Ar jūsų vyrai pilnai išlaiko šeimą?

O jeigu plaunu tik dėl vieno dalyko- dėl to, kad man patinka švara?
Be to, aš noriu, kad ir mano mylimi žmonės gyventų švaroje.
Gal kartais tada ta ekonomika, sutartys ir darbų pasidalinimas nebe prie ko?

As noriu, kad jie gyventu taip, anaip.

Man tai viskas gerai.
Aš komentuoju tą ką rašo Subjektyvi. O va jos pasakymuose aš pasigendu vyro, kaip žmogaus, o ne kaip pinigų kalimo mašinos.

sveikos,
na visu pirma ne visos ir visi esam karjeristai,dirbantys ir tt.yra kiemsargiu yra pats sau bosas,ir visokiu turi but!!!
antra mes cia apie darba apmokama?
as rasau is savo varpines,as darbo nesiekiau ir nesiekiu,nzn ar sieksiu,tai ne man...va jei kitos galimybes nebutu ir jau man labai rypetu ka sako kiti,o kaip cia taip,vaikas jau didelis,o tu nieko nedarai,va tada aisku dirbciau,bet kadangi as baisiai ne verslininke,tai sakykim buciau pardaveja,nu juk visokiu turi but,tai ka as nuo sito darbo labiau issilavinus buciau ir protingesne,idomesne vyrui pasidaryciau?
ar mes cia apie kokias moteris kalbam?
gal reik temos kokia moteris turi buti,ka dirbti,kaip renktis,ka megti ir kuo dometis,kad patiktu cia butent kazkurios vyrui?nes vat jos atveju nedirbanti tupa:)
ok,as va 6metus auginu dukra,kuri lanko darzeli,ir muzikos mokykla...ir as niekur nedirbu kur man moketu pinigus,bet.....gyvenimas taip susikloste,kad pinigu as kas menesi gaunu kitu saltiniu,plius turiu vyra,kuris viska islaiko...taigi,kadangi pardaveja nei verslininke as buti nenoriu,tai ir nedirbu oficialiai,tiesiog dirbant mums butu daug nereikalingu problemu...sakykim,kaimo mes neturim,taigi vasara vaika leist i darzeli man nesinori,gaila...todel mes galime sau ja praleist idomiai ar prie juros ar dar kur,ziema...daug ligu,turbut daugiau nevaikstom i darza nei vaikstom...jau va sakykim puse metu isbraukta is darbo,vakarais mokinames,jei ne mokykloj,tai namie,kasdien grojam kartu,i mokykla mums reik ne po darbu,o 4 valandai.taigi,kad galeciau ramiai atsiduot vaikui,ir dar spet apsitvarkyt,maisto pagamint ir tt,nemanau,kad tureciau verstis per galva,juolab ,kad artimiausiu metu planuojam kita vaikiuka,taigis laiko sau as per daug neturiu...
jei va gyvenimas kitaip susiklostytu,tai ir dirbciau ir vasara darzelius lankytu ir tt,nzn ar tai gerai ar tai blogai,bet matyt as esu seimos zmogus,as visada noriu graziu santykiu seimoje,as nenoriu nieko praleist,as noriu pati slaugyt serganti vaika ir kaip pvz as nescia,nenoriu vemt darbe,noriu galet prigult...tai tiek....
ir tikrai labai zaviuosi tom kurios viska suspeja ir nori suderint ir joms tai iseina,va man ne,as matyt kitokia,bet gi negali but visos vienodos

vien del to,kad neraso ka veikia vyras, dar nereiskia,kad jis nieko nedaro apart dirba.

