QUOTE(kukutiene @ 2008 10 16, 14:35)
Va pirma karta kai reikejo is savo kiemo isvaziuot tai buvo juoko: sukinejuos as pirmyn atgal, bet efekto jokio. Cia kur buves kur nebuves, kaimynas viska mates, nusisypsojo, priejo ir sako, duokit as jums isvarysiu is kiemo ja.
aš tai net pati vieną kart prašiau, kad mašiniuką pastatytų, parlkiau vakare namo, jau nemaniau, kad kur vietos bus, važiuoju žvalgydamasi, o gi žiūriu po mano langais, bet plotelis, kad veidrodelius užlenkus varyt ir per liuką išlipt

na , bet nėra dagiau kur, stumdžiaus stumdžias, trepsėja trepėsjau, žiūriu vienoj mašinytėj virukas sėdi, priėjau paprašiau ir įvarė, pradžiai net nusijuokė

jam taip viens du ir gavos ir aš kažkada taip mokėsiu
Papildyta:
ai dar šiandienos įvikio nepapasakojau, važioju namo (užmiestį) , o ten trasa kaip slalume

posukis po posukio ir visi vertikalūs, na ir kokius tris km iš paskos mylimi policininkai

va matau, kad jau suka savo mirgalkę, aišku ant posūkio stot nenoriu tai riedu toliai, po pusės km įjungė garsinį, bet jau tiesus kelias buvo

sustojau, prieina pareignas ir sako "kas automobiliui negerai?"

na kaip ir viskas gerai, pasakiau jam , o man anas , "tai ko ant 25 važiuojat?"

net pati nepastebejau, kad bebijodama, net gazo nepamygau smarkiau

tik posūkius sūkinėjau

paaiškinau pareigūnui, tai jis pasakė, kad eismui netrugdau, tik, kad taip susirūpino, dar pridėjo, kad visada geriau lečiau nes saugiau, o su laiku ir gazą labiau spustelt galėsiu