reiketu - tragedija...
Gryzta namo, daznai duris ne tai kad neuzrakina, atlapotas palieka....
Labai baisu toki zmogu paleisti i gyvenima...

As labai nuosirdziai patariu Jums kreiptis i vaiku psichologa ar psichiatra. Is to ka rasote,panasu,kad galite tureti rimtu bedu ir cia ne siaip vaiko issiblaskymas.

Nesijaudinkite taip stipriai. Jeigu žmogus bus geras - neprapuls gyvenime tikrai. Ir mylės jį kiti, ir gyvenime savo vietą jis susiras. Kiekvienas turi savų gabumų, tai ir jis tokių atras, jei dar neatrado. Galbūt meną gerą darys, auksarankiu arba geru sportininku pataps. Siūlyčiau paieškoti jam veiklos, kurioje jam tikrai sektusi.
O galbūt tai tiesiog dėl tokio sunkaus amžiaus.

Siulyciau ir as nepergyventi, nes pazistu labai daug zmoniu, kurie mokykloje mokesi labai blogai, o gyvena daug geriau, nei buve moksliukai. Geri amatininkai ar sportininkai siais laikais neprapuls. Gal bandykite ieskoti kazkokios papildomos veiklos, kas domintu vaika?

Aš irgi turiu galvos skausma. 14 metu paaugli.lyg butu ir viskas gerasi jeigu išeina o išeina i lauka jis dažnai,bet pareina kaip buna liepta.bet jis beprotiškai nori laisves .sakau kas tau negerai ko tu bumbi ? gal tu jauti demesio trukua?nes yra sese 6 metu. o jis sako nieko man netruksta aš noriu laisves. o laisve tai vadinasi ateiti namo savaitgali pvz 23 val.tai sakau gal tu išprotejai?(na mes gyvenam mažame miestelyje) ir jie daznai sedi mokyklos kieme ,na ir gyvenam per kelis žingsnius nuo mokyklos,vasara as matau juos .bet dabar tamsiu paros metu....parejas tik su telefonu sedi,kalba mazai.lyg ir buna ramus ir elgesys butu normalus bet jeigu priekaištauju na tada prasideda.ir taip va laukiu kada jam tas durnumas pasibaigs.mokslai neblogiausi,per viduri kaip sakau.priskiria mokytojai prie geresniu.elgesys mokykloje tik teigiams,dalyvauja mokyklos sporto gyvenime turiu daug pagirimu.
Bet namie uztenka man papriekaistauti ir viskas buna negerai.nezinau gal as ji labai kontroliuoju?bet kaip kitaip.tikrinu kad nerukytu,ar tai blogai?išprotesiu.