Emigracija, kai Lietuvoje gyvenate gerai...

Sveika As emigravau gal siek tiek del kitokiu priezasciu, bet... Gyvenau LT tikrai gerai: geras darbas, perspektyvos, bet kaip ir pati sakai, per mazai man viso to buvo, pastoviai jauciau smukdoma, zeminama, jauciausi neisnaudojanti savo galimybiu, ir svarbiausiai - jauciausi nesaugi. Turejau gera issilavinima, taciau darbe pajusdavau, kad manes niekas neklauso, nes as esu mergina Norejau daugiau pajust, isgyvent, patirt, ir pasijust zmogumi. Kadangi jau buvau gyvenusi uzsienyje ir anksciau, emigruot nebijojau. Zinau ir tikiu, kad jei zmogus turi pasiryzimo, motyvacijos, stengiasi siekti savo tikslo, ir moka pastoveti uz save - jam visos durys atviros Isvaziavau mokytis i Norvegija. Cia susipazinau su savo dabartiniu vyru. Gyvenu, esu nepaprastai laiminga, jauciuosi saugi, jauciuos zmogumi, ir jauciuos ivertinta ir pripazinta

Jei jus turite sekminga versla LT, jus tai sugebesite padaryti ir kitur. Beto, juk visada galesite gryzti atgalios.

As LT nepasiilgstu, netraukia manes ten gryzti. Pradzioje daznai gryzinedavau, bet kiekviena karta nusivildavau, zmonemis, aplinkiniu kultura, nepatenkintais veidais...viskuo... Dabar jau nevaziuoju. Mano seima su malonumu atvyksta pas mane Taigi, tai nera beda. O jei teveliai jus tokiais kosmopolitais uzaugino, galiu speti kad ir jiems pakeliauti patiktu

O del klimato. Anskciau nesusimasciau apie tai. Norvegijoje kaip ir atsiauresnis klimatas, bet... Paskutinius kartus gryzusi i LT pastebejau ka man vis kartojo MB - LT tokia dulketa salis Gal keistai skamba, bet dabar gryzus negaliu ramiai buti LT, man reikalingi vaistai nuo alergijos Tyras Norvegijos oras taip pravale plaucius , kad dabar esu alergiska dulkems Taigi, tai dar vienas dalykas, del ko nesiverziu i LT

Klausi ar vaziuot: pirmyn, del patirties, del pojuciu, del nauju draugu, del platesniu galimybiu ir dar daug daug

Ar pasiseks: na cia jau nuo jusu priklauso, bet manau kad jei sugebejote prasimust LT, pasiseks ir kitur Tik vienas mazas patarimas: pries isvaizuodami i kazkuria tai sali, gerai pasiskaitykite apie jos kultura, zmones, tradicijas, viska gerai isanalizuokite, kad netektu nusivilti ir pasirinktumete kas jums prie sirdies. Nes dazniausiai ne klimatas ar pinigai padaro mus laimingais, bet kiti jus supantys zmones SEKMES

sutinku kad pries isvaziuojant i norima sali, rekomenduojama pasidometi. Kai kitiems sakau, kad cia jauciuos gerai, mano kad issivaizdinu.

Laba
Mano atsakymas butu teigiamas.
Mes patys taip padarem, del mzdg panasu priezasciu, kaip surasei tu. Situacija musu buvo gera ir Lt, MB turejo versla, as gera darba...bet buvo jausmas, kad kazko norisi, norisi bandyti.
Man suveike dar vienas faktorius, kurio tu nepaminejai -nors sakykim asmenines perspektyvos (darbe ir pan) buvo aiskios ir geros, bet aplamai Lietuvos kaip salies perspektyva man atrode labai neaiski (ir tebeatrodo), todel yra kazkoks nesaugumas sieti ateiti su tokia salim
Nezinau, ar aiskiai cia as surasiau
As irgi pritariu principui, kad geriau pabandyti, ir po to gailetis, negu kazkada gailetis, kad nebandei.
Manau, kad bet kuriuo atveju tokia patirtis tau gyvenime bus tik pliusas O kai vaziuoji ne uzsidirbti nes neturi pragyvenimui, turi uznugari (t.y. is ko gyventi ir pan)yra lengviau, nei vaziuoti, kai beda varo


Labai geras patarimas
Nors mano manymu ir klimatas prisideda bent man, kaip amzinai susalelei

As irgi sakyciau, kad temos autorei, atsizvegiant i jos idestytus punkuts, verta
Kol neturite vaiku, ir kol jusu teveliai jauni, gyvi, sveiki, darykite tai, nes veliau bus dar sunkiau, kils dar daugiau 'bet'. O jei dar turite seserų ar brolių Lietuvoje, na kas ekstra atveju padetu tėvams, tai išvis jokių problemų.

Beje, ir mums šiuo laikotarpiu panašios mintys kyla... tik,kad vaikų jau užgyvenom, ir tėvai jau nejauni, ir po vieną jie... sunkus sprendimas.

