Manau, kad jei kirminukas griauzia viduj, norisi pokyciu- reikia veikti. Juk nauja, kitokia patirtis tik praturtina gyvenima, praplecia akirati. Manau svarbiausia suvokti ko truksta LT, ko ieskosite uzsienyje, tada kur vaziuoti, i kokia sali, kokio dydzio miesta, ka veiksite, kaip lengvai galesite prisitaikyti kitoje aplinkoje, kiek pati pasiruosus pasikeisti, kad pritapti kitoje kulturoje...
As asmeniskai isvykti niekada nenorejau, bet pasidaviau savo antrajai pusei ir dabar nesigailiu ne trupucio, manau, kad dabar yra mano pats geriausias laikas mano gyvenime ir jauciuosi be galo laiminga.
Siaip manau salies pasirinkimas yra labai svarbu. Norincioms isvykti galiu pasakyti, kad geriau nesirinkti krastu, kurie niekad netrauke. Aisku, ne visada yra tokia galimybe, nes daugelis isvykstanciu nori pirma apsistoti pas pazistamus ir pan. Manes pvz. UK ir Airija niekados netrauke, bet atsiduriau cia del to, kad buvo kur pradzioj apsistoti ir deja, deja, bet cia net atostogauti negrizciau, nes ne mano aplinka ir viskas 
Noreciau pabandyti Skandinavu salyse laime, gal kada pasitaikys, nes tie krastai visad trauke labiau.
Noreciau pabandyti Skandinavu salyse laime, gal kada pasitaikys, nes tie krastai visad trauke labiau.
Mes su vyru tvirtai nusprende emigruoti is Lietuvos I Airija,o veliau gal ir i JAV,dabar tvarkomes reikalus kas reikia pries isvykstant,nelabai kas mus cia ir laiko mano sesuo ir brolis jau daug metu emigrave,o ir tevai planuoja isvykti 
Vyras dirbo kuri laika Airijoje tad pats mate kokios galimybes ten ir cia.
Vyras dirbo kuri laika Airijoje tad pats mate kokios galimybes ten ir cia.
Man labai patiko daug daiktu palikti, ismesti, atiduoti, issivalyti kazkaip. Dabar naujus turtus kraunam
Manau kad kai apsispresit vaziuot ar ne, bus lengviau atsisveikinti su daiktais nei dabar galvojant kaip gaila viska palikti...
O ir siaip, galima juk daug ka parduoti, kazkiek pinigeliu idetu atgauti, galima persivezti kad ir.
Manau kad kai apsispresit vaziuot ar ne, bus lengviau atsisveikinti su daiktais nei dabar galvojant kaip gaila viska palikti...
O ir siaip, galima juk daug ka parduoti, kazkiek pinigeliu idetu atgauti, galima persivezti kad ir.
Isvaziuodami kas nereikalinga ismetem,brangius ir sirdziai mielus daigtus pasilikom 
nors dabar vis dazniau ir dazniau mintys nuklysta kad visgi gal jau ganan tu uzsieniu,gal laikas grizti
nors dabar vis dazniau ir dazniau mintys nuklysta kad visgi gal jau ganan tu uzsieniu,gal laikas grizti
Sveikos 
Žadu išvykti jau antrą kartą į tą pačią šalį, nors Lietuvoje man buvo gerai. Kelsiu sparnus po kelių savaičių. Turėjau įdomų, neblogai mokamą darbą tarptautinėje kompanijoje Lietuvoje. Turėjau MB čia. Deja, aš nebematau bendros ateities kartu, tai mano išvykimas santykiuose greičiausiai padės tašką...
Bet apsisprendžiau todėl, kad dar laikau save pakankamai jauna, noriu iššūkių ir naujų patirčių, man labai patinka bendrauti su tarptautiniais žmonėmis, kurių Lietuvoje būdama pasiilgstu. Taip, nereikia turėti rožinių iliuzijų, persikėlimas yra nemažas stresas. Todėl jam reikia pasiruošti. Kai vykau pirmąkart, man pirmieji mėnesiai buvo gana sunkūs, nes buvo toli šeima, draugai, naujų dar nebuvo atsiradę, o jau ten visokie reikalai užklupo, kai kažkas nepasiseka, dar nelabai ir yra kam pasiguosti. Bet po to gyvenimas keitėsi. Atsirado nauji žmonės ir naujos patirtys. Stengiausi jas "sugerti", bet ne viską pavyko, todėl darkart vykstu dabar
Aš manau, kad išvykimas esant norui įgyti patirties yra labai sveikintinas dalykas. Taip, jis reikalauja daug drąsos, nes turi daug ko atsisakyti, palikti savo komforto zoną ir bent kelis mėnesius gyventi savotiškoje nežinomybėje. Todėl tikrai reikia padaryti "namų darbus" renkantis šalį, darbus, išsiaiškinti kultūrinius skirtumas. Būna, kad žmonės dėl jų dažnai nusivilia.
