Praeis kuris laikas ir pamatysi - busit geriausios drauges . Tiesiog turi praeiti laikas kol mama isisamonins tai
Mama tiesiog negali susitaikyti ,kad tu jau esi suaugusi, taciau netikiu ,kad ji linki tau blogo.
Praeis kuris laikas ir pamatysi - busit geriausios drauges . Tiesiog turi praeiti laikas kol mama isisamonins tai
Praeis kuris laikas ir pamatysi - busit geriausios drauges . Tiesiog turi praeiti laikas kol mama isisamonins tai
O gal mama dėl nelabai pasisekusio gyvenimo kaltina jūsų tėtį...? 
Kadangi jo nėra, esate tik jūs, tai kaip ir visa "kaltė" krenta ant jūsų, nes na tokias žodžiais vadinti.... 
Kadangi jo nėra, esate tik jūs, tai kaip ir visa "kaltė" krenta ant jūsų, nes na tokias žodžiais vadinti....
QUOTE(NakedA @ 2012 09 19, 18:36)
Mama tiesiog negali susitaikyti ,kad tu jau esi suaugusi, taciau netikiu ,kad ji linki tau blogo.
Praeis kuris laikas ir pamatysi - busit geriausios drauges . Tiesiog turi praeiti laikas kol mama isisamonins tai
Praeis kuris laikas ir pamatysi - busit geriausios drauges . Tiesiog turi praeiti laikas kol mama isisamonins tai
Graziai ir viltingai paraset,miela skaityti... ir as tikejaus-kai bus 18...25..35...45...:)dabar tikiu,kad jei jau Dievas ir genai to nedave,tai ir nebus.Dar paauglystej tetis sakydavo:"nesistenk,vistiek neitiksi"Blogo mamos nelinki,bet prie savim pasitikejimo,savivertes prisideda labai.Vienos-mielai susitaiko,kad dukros moterimis tapo, kitas-itikint reikia,pasitaiko ir netikinciu :DSvarbiausia-laiku iseiti.Visos mamos pergyvena pirmaja dukteri is namu islydedamos,o autore jai-vienintele.Mama turi drauga,daugiau demesio skirs jam,susiras uzsiemimu pagal savo isgyvenama amziu,atsiras daugiau draugiu,gamta taip sutvarkyta tikrai ji neprazus."Skolas"atiduos savo palikuonims,o mamai uz rupesti rupesciu senatvej atsirokuos..Su mylimu vaikinu ir remontuojamame bute galima smagiai pagyventi.Sekmes!
Is vienos puses pasakojimo vaizdelis nusipiese ganetinai liudnas. Nevardinsiu visu problemu, kurios panasu, kad matosi, tiesiog pasakysiu, kad jeigu nutarei likti gyventi su mama (nors nesuprantama kodel), tai nebekreipk demesio i jos snekas ir viduje nebesinervuok. Blogai, kai mama neturi takto ir lenda i intymia suaugusio vaiko erdve. Dar blogiau, kad toks elgesys kazkodel toleruojamas.
Nori patarimu, bet sakai, kad nesiulytume issikraustyti. Nors tikriausiai tinkamiausias kelias butent toks ir butu...
Nori patarimu, bet sakai, kad nesiulytume issikraustyti. Nors tikriausiai tinkamiausias kelias butent toks ir butu...
Mama turi pamatyti ,kad tu esi savarankiska , kad pati sugebi islaikyti save ir elgtis kaip suaugusi 
Kol kas tu elgiesi vaikiskai - skandini skausma alkoholyje ,rukyme Isties pagyventi atskirai butu naudinga jums abiejoms.
Aisku ,kad sitaip kisasi i intymu gyvenima - nepritariu ir as .
Kol kas tu elgiesi vaikiskai - skandini skausma alkoholyje ,rukyme Isties pagyventi atskirai butu naudinga jums abiejoms.Aisku ,kad sitaip kisasi i intymu gyvenima - nepritariu ir as .
