Infliacija auga, ekonominė krizė artėja

mes vistiek nesusikalbam Gerai, dėl ko sprogo NT kainų burbulas, kurį tu įvardini kaip krizės priežastį? Aš sakau, kad tas sprogimas buvo bankų sugriežtintos skolinimo politikos (atsižvelgiant į pasaulinę krizę, šalies infliaciją bei nuosmukį finansų rinkose ir daugybę kt. veiksnių, kurie yra glaudžiai susiję tarpusavyje) pasekmė. Tai kur yra priežastys, o kur - pasekmės?

Banku paskolu sugrieztinimas ir yra pasekme NT burbulo sprogimo, jie gi ne paeme viena diena ir uzsuko kranelius, kurie jiems iki to nese pelna.
O pasauline krize del ko kilo? Del to pacio NT kainu burbulo ir banku rizikingu paskolu isdavimo. Infliacija taip pat sukele NT sferos vystymu isuktas vartojimo varikliukas. Visa tavo isvardyti dalykai yra pasekmes simptomai, ligos - NT krizes ir banku paskolu isdavinemjimo isukto varikliuko. Tingiu rasyti geras straipsnis aiskiai ir paprastai raso apie siuos dalykus, nors rasytas metu pradzioje. My Webpage

nu kad ne visai taip viskas yra, kaip čia tu sakai Būtent, bankai ir toliau galėjo labai sėkmingai gyvuoti iš būsto paskolų, o kranelius buvo priversti užsukti dėl išaugusios infliacijos (tai tiesiogiai įtakojo jų klientų mokumo rodiklius). LT galėjo labai sėkmingai pasinaudoti NT sektoriaus vystymu ir su juo susijusiu ekonomikos augimu, jei jau nuėjusi nuo arenos valdžia būtų laiku ėmusis fiskalinių priemonių infliacijai pažaboti. Ekonomistų (tiek LT, tiek užsienio) perspėjimai buvo jau seniai, bet mūsų valdžios vyrams jie nepasirodė verti dėmesio. Infliacija augo toli gražu ne tik dėl NT kainų augimo, jau tingiu čia viskas priežastis vardint, nes tema ne ta (jei bus įdomu, galėsiu atsiųst į až keletą dėmesio vertų nuorodų). Mano subjektyvia nuomone, valstybė galėjo biškelį kontroliuoti NT įmonių įmonėlių (kurių pastaruoju metu LT buvo be skaičiaus) kūrimąsi ir veiklą - nes ir jos labai prisidėjo prie NT kainų išpūtimo Taigi, čia labai tinka patarlė - skūpus moka du kartus. Statybininkai ir NT bendrovės dėl savo nepamatuoto godumo jau eina prie bankroto - gaila, kad dėl jų godumo ir mūsų valdžios neveiksnumo kenčia ir niekuo dėti žmonės visoje šalyje. Bankų kaltės tai aš čia įžvelgiu mažiausiai

tiesą sakant žiūri į viską labai siaurai ir primityviai.

Ne lokali čia problema, ir ne dėl infliacijos kraneliai buvo užsukti.
Kraneliai užsisuko motininiuose bankuose - ar irgi sakysi dėl infliacijos skandinavijoje ir jų klientų mokumo? Mes (ir pas mus veikiantys bankai) esame tik to užsukimo aukos.

Sirenete yra visiškai teisi, kad NT burbulas pūtimas buvo priežastis, o finansinė krizė - burbulo sprogimo pasekmė. Bet ne Lietuvos mąstu, o pasaulio. Pas mus krizės pasekmės pasipildys vietiniu kaloritu dėl mūsų nuosavų problemų. O visi samprotavimai apie vietinius statybininkus, NT bendroves , ir valdžią kuri nieko nepadarė kad stabdytų - nieko verti, nes tie subjektai ir jų veiksmai lemiamos reikšmės tam kas vyksta neturi. Jie pasinaudojo situacija, naudojosi kol galėjo. Bet ne jie tą situaciją kūrė, ir ne jie valdė. Galėjo įtakoti, bet minimaliai.

Gal net gi aiskiau parasei.


Papildyta:

Infliacijos priezastys labai aiskiai aprasytos mano nurodytam straipsniukui. Ne statybininkai ir NT bendroves suko NT burbula, o bankai su savo paskolomis ir zmones, kurie masiskai jas eme ir pirko butus.

tai taip išeina, kad visi tokie straipsniai ir finansistų nuomonės yra nieko verti?
„Mūsų šalies bankai nėra vienoje grandinėje su tomis finansų institucijomis, kurias stipriai sudrebino JAV ekonomikos krizė, – sako G.Nausėda. – Mūsų bankai griežtina kreditavimo politiką, bet ne dėl išorinių veiksnių. Griežčiau kontroliuoti paskolų išdavimą Lietuvoje reikia dėl situacijos vidaus rinkoje – reikia mažinti vartojimą, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo.“

http://www.balsas.lt...ilnojamasturtas

"Apžvalgoje Rytų ir Pietryčių Europos šalims prognozuojamas minkštas „nusileidimas“. Tačiau Baltijos valstybių ekonomikos esą lėtėja staigiai – tai yra atsakymas į sudėtingas išorines finansines sąlygas.
Vidinis ir išorinis disbalansas bei finansinės rizikos privertė bankus, daugiausia valdomus Šiaurės šalių kapitalo, sugriežtinti paskolų sąlygas ir sumažinti kreditų augimo tempą".