Emigruociau del visu isvardintu punktu, isskyrus tevelius. Cia skaudi tema. Nuvaziuoji pas juos, jie pas tave, susiskambini, bet ne tas. Uztenka isgirsti, kad mamai kazka skauda, ir cia, zeme slysta is po koju. Nes supranti, kad reikalui esant kad ir kaip skubesi, neatleksi pakankamai greitai ir nepadesi. Vis tas toks, nesaugumo jausmas.

Ačiū už padrąsinimus ir nuomones Aš irgi panašiai galvoju kaip dauguma kad verta bandyti

O dar va kaip rašė po_stalu :

"Bet jei vien del klimato, tai galima ir keisti ta gyvenamaja vieta. Ziema sakai placiajai giminei atia ir gyveni sau tris menesius Amerikoj ar Ispanijoj. Cia Jahartos atveju, kai nesi priristas prie darbo nei prie vaiku mokyklu."

įmanoma ir trečia galimybė: gyventi per dvi šalis pvz. Lietuvoj praleist keletą mėnesių ir kažkur TEN. Ir mum gerai, ir tėveliams. Ir jokio pasiilgimo Juk iš tiesų daug kas taip daro, jei pažiūrėti. Ir darbams tas nepakenktų. Tik reikės kažkur jau ilgiau likti kai atsiradus vaikams jiem reikės pradėti mokyklą kažkurioje šalyje.Bet či tik po kokių dešimt metų dar....Tada jau reikės pagyvent sėsliau kol vaikai paaugs.

Jeigu turit versla, taigi gal isgalit nusipirkt buta kokioj Margaritos saloj (ar kur ten lietuviu garsenybes turi) ir gyvent ten, kol Lietuvoje salta.
Emigruoti del klimato butinybes nematau. Lietuvoj klimatas neblogas, mazai kas turi keturis skirtingus sezonus, o dar su klimato atsilimo, Lietuva bus rojus Emigruoti del saves pabandymo verta. Jeigu sekasi Lietuvoje, manau, pasieksit ir uzsienyje. Jeigu norisi, matyt verta isbandyti, nes kol busit Lietuvoje, greiciausiai uzpakalis degs (atsiprasau uz posaki) iki kol nepabandysit.

Kita vertus, emigranto dalia - visuomet Lietuvos ilgetis... Grizti lyg ir nesinori, nes ir uzsienyje neblogai, bet kazkoks kirminukas visuomet sirdi grauzia. Kas nepatyres - nesupras.

As taip pat turejau Lietuvoje busta, gera darba ir gera perspektyva, bet issiskyriau su vyru ir tai paskatino mane vaziuot i svecia sali meiles ieskoti Isvaziavau ir radau tai, ko ieskojau Cia neturiu busto, bet turiu darba ir seima. Taigi gailetis neturiu ko. O ilgesio kirminukas visuomet persekioja, bet niekur nuo jo nedingsi...

Nemanau, jei Lietuvoje butume tureje viska (busta, darba, masina ir, kad nereiketu galvoti is ko duonos nusipirkti) niekur nebutume judeje. O dabar isitvirtinome Airijoje ir nebesinori grizti. Tik vat, kaips sako Evi, ilgesio kirminiukas visada drauge...

labai taikliai pasakyta

Na mes emigravom, ne is blogo gyvenimo abu turejom darbus gerus, geros perspektyvos, alga...bet visada yra bet... pagalvojaom, kad esam dar pakankamai jauni, norim pabandyti kazka kita, paziureti, kaip kitur zmones gyvena. Kol kas nenusivylem tik vieninetelis laaaaabai labai didelis minusas yra ilgesys ne vien tevu draugu...kazko tokio neapciuopiamo...lietuviskumo...
Ir dar, svetimoj salyje, visada busi svecias kiek ilgai begyventum, kaip gerai bemoketum kalba, vistiek niekda nebusi vietinis
Beje, jei ieskai gero klimato, nepatriu rinktis Airijos

Istikruju kamuoja ilgesys ir nostalgija: prisimenu Lietuvos laukus, dobiliukus, ju kvapa, pienes pavasari.... keliones baidarem, drauges ir pasidaro liudna....noriu namo... bet ir bijau

Bet ar to negali tureti ten, kur esi dabar, gal kokia alternatyva? Juk galima vienus prisiminimus pakeisti kitais... dobiliukus pakeisti tikrai nuostabia ir unikalia Vidurzemio juros augmenija isivaizduok (gal tiksliau sakyti- zinok), kad kai kurie augalai is sio regiono randami tik Australijos vakarinej daly, o kitu- niekur pasaulyje nerasi
Ir ar esi tikra, kad vel bus taip kaip buvo? kelis kartus per metus su baidarem plaukt galesit?
verta susirasyti visus uz ir pries ant popieriaus, tada mintys taps aiskesnes...