As kaip vaikas turejau abu dirbancius tevus, gerai,kad gyvenom mazam mieste,kur vaikai nepriziurimi lakste nuo ryto iki vakaro be prieziuros, siais laikais neimanoma tas.Bet pripazinsiu,man tevu truko, norejosi,kad grizus is mokyklos, bet iki kokios 4kl mama namie lauktu su pietumis...iki siol su tevais imanoma pakalbeti tik apie sunkumus ir pinigus, nes per darbus nelabai kuo ir galejo dometis.

moteris nedirbanti-atsidavus šeimai, o jei vyras toks būtų-tai jau tinginys ir liurbis.

Jus cia rasot moteris turi buti idomi. Kam ji turi buti idomi? Savo vyrui? Kaimynams? Giminems? Visiems zmonems? Kam?

sau. vyrui. vaikams.

Na, geros manieros ir meilė, ne vienai kuriai nors lyčiai būdinga savybė. Tai tinka abiem. Džentelmenas/dama irgi atsvara vienas kitam.
Kai mes abu dirbam, tai dažnai taip būna, kad vienas plauna indus, kitas - grindis. Nemanau, kad tuos darbus turi atlikti tik moteris.

Pastaruoju metu ne supinigėjo iki "babkes parnešam abu", o sakyčiau einama prie lygiateisių santykių šeimoje, kai sprendimą dirbti ar nedirbti priima 2 žmonės. Bet šalia to, išsirutuliojo iš viso iškreipta šeimos forma, kai vyras NELEIDŽIA žmonai dirbti. Žmoną laikyti namuose vien tam, kad kažkas buities darbus nudirbtų ir valgyti pagamintų, man atrodo savanaudiška. Kitas, gana keistokas šių laikų variantas - kai žmona nedirba, laiką leidžia savo malonumui, o vyras samdo namų tvarkytoją ir virėją, atostogas leidžia atskirai. Kas čia per šeima? kas tokioje šeimoje žmones vienija? Koks žmonos indėlis į šeimą? Būti papuošalu?



O aš esu mačiusi. Jų požiūriu - vyras parneša mano pinigus, ko dar žmona gali iš jo norėti? Kokie jų planai. yra tik jo planai ir jeigu nori, gali prie jų taikytis, nenori - tavo problemos.

1. Aš pakankamai darbšti ir išradinga, kad ir be kursų sugebėčiau kalbas mokytis. Bet čia ne esmė, net jei ir eičiau į kursus, kokios jūsų problemos? Turbūt tos, kad jei vienas iš jūsų šeimos nedirbtų, tai negalėtumėt susimokėti už kursus? Bet aš juk ne apie pinigus, o apie įdomumą savo vyrui!
Esmė ta, kad tuo metu, kai atsakinėjau į tema, jūs pati dar rašėte, kad sėdinčios namie savo vyrams taps neįdomios. Aš išvardinau, ką aš veikiu, kad parodyčiau, jog sėdint namie ne tik nebukėjama, bet ir atvirkščiai, tas laikas, kuris anksčiau buvo skiriamas darbams, dabar išnaudojamas kitaip, semiantis įvairios informacijos, mokantis, statant savo ateities planus ir pagrindus tiems planams įgyvendinti ir t. t. Dar kartą pakartoju - kai dirbau, tiek daug laiko neturėjau. Kai dirbau, namo grįždavau suirzusi ir pusę laiko, kurį dabar išnaudoju, pasakodama vyrui įdomius dalykus, naudodavau pasakodama darbines nesąmones. Bet kažkodėl jūs taip norite likti prie nuomonės, kad aš ir visos kitos, kurios nedirba, neįdomios..))