Linkiu sėkmės visoms. Jeigu užtenka drąsos išeiti iš komforto zonos ir išbandyti save, jums tikrai pasiseks
Papildyta:
Visai nekeistas klausimas Aš per ketverius metus išvis krausčiausi į 5 naujus namus. Pirmąkart labai sunku ir norisi pasilikti viską, nes gal kada prireiks 
Bet po to įpratau. Pirma, stengiuosi prieš kažką perkant labai gerai pagalvoti, ar to daikto tikrai reikia, ypač turint minty galimą kraustymąsi. Antra, jau esamų daiktų nemažai atidaviau į labdarą ar šiaip draugams, kuriems reikia. Man atrodo, kad jeigu kažko nenešiojai / nenaudojai jau keletą metų, greičiausiai to niekada ir nebeprireiks (aišku, būna išimčių) Dabar visą savo turtą galėčiau sutalpint į keturis lagaminus didelius. Visų nesivežioju besikraustydama, kažkas dar pas tėvus lieka ir pan. Bet manau, kad tai tikrai nėra daug palyginus su kitais žmonėmis
Žadu išvykti jau antrą kartą į tą pačią šalį, nors Lietuvoje man buvo gerai. Kelsiu sparnus po kelių savaičių. Turėjau įdomų, neblogai mokamą darbą tarptautinėje kompanijoje Lietuvoje. Turėjau MB čia. Deja, aš nebematau bendros ateities kartu, tai mano išvykimas santykiuose greičiausiai padės tašką...
Bet apsisprendžiau todėl, kad dar laikau save pakankamai jauna, noriu iššūkių ir naujų patirčių, man labai patinka bendrauti su tarptautiniais žmonėmis, kurių Lietuvoje būdama pasiilgstu. Taip, nereikia turėti rožinių iliuzijų, persikėlimas yra nemažas stresas. Todėl jam reikia pasiruošti. Kai vykau pirmąkart, man pirmieji mėnesiai buvo gana sunkūs, nes buvo toli šeima, draugai, naujų dar nebuvo atsiradę, o jau ten visokie reikalai užklupo, kai kažkas nepasiseka, dar nelabai ir yra kam pasiguosti. Bet po to gyvenimas keitėsi. Atsirado nauji žmonės ir naujos patirtys. Stengiausi jas "sugerti", bet ne viską pavyko, todėl darkart vykstu dabar
Aš manau, kad išvykimas esant norui įgyti patirties yra labai sveikintinas dalykas. Taip, jis reikalauja daug drąsos, nes turi daug ko atsisakyti, palikti savo komforto zoną ir bent kelis mėnesius gyventi savotiškoje nežinomybėje. Todėl tikrai reikia padaryti "namų darbus" renkantis šalį, darbus, išsiaiškinti kultūrinius skirtumas. Būna, kad žmonės dėl jų dažnai nusivilia.
Linkiu sėkmės visoms. Jeigu užtenka drąsos išeiti iš komforto zonos ir išbandyti save, jums tikrai pasiseks
Papildyta:
QUOTE(Grazie @ 2013 07 30, 10:22)
Sveikos, aciu uz pasisakymus. Gal nuskambes keistai mano klausimas, bet ar jums kazkaip nesunku buvo paliti visa uzgyventa turta? as daug jo neturiu, bet visgi...kiek metu buvo kazkas pirkta, tempta i namus - o dabar staiga viska palikti, ismesti...
Visai nekeistas klausimas
Aš per ketverius metus išvis krausčiausi į 5 naujus namus. Pirmąkart labai sunku ir norisi pasilikti viską, nes gal kada prireiks Bet po to įpratau. Pirma, stengiuosi prieš kažką perkant labai gerai pagalvoti, ar to daikto tikrai reikia, ypač turint minty galimą kraustymąsi. Antra, jau esamų daiktų nemažai atidaviau į labdarą ar šiaip draugams, kuriems reikia. Man atrodo, kad jeigu kažko nenešiojai / nenaudojai jau keletą metų, greičiausiai to niekada ir nebeprireiks (aišku, būna išimčių) Dabar visą savo turtą galėčiau sutalpint į keturis lagaminus didelius. Visų nesivežioju besikraustydama, kažkas dar pas tėvus lieka ir pan. Bet manau, kad tai tikrai nėra daug palyginus su kitais žmonėmis
Norėčiau paklausti, kurios merginos esate emigravusios į pietu europa, pvz. Ispanija? Nes kaip žinoma ten ekonominė situacija yra itin prasta. Taigi norėčiau sužinoti, kurioms visgi pasiseke ten įsikurti nepaisant didelio nedarbo lygio
