Infliacija auga, ekonominė krizė artėja

Kur rašiau "visi", debilai ir pan.? manyčiau mes gvildename apie konkrečiai tuos žmones, kurie prasiskolino, o dabar dejuoja, bet labai dažnas atvejis, kad jie patys ir yra dėl to kalti. Niekas nekaltas, tik jie patys.

Ir priežastis, dėl ko jie tokiais tapo.

Man nepatinka? Man viskas patinka, tik keista, kad keletos daiktų prabangos poreikis nulemia laimės pojūtį.

žinoma, kad tik jie patys kalti, kas sako kitaip? Nors, yra ir šioje temoje teigiančių, jog kalti bankai, kad skolino Užtai ir sakau, kad mano manymu neverta skirt didelio dėmesio tiems, kurie verkia dėl to, ką patys prisidirbo Verčiau pagalvokim, ar kiekvienas iš mūsų esam tikri, kad ryt sugebėsim vykdyt visus savo įsipareigojimus ir išmaitint vaikus

Nugi nieko čia keisto, visi esam skirtingi - vienam laimė basam lėkti per miestą ir dainuoti "Hare krišna", kitam - klausytis muzikos per hi-fi kolonėles Kuris iš jų laimingesnis? Nežinau, nesugebėčiau išmatuot jų laimės pojūčio net ir labai norėdama

Taip, "debilai" - mano žodis, atsiprašau
Tema tai skamba bendrai - "Infliacija auga, ekonominė krizė artėja", Jūs gi rašote sekančiai:






Tai dabar pasakykit man, iš kurios vietos turėčiau suprasti apie kurią dalį "visų iš visų" Jūs kalbat? Tuo labiau, kad tai, ką Jūs išvardinot tikrai turi (turėjo) dauguma, bet tikrai ne "visi" iš tos daugumos nesubeba galvoti, skaičiuoti ar suderinti poreikių su galimybėm Vat šitoj vietoj ir atsiranda nesusikalbėjimas.

Ir taip, jei žmogus ėmė daugiau, nei apžioja, tai kaip toj dainoj - "nieks kits čia nekalts..." Kita vertus, nė vienas, net ir pats galvočiausias negali būti 100 procentų garantuotas, kad "jau man tai niekada" Gali "draustis" kiek nori, bet būna, kad gyvenimas tokių siurprizų pateikia, kad jokios "galimybių formulės" nepadės.

Kiek gi čia tų dejuojančių? Daugiau bandančių įrodyti, kad visi, kurie gyvena/galvoja kitaip - anasai/runkeliai ir visokie kitokie kenkėjai

koks gincas uzsiplieske is esmes sutinku su abiem pusem. zmogus negali buti gyvas vien vandeniu ir duona, taciau skolintis(is banko, draugo, imti issimoketinai visus imanomus dalykus) reikia protingai. zinau seima, kuri moka didziule banko paskola uz buta, bet vis tiek dar nusipirko issimoketinai bauer puodus ir kazkokia pirti, tai dar prie paskolos, kuri siekia apie 2tukst i menesi, moka po kelis simtus uz tuos dalykus. taciau tai nera zmones, kurie gali tai sau leisti(galbut galejo tada, kai dar nebuvo krizes) nes vyrui sumazino atlyginima ir yra didele galimybe is viso likti be darbo. o skolos ir velkasi...

Keletas pastebėjimų apie poreikius ir galimybes. Prisiminkime tuos laikus, kai nebuvo banko paskolų, kaip žmonės gyveno. Jei norėdavo pasiskolinti, kreipdavosi į tėvus, senelius, draugus, giminaičius. Tiesa? Ir pagal galimybę gaudavo, dažniausiai be procentines paskolas. Skolindavosi būstui pirkti, automobiliui, garažui, verslui, galbūt baldams, buitinei technikai ir pan. Bet tokie atvejai būdavo reti, nes kaip žinia, eiti skolintis ne visi mėgsta, ne visuomet turėdavo iš ko ir kt. momentai.

Kai atsivėrė pandoros skrynia ir "gerieji" bankai suteikė galimybę skolintis, patraukliais proc., atsirado lizingai ir kt. malonumai, daugelis pasinaudojo šia galimybe - gyventi gražiau, prabangiau, materialiau. Įgyvendinti savo svajones.

