as tai kol kas dar tik stengiuosi su savimi susidraugauti ir save is vidaus pazinti ir svarbiausia,tai patiketi savimi.Bet kartais tai yra taip sunku,nes sirdis labai labai troksta,bet protas stabdo ir sako nesvajok,tai neimanoma arba uzplusta toks blogas jausmas,kad taip tikrai niekada nebus,bet ka tuomet daryti,jei sirdis to troksta uz viska labiausiai,kaip ta prota uzmirsti,kaip isijausti ir isiklausyti i tai,ko nori sirdis...Tiesa,vienas jusu idetas straipsnis padejo,kuriame psichologe raso,kad reikia prota isleisti atostogu.Tai dabar atsigulu vis,isijungiu kokia faina muzika ir sakau sau,tegulprotas atostogauja,o as sau pasvajosiu

Tai vat,taip ir tvarkausi su savimi,pradzia sunki labai,bet einu i prieki

Ir dar pastebejau,kad esu dabar daug ramesne,kad i viska ne taip karstai reaguoju,pirmiausia galvoju ir labai daug,o paskui prieinu tam tikras isvadas,nes kaip ir skaiciau,niekas nevyksta be priezasties ir tai tikrai yra tiesa,tik reikia i ja isiklausyt,aisku kartais tai tikrai ilgai uztrunka...bet nieko jau nepadarysi,jeigu butu viskas labai greitai prieinama ir suprantama,ko gero daug kas taptu nebeidomu ir nevertintume daugelio dalyku