QUOTE(Subjektyvi @ 2008 11 27, 13:10)
Keletas pastebėjimų apie poreikius ir galimybes. Prisiminkime tuos laikus, kai nebuvo banko paskolų, kaip žmonės gyveno. Jei norėdavo pasiskolinti, kreipdavosi į tėvus, senelius, draugus, giminaičius. Tiesa? Ir pagal galimybę gaudavo, dažniausiai be procentines paskolas.
Tai va, kad senas posakis byloja: leidi svetimus, o atiduoti tai reikės savus. Savi pinigai visuomet yra vertingesni, moraline prasme. Tas, kas tikrai uždirba, sunkiai, aria, jis niekuomet neiššvaistys taip, kaip išlošęs milijoną ar pasiskolinęs. Galite dėl to ginčytis, bet taip yra.
Tai va, kad senas posakis byloja: leidi svetimus, o atiduoti tai reikės savus. Savi pinigai visuomet yra vertingesni, moraline prasme. Tas, kas tikrai uždirba, sunkiai, aria, jis niekuomet neiššvaistys taip, kaip išlošęs milijoną ar pasiskolinęs. Galite dėl to ginčytis, bet taip yra.
taip, anksčiau skolindavosi iš draugų, tėvų, nes būdavo iš ko pasiskolinti - pinigų žmonės turėjo, bet nebuvo ko už juos pirkti. Butus duodavo valdiškus, kas turėdavo daugiau, pasisatė namus (tokių nebuvo itin daug anais laikais). Dabar nebėra iš ko pasiskolinti, visų galimybės panašios. Jei tu pats neišgali susitaupyti 5000 Lt automobiliui, tai mažai tikėtina, kad ir tavo tėvai turės tau jam paskolint Yra ir šiais laikais, kas moka labai taupyt ir iš mažų atlyginimų susitaupyt, bet pagal jus, tokie sunkiai sutaupytų pinigų neleidžia daiktams, apie kuriuos kalbam - tai kyla klausimas, kur juos išleidžia Kam plėšytis, art, vardan ko? Kad sukištum į kojinę ir lauktum blogų laikų, kada galėsi juos panaudot? Kai nusiperka puodus ar patalynę už paskolą ar išsimokėtinai, tai jau iškart naudojasi tuo daiktu, o kol susitaupo, tai gyvena be daikto ir be pinigų (nes paskutinius atideda taupymui). Man tai čia mažai racijos