Dalis šių žmonių skolinosi dėl to, kad kažkas duoda. juk duoda, tai kodėl neimti? Čia ir išlindo žmogiškosios nuodėmės, kaip pavydas, godumas, išlaidumas. Kaip gi aš nepirksiu, jei kaimynas/draugas/giminaitis nusipirko. Ne gi aš durnas, jei va giminaitis su nauja Mazda važinėja, butą Vilniuje perka, nors atlyginimas į rankas "net" trys tūkst. ir t.t., ir pan. Bet iš esmės, tai kaip buvo dauguma LT gyventojų vidutiniokai ar vargšai, taip ir liko. Prisipirko "žaislų" , blizgučių, už svetimus, ne už savus. Juk svetimus, nukritusius iš dangaus, taip malonu leisti. Juk ne sūriu prakaitu ar krauju gautus, taupytus, litas prie lito, kažko atsisakant. Ne. Viskas gatavai ant lėkštutės padėta.

Tai va, kad senas posakis byloja: leidi svetimus, o atiduoti tai reikės savus. Savi pinigai visuomet yra vertingesni, moraline prasme. Tas, kas tikrai uždirba, sunkiai, aria, jis niekuomet neiššvaistys taip, kaip išlošęs milijoną ar pasiskolinęs. Galite dėl to ginčytis, bet taip yra.

Ekonomikos pakilimo ir paskolų išdavimo laikotarpiu nemažai iš to pasipelnė, užsidirbo, pardavė ar perpardavė įvairų NT, atsigriebė iš statybų ir perku/parduodu, paslaugų sferos. Bet krizės laikotarpiu visų šių sektorių poreikio nebėra arba jis toks minimalus, kad išlieka tik stipriausi ir lanksčiausi. Apie tai skelbia visi ekonomistai, analitikai ir šiaip skaitantys, besidomintys žmonės.
Papildyta:


Tas žodis "visi" yra paimtas iš konteksto ir turinys neatspindi parašytos replikos, kad "visi debilai", "visi nemokantys skaičiuoti" ir kitokie "visi".

Prašyčiau tada su pavardėm, nes iki šiol kalbate tik apie kažkokius mistinius žmones, kurių pati turbūt nei vieno nepažįstate.
O ir 5000 lt. yra manau labai didelė suma. Aš tokios sumos neturiu ir niekada neturėjau, nes tiek sutaupyti iš 2000 lt algos vargiai ar įmanoma. O vidutinė Lt alga ir yra ~2000 lt. Tad dauguma žmonių santaupų neturi ne dėl to, kad daug skolinosi, o kad paprasčiausiai tiek neuždirba/-o. Tie kas uždirbdavo tiek, kad galėtų imti 1 mln paskolą, tai sąskaitoje turi ne 5000 lt, o gerokai daugiau.

arba daznai zmogus taupe puse metu ar metus, kad galetu nusipirkti video magnetafona, bet kai pirkdavo, pirkdavo uz savus pinigus ir niekam nereikdavo nei dekot, nei palukanu moket.

Kai pirkom namą, mums draugai paskolino. Jausmas savotiškas buvo -malonu turėti, nemalonu būti skolingam. Po keleto metų mes jiems paskolinom. Jausmas vėl buvo savotiškas - malonu, kad jie įsigijo namą, malonu, kad jiems padėjom. Dabar visiems malonu, kad viskas praėjo, liko malonumas turėti namus, kurių, jei nebūtume turėję skolų ,greičiausiai neturėtume. Gera buvo taupyti, kai ant videomagnetafono gamintojas net kainą iškalės buvo. O šiais laikais labai daug nulemia "tinkamu laiku tinkamoj vietoj".

Na matot, skaičiau temą dar keletas puslapių atgal prieš Jūsų šiuos postus ir tikrai man iš viso konteksto ir turinio nebuvo aišku apie kuriuos "visus" Jūs kalbate

Buvo kas ir tais laikasi skolindavosi, ir ne iš pažįstamų.

Kokiom pavardėm?

Iš realių pvz. žinau nemažai, nes turim ir draugų, ir pažįstamų, ir NT agentūrų vadovų rate. Dar iki šiol pamenu tokius šokiruojančius momentus, kai ateina vos apsiplunksnavę įmonių vadybininkai, gaunantys į rankas "net" 5000 Lt. (sutinku, kažkam tai yra beprotiški pinigai) ar pan. ar šiek tiek daugiau ir perkantys skolon mln kainuojančius erdvius butus Vilniaus centre ar Senamiestyje. Nežinau, kaip jie planavo savo rožinį gyvenimą, ypač tie, kurie dirbo tokiose firmose, kurios jau dabar arba bankrutavo, arba ant ribos. Ir tokių pvz. sočiai, jau nekalbant apie viešumoje minimus atvejus. Yra ir tokių, kurie pajuto, kad neišvež ir dar neprasidėjus krizės nuotaikoms, pardavė NT. Nieko neužsidirbo, bet bent jau akmenį nuo kaklo nusirišo.