Kad problema tik lokali, niekad ir neteigiau, priešingai, ankstesniuose postuose rašiau, kad padėtis pasaulio finansų rinkose turėjo įtakos ir mūsų bankų politikai.
Sutinku dėl vieno - statybininkai ir NT sektorius naudojosi jiems palankiai susiklosčiusia situacija. NT sektorius (jo nepamatuotas godumas), be abejonės, taip pat prisidėjo prie to, ką turim šiandien, tačiau niekaip nesutinku, kad LT ekonominę krizę sukėlė bankų į kairę ir į dešinę dalijamos paskolos, kaip čia ne kartą buvo teigiama

Sirenete, tavo pateiktas straipsnis - tik viena iš nuomonių. Nežinau, kas toks yra Tomas Ramanauskas, man pakankamai autoritetinga atrodo tokių ekonomistų kaip K.Glaveckas nuomonė. O jis štai ką kalbėjo lygiai prieš metus:

„Socialine - ekonomine prasme dviženklė infliacija gali sukelti labai panašų efektą kaip ir 1995 m. bankų krizė. Skirtumas tas, kad dabar nukentės ne tik indėlininkai, bet ir visi kiti Lietuvos žmonės, nes algos nekyla taip sparčiai kaip visų produktų ir paslaugų kainos. Dalis gyventojų yra savotiškai baudžiami kainų didėjimu, kuris nėra numatytas Baudžiamajame kodekse“, – teigia K. Glaveckas.
Kritikuodamas Lietuvos Vyriausybės veiksmus suvaldant infliaciją, K. Glaveckas mano, kad buvo pavėluotas Fiskalinės drausmės įstatymo priėmimas bei yra nuolatinis blaškymasis mokesčių politikoje, nesiimama rimtų priemonių valstybės išlaidų mažinimui sprendžiant iš dabar pateikto 2008 m. valstybės biudžeto projekto – priešingai, valstybės išlaidos yra smarkiai didinamos ir Vyriausybė praleido galimybę formuoti nedeficitinį kitų metų biudžetą, valstybės valdymo ir administravimo efektyvumas iš esmės nepadidėjo, o korupcija nesumažėjo, Vyriausybė net nebandė įtakoti darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo priklausomybės turėdama tam pakankamai fiskalinių bei finansinių įrankių bei šių metų pavasarį buvo staigiai įvesti į rinką dideli pinigų srautai grąžinant gyventojams indėlius, kurie daugiausiai padidino vartojimą.
Nerandu nė žodžio apie NT"

dar šiek tiek:
„Infliacija Lietuvoje „įsibėgėja“: jei sausį ji siekė 4 proc., tai rugpjūtį – jau 5,5 proc. Labiausiai infliacijos augimą lemia didėjančios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos. Šių kainų augimo tendencija išliks ir ateityje“, – sakė „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Labiausiai per metus pabrango maisto produktai – net 10,5 proc., būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos – 11,4 proc. Išaugusios maisto kainos lėmė net pusę rugpjūčio infliacijos. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų augimas sudarė ketvirtadalį metinės rugpjūčio infliacijos. Nuomotis būstą šiuo metu kainuoja apie 25 proc. daugiau nei prieš metus, o remonto paslaugos per metus pabrango daugiau nei penktadaliu. /.../ Ekspertų teigimu, Baltijos šalyse pradeda įsisukti ydingas infliaciją maitinančio darbo užmokesčio kilimo ratas. Kai kurie darbdaviai ima didinti atlyginimus sulig kainų augimu, savo ruožtu darbuotojai, pajutę kainų augimą, kreipiasi dėl didesnio atlyginimo.
Stabilioje rinkoje atlyginimų kilimas rodo augantį darbo našumą. O pastarasis atsispindi bendrajame šalies vidaus produkte. Šie rodikliai ir turėtų didėti proporcingai vienas kitam. (tą patį kalbėjo ir Glaveckas)
Taigi, problema kur kas gilesnė nei NT kainų burbulas

Vis del to teisingas posakis, kad su tam tikru zmogumi gincytis, kaip su pliku pesiotis. Tu vel imetei pasekmiu viena su kita nesusijusiu kratini.

Bahama mama ir Sirenete pailsekit nuo šios diskusijos ir atsakykit į mano klausimą

Tavo poste nematau nė vieno kontrargumento ir kas čia su kuo yra nesusiję?

Ai paprasciausiai jau nusibodo.
Papildyta:

Siuo metu paskola su tokiais procentais imti butu jau labai neismintinga. Si laikotarpi gerai pragyvens tie, kas turi grynuju pingu. Jeigu nebijai rizikos gali paskolinti uz didelius procentus, kadangi paskolas is banku gauti labai sunku, o zmonems ir verslininkams labai truksta grynuju pinigu. Taip ir bepaskoliniam butui galima susitaupyti. Kojinese taip pat nelaikyciau, labai peliu bijau.

ne visi , bet tavo paminėtieji, ir paminėtos pavardės (Nausėda, Glaveckas) - tikrai nieko

na, jei atsibodo su manim diskutuoti, tai gal atsakysi į Špingaletkos pateiktą klausimą - nes sakai, kad išmanai situaciją, o aš nelabai. Tai aš gal nesiimsiu patarinėti