Per daug nemoko,per daug nesikisa..jei mano,kad reikia patarimo pataria..jei neklausiu..savo nuomones nepersa..Mes tiesiog jauciam viena kita..kartu dziaugiames,kartu paverkiam..kai norisi plepam nesustodamos..kai reikia kartu ir tylim..Tai vienintelis zmogus,kuriuo pasitikiu bet kokiomis aplinkybemis..ir labai norisi tiketi,kad taip bus visada..
Su mama santykiai pagerejo,kai persikrausciau pas drauga. Kai reciau matomes,labiau pasiilgstame viena kitos. Patarimu ji duoda man,beabejo as juos isklausau,tik gal ne visada jais pasinaudoju. Nors kartais pasipysktame,ir del kazko nesutariam,bet zinau,kad ji man tik gero linki,ir begalo manes pasiilgsta 
QUOTE(Irena85 @ 2012 09 19, 10:06)
Taigi, jau net nebežinau, į ką ir kur kreiptis patarimo. O reikalas toks, kad žiauriai nesutariu su mama.
Yra toks pasakymas: Kad ir kokia ta mama, bet ji vis tiek mane myli, tai šioje situacijoje tai visiškai netinka, ir apskritai aš čia jokios meilės nematau. Visu pirma, tai čia reiktų mamai kreiptis pagalbos, nes tokiu savo elgiasiu ne tik kad parodo savo nemeilę, nepagarbą Jums, bet žlugdo Jus kaip asmenybę.
Vienintelis būdas, kuris galėtų pagelbėti Jums susigrąžinti pasitiėjimą, savivertę (arba ne susigrąžinti, o įgyti), Jums reikia atsiriboti nuo jos. Mama yra tas žmogus, į kurį mes turim norėti atsiremti, kuris turėtų mokėti paguosti, nuraminti, o kad pagimdė ir į moklus išleido, tai dar nereiškia, kad ji rūpestinga ir mylinti.
Dar vienas labai šaunus būdas - ignoravimas (jei jau šiuo metu galimybės neleidžia išsikraustyti). Laaabai puikiai suprantu, kad taisudėtinga, tačiau pažiūrėk į tai kaip į savo valios lavinimo pratimą. Jei ji priekaištauja, tada iš tavęs tyla, jei rėkia - tyla, jei ko klausia - atsakymai trumpi ir lakoniški. Turi parodyti, kad esi suaugus, kad pati esi sau šeiminikė.
Geriausias sprendimas - psichologo konsultacija. Nemanau, kad pavyks nueiti ten kartu su mama, bet pačiai Jums būtina. Ne tik mamai reikia suprasti, kad užaugote, bet ir Jums reikia stiprybės, kad išmoktumetė atsiriboti nuo jos neadekvačių pastabų, kritikos.
Įdomu, o kaip Jūsų draugas reaguoja į tokią sitaciją?
Na, pasisakysiu ir aš Kad ir kaip kvailai skambėtų - aš savo mamos po šiai dienai bijau 
Pati esu jau mama, auginu tris vaikučius, bet savosios bijau kad oi, oi... Gyvenam mes atskirai, o kontrolė tokia lyg gyvenčiau pas ją ir iš jos kišenės... Netaupau, gyventi nemoku, vaikus per daug lepinu, blogai maitinu, blogai auklėju ir pan. Mama sprendžia net su kuo galiu kalbėti, su kuo - ne, mama geriau už mane žino aš galiu dirbti ar ne, mama geriau numano man kambarį užuolaidų reikia ar roletų... Pas mamą net telefą išjungiu lauk - negalima kalbėti, atims. Visur visada taip. Jin mane kontroliuoja, o viso to pasekmė - visvien viską darau kaip man reikia, tik nieko jai nesakau. Sužino, paklykia, aš tylom išklausau ir baigta. Tik liūdna kad taip jau daug metų ir viso to eigoje pati jaučiuosi nevykėlė, netikėlė, nieko nesugebanti gerai padaryti. Dėl tokių santykių norėčiau net pas psichologą nueit, kad kažkaip išsilaisvint iš tos beprasmybės, kad rasčiau savyje jėgų jai pasipriešinti, vienakart pasakyt kad gana, aš jau ne ta mergaitė 10ties metukų kurią reikia prižiūrėti.... Baltu pavydu pavydžių toms kurios gali pasisakyti jog mama jų draugė 
Kad ir kaip kvailai skambėtų - aš savo mamos po šiai dienai bijau Pati esu jau mama, auginu tris vaikučius, bet savosios bijau kad oi, oi... Gyvenam mes atskirai, o kontrolė tokia lyg gyvenčiau pas ją ir iš jos kišenės... Netaupau, gyventi nemoku, vaikus per daug lepinu, blogai maitinu, blogai auklėju ir pan. Mama sprendžia net su kuo galiu kalbėti, su kuo - ne, mama geriau už mane žino aš galiu dirbti ar ne, mama geriau numano man kambarį užuolaidų reikia ar roletų... Pas mamą net telefą išjungiu lauk - negalima kalbėti, atims. Visur visada taip. Jin mane kontroliuoja, o viso to pasekmė - visvien viską darau kaip man reikia, tik nieko jai nesakau. Sužino, paklykia, aš tylom išklausau ir baigta. Tik liūdna kad taip jau daug metų ir viso to eigoje pati jaučiuosi nevykėlė, netikėlė, nieko nesugebanti gerai padaryti. Dėl tokių santykių norėčiau net pas psichologą nueit, kad kažkaip išsilaisvint iš tos beprasmybės, kad rasčiau savyje jėgų jai pasipriešinti, vienakart pasakyt kad gana, aš jau ne ta mergaitė 10ties metukų kurią reikia prižiūrėti.... Baltu pavydu pavydžių toms kurios gali pasisakyti jog mama jų draugė
QUOTE(Irena85 @ 2012 09 19, 10:06)
Taigi, jau net nebežinau, į ką ir kur kreiptis patarimo. O reikalas toks, kad žiauriai nesutariu su mama.
Jei MB remontuojamas butas visai negyvenamas, ar pas jį kur jis dabar gyvena negali prisiglausti? Ar draugė kokia gyvenanti savarankiškai negalėtų priimti?Pamokėtum už komunalinius, pirktumeis maistą, už nuomą juk gal neimtų net
Ir jei vis tiek nėra kur išsikraustyt laikinai, pati supranti, kad teks kentėti jos replikas ir tą psichologinį smurtą... Ką ir bedarytumei ji vis tiek liks tokia pati, todėl būk kuo mažiau namie, ignoruok, stenkis nesiskaudint ir nereaguok į jos komentarus. Nesipasakok jokių smulkmenų apie savo asmeninį gyvenimą- mažiau bus dėl ko pulti. Čia manau mamos psichologinės bėdos, gali būti, kad ji buvo taip prie tavęs prisirišusi, dažnai taip būna, kai motina gyvena kartu su dukterim ir joms dviese reik kovot dėl vietos po saule, jos tampa ir geromis draugėmis (ko aš nesuprantu. Mama yra mama ir ne draugė, draugių dešimtys,o va su mama turėtų būti išlaikyti atitinkami santykiai) ir kai dukra jau bando gyventi savarankiškai, atsiskirti nuo mamos, mamai būna katastrofa, jos vaikelis, jos geriausia draugė ją palieka, atsiranda žmogus, kuriam ji atiduoda dabar savo visą artumą (MB), atsiranda paslapčių ir atitinkamai kiekviena skirtingai sureaguoja. Pas mano draugę buvo panašus atvejis, tiesa taip nemenkino, bet kontroliavo, užeidinėdavo į jos namus neįspėjus, gėdino ir pan. Traumuoja toks reikalas. Psichologas padėtų. Bet jei mama nesikreips nemanau kad ir pasikeis. Manau jai toks jos elgesys atrodo norma.
Su mama visada sutariau labai gerai ir dabar galiu su ja kalbetis kaip su geriausia drauge