2. Ką aš daryčiau, jei mano antra pusė nedirbtų, jau atsakiau anksčiau, bet jūs kažkodėl labai norite iš manęs išgirsti, kad sėdėčiau galvą nuleidus ir tylėčiau Jau sakiau, kad vienu metu mano vyras nusprendė, kad pavargo dirbti, todėl susitarėm, kad dabar JIS bus namie, jis nieko nedirbs, o pati ėjau, dirbau ir uždirbau pakankamai, kad abu neblogai gyventume ir sumokėtume visus mokesčius. Kokių jūs absurdų klausiate, kaip kad anksčiau "o ką jūs darytumėte, jei vyrui nelaimė, jei taptų invalidu". Jūs turbūt nesuprantate, kad aš normalus žmogus, mylintis savo vyrą ir turbūt labai norėtumėte, kad jį palikčiau tokiu atveju:) Nenusikalbėkit, jei aš nedirbu, dar nereiškia, kad gręžiu saviškį. Aš turiu pakankamai patirties ir įgūdžių, kad sugebėčiau išlaikyti savo vyra ir pasirūpinti juo, todėl jei dar kartą bus taip, kad jis nebenorės arba nebegalės dirbti, aš su malonumu jį pakeisiu, nes jį myliu ir noriu, kad jis taip pat INVESTUOTŲ LAIKĄ Į SAVE, be jokių ten ėjimų į darbą. Ir turiu pasakyti, kad tokius "atleidimus nuo darbo" mes vienas kitam darome SU MALONUMU, nes mes nesam darbo vergai ir manom, kad gyvenimas trumpas, kad užsikastum visą laiką dirbdamas kažkam. Mes norim turėti gerą ateitį, todėl leidžiam sau išnaudoti savo dabartines galimybes ir kurtis kažką savo ateičiai, galbūt savo būsimiesiems verslams ir pan. ČIA MŪSŲ ŠEIMOS SUSITARIMAS, todėl nepudrinkit man smegenų, kad aš neįdomi tapsiu savo vyrui, nes nepavyks užpudrinti.


Kadangi dabar tema persimetė į pinigus, o nebe į tai, ar moteris, sėdinti namie, bus įdomi savo vyrui, tai mano nuomonė tokia - jeigu šeimoje dirba vienas, tačiau šeima vos galą su galu suduria - man tai būtų nepriimtina, aš eičiau dirbti kartu. Tačiau neatmetu galimybės, kad gali būti crazy, galbūt bohemiškų šeimų, kurie tokį gyvenimą vertina kitaip. Aš netgi turiu pažįstamą, kuris gerai užsidirba, bet išvažiavęs į Indiją keliems mėnesiams suprato, kad nereikia jam nei tų pinigų, nei turtų, jam gera sėdėti po palme su neturtingu indu ir valgyti bananą. Po tų kelių mėnesių jis grįžo ir toliau sau sėkmingai dirba, bet akivaizdu, kad pas šį žmogų buvo momentas gyvenime, kai jam užteko bananais misti ir jis jautėsi besiilsintis, jautėsi įsijautęs į save. To jam reikėjo. Neabejoju, kad tokių žmonių, kurie bent dalį savo gyvenimo pasiduoda nuo stereotipų varžymo ir pasineria į kitokį gyvenimą, yra daug (sąlyginai).

O tai, kad moteris neturi nei darbo patirties, nenori nieko dirbti, nebaigus mokslų, neskaito knygų ir žiūri tik teliką, tai ir man nepriimtina (turiu omeny, aš taip negyvenčiau, aš siekčiau žymiai daugiau), bet čia tos moters "problemos", jeigu jai tinka - valio. Jeigu ją vyras paliks dėl to - manęs nekaso.

stop stop stop stop.... nedarykite esmines klaidos - nesikiskite ir neteiskite kitaip nei jus gyvenancias seimas. jie zino ka daro, o jus atrodote kvailai su savo pastebejimais ir "nesuprantu kaip"..

Man seima yra kaip komanda, viskas turi buti aptarta/apkalbeta, kad nebutu nuskriausta nei viena puse. Isankstinis susitarimas. Nes man baisu, kai i vyra ziurima, kaip i darbini arkli ar i moteri, kaip i tarnaite. Juk vyra ir zmona sieja patys artimiausi/intymiausi rysiai. O kartais atrodo, lyg ne vyras ir zmona, o didziausi priesai po vienu stogu.