QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 04, 09:41)
O dabar įsivaizduok, kad du mėnesius negali kelti vaikų, dviejų vienu metu, nes tau Cezaris. Ir vyro šalia nėra, nes kaip tik dideli darbai užgriuvo, nors persiplėšk. Ir tu esi viena. Visiškai. Nei mamos, nei anytos, nei močiutės, nei sesers, nieko. Esi visiškai viena. Net į parduotuvę maisto negali nueiti parsinešti, esi lyg izoliuota savam būste. Maitini du vaikus "visą parą", be miego, be poilsio, nėr kada net dorai nusiprausti. Ką darytum tu tokiu atveju? Papasakok, man būtų įdomu. O dar būtų įdomiau pamatyti gyvą vaizdelį, gyvenimą. Kad pabūtum tokios moters kailyje.
Nežinau ką aš daryčiau po cezario. nebuvau tokioje situacijoje. Ta būklė po cezario tagi laikina, ne 5-6 metus tęsiasi. O jau apie parduotuvę tai nepasakok. Vyras po darbo gali viską parnešti. Žinau ką reiškia maitinti "visą parą", be miego, be poilsio, kai nėra kada nusiprausti. Vyras grįždavo pietų iš darbo, pagamindavo pietus, užsiimdavo su vaiku, kol pavalgysiu ir vėl į darbą. vakare grįžęs namo tiesiu taikymu eidavo į vonią vystyklų plauti, nes tais laikais pampersų nebuvo. Dar gali įsivaizduoti, kad vaikas nuolat verkia dėl pučiamo pilvo (tais laikais ir vaistų nebuvo) ir miega per dieną 40 min. vieną kartą. Nuo metų visai nemiega.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 04, 10:06)
O man jos negaila, nė kiek. Tai jos asmeninis pasirinkimas. O jei tą asmeninį pasirinkimą deklaruoja kaip kažkokį ohoho dalyką, tokį didvyriškumą, va kaip aukojosi, kaip plėšėsi, o kur vyras tuo metu buvo? Nes kitų vyrai keliasi taip pat, pasikeisdami. Ir tokių mamų, kurios kėlėsi iki trijų metų yra ne mažuma, ir tai ne stebuklas. Bet ne tame esmė. Esmė ta, kad jei kelis mėnesius, dėl laikino ČP, pasisamdė tam reikalui auklę, kuri nešiojo vaikus maitint ar ramino, kad mama galėtų sau leisti išsimiegoti kaip žmogus. Nes tokia mama irgi galėjo sau leisti ir pasinaudojo ta galimybe - leido sau nesiardyti ir nesiplėšyti, tai tokia mama yra begėdė.
Man savęs irgi negaila. Nes tai buvo mano laikas auginti vaikus. Joks čia nedidvyriškumas. Aš nesiaukojau ir nesiplėšiau. Tai buvo savaime suprantamas dalykas, nes tuo metu auginau vaiką. Ir žinojau, kad kitaip nebus. Nedariau iš to problemos. Nenorėjau auklės. O vyras tuo metu irgi kėlėsi naktimis. Nors ir į darbą kas ryt ėjo, bet nebuvo atleistas nuo vaikų priežiūros naktį. Dar valgį gamino kadien ir vystyklus plovė. Manot blokados metais labai daug "Viatkų automat" buvo?
Taip kad ragavusi esu gyvenime visko, todėl gerbiu žmonės, kurie yra energingi, veiklūs, sumanūs, kažko siekia, kažką kuria. Todėl mano aplinkoje niekada neatsiranda vystanti mimoza ar nuo menkiausios problemos siūbuojanti nendrė.