Kokią riziką jie turėjo paskaičiuoti prieš kokius 3 ar 4 m? Net 3-4 nereikia, prieš 2 m apie jokias krizes dar nelabai kas kalbėjo. Bankų reikalas įvertinti potencialaus skolininko pajamas, turimą turtą ir kt. įsipareigojimus, imant paskolas daugelis bankų reikalauja ir gyvybes apsidrausti. Na kokios dar rizikos? Kai prasidėjo krizė, bankai į tai atitinkamai reagavo ir sukėlė palūkanas bei sugriežtino paskolų teikimo sąlygas, tokiu būdu apsidrausdami nuo nemokių skolininkų. Tam tikra rizika turėti nemokų skolininką išlieka visais laikais, bet ir nuo to bankai yra apsidraudę. Kainų burbulą sukėlė visokie Izraelio piliečiai, atvažiavę ir prisipirkę butų, tikėdamiesi iš to pralobti. Ir neprašovė pro šalį. Ar bankai kalti, kad statybininkai, naudodamiesi palankia situacija, taip užsikėlė kainas už tas kartono dėžutes? 
JAV čia nereiktų painioti, nes ten skolinimosi ir vartojimo ypatybės gerokai skiriasi nuo mūsiškių (ten, kaip žinot, gali bankrutuoti ir fiziniai asmenys, todėl skolinimasis yra besaikis).
Kokią riziką jie turėjo paskaičiuoti prieš kokius 3 ar 4 m? Net 3-4 nereikia, prieš 2 m apie jokias krizes dar nelabai kas kalbėjo. Bankų reikalas įvertinti potencialaus skolininko pajamas, turimą turtą ir kt. įsipareigojimus, imant paskolas daugelis bankų reikalauja ir gyvybes apsidrausti. Na kokios dar rizikos? Kai prasidėjo krizė, bankai į tai atitinkamai reagavo ir sukėlė palūkanas bei sugriežtino paskolų teikimo sąlygas, tokiu būdu apsidrausdami nuo nemokių skolininkų. Tam tikra rizika turėti nemokų skolininką išlieka visais laikais, bet ir nuo to bankai yra apsidraudę. Kainų burbulą sukėlė visokie Izraelio piliečiai, atvažiavę ir prisipirkę butų, tikėdamiesi iš to pralobti. Ir neprašovė pro šalį. Ar bankai kalti, kad statybininkai, naudodamiesi palankia situacija, taip užsikėlė kainas už tas kartono dėžutes? JAV čia nereiktų painioti, nes ten skolinimosi ir vartojimo ypatybės gerokai skiriasi nuo mūsiškių (ten, kaip žinot, gali bankrutuoti ir fiziniai asmenys, todėl skolinimasis yra besaikis).
Vat būtent bankai ir valstybės politika sukėlę tokią paklausą, kuri ir užaugino kainų burbulą. Kai yra didelė paklausa, atsiranda ir pasiūla aišku už tam tikrą kainą. Kodėl statybininkai dabar tų kainų nekelia, jiems tai gi labai naudinga? 
nea, pasaulinė krizė kilo dėl to, kad LT bankai pridalino lietuviams paskolų būstui be saiko 
LT piliečiai dar nėra tiek turtingi, kad masiškai už grynus supirkinėtų naujus butus ir lauktų geresnių laikų, kada galės juos parduot 
nea, pasaulinė krizė kilo dėl to, kad LT bankai pridalino lietuviams paskolų būstui be saiko LT piliečiai dar nėra tiek turtingi, kad masiškai už grynus supirkinėtų naujus butus ir lauktų geresnių laikų, kada galės juos parduot 
, Baltijos šalyse krizė kilo dėl perkaitusių ekonomikų, o tą lėmė daug veiksnių (tame tarpe ir skolinimasis iš užsienio, akcijų rinkos čia irgi vaidino svarbų vaidmenį), toli gražu ne tik NT kainų burbulas 
, Baltijos šalyse krizė kilo dėl perkaitusių ekonomikų, o tą lėmė daug veiksnių (tame tarpe ir skolinimasis iš užsienio, akcijų rinkos čia irgi vaidino svarbų vaidmenį), toli gražu ne tik NT kainų burbulas Del ko sukosi visos Baltijos saliu ekonomikos. Matyt tik skolinosi ir skolinosi. Ne mes veninteliai esame uzlipe ant kainu burbulo greblio: Japonija 1990 m. "1990 m. visas pramonės šakas apimanti krizė ištiko Švediją. Antroje 1980 m. pusėje nekilnojamos nuosavybės kainos išaugo dvigubai. 1990 m. pradžioje Švedija patyrė nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, po kurio smuko finansinės institucijos, bankrutavo daugelis įmonių, smarkiai pagausėjo bedarbių. Nedarbingumas nuo 1,6 proc. 1993 m. išaugo iki 12 proc. Tai buvo pirmoji nuo 1930 m. sisteminė bankų krizė modernioje vakarų valstybėje. Stagnacija sukaustė Švediją trejiems metams. Daugybė naujų skolų užgriuvo perpildytą nekilnojamo turto rinką. Pirmiausia problemos užklupo į šią rinką investavusias įmones." ir t.t. Del ko sukosi visos Baltijos saliu ekonomikos. Matyt tik skolinosi ir skolinosi. Ne mes veninteliai esame uzlipe ant kainu burbulo greblio: Japonija 1990 m. "1990 m. visas pramonės šakas apimanti krizė ištiko Švediją. Antroje 1980 m. pusėje nekilnojamos nuosavybės kainos išaugo dvigubai. 1990 m. pradžioje Švedija patyrė nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, po kurio smuko finansinės institucijos, bankrutavo daugelis įmonių, smarkiai pagausėjo bedarbių. Nedarbingumas nuo 1,6 proc. 1993 m. išaugo iki 12 proc. Tai buvo pirmoji nuo 1930 m. sisteminė bankų krizė modernioje vakarų valstybėje. Stagnacija sukaustė Švediją trejiems metams. Daugybė naujų skolų užgriuvo perpildytą nekilnojamo turto rinką. Pirmiausia problemos užklupo į šią rinką investavusias įmones." ir t.t. Del ko sukosi visos Baltijos saliu ekonomikos. Matyt tik skolinosi ir skolinosi. Ne mes veninteliai esame uzlipe ant kainu burbulo greblio: Japonija 1990 m. "1990 m. visas pramonės šakas apimanti krizė ištiko Švediją. Antroje 1980 m. pusėje nekilnojamos nuosavybės kainos išaugo dvigubai. 1990 m. pradžioje Švedija patyrė nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, po kurio smuko finansinės institucijos, bankrutavo daugelis įmonių, smarkiai pagausėjo bedarbių. Nedarbingumas nuo 1,6 proc. 1993 m. išaugo iki 12 proc. Tai buvo pirmoji nuo 1930 m. sisteminė bankų krizė modernioje vakarų valstybėje. Stagnacija sukaustė Švediją trejiems metams. Daugybė naujų skolų užgriuvo perpildytą nekilnojamo turto rinką. Pirmiausia problemos užklupo į šią rinką investavusias įmones." ir t.t. Nematau čia jokio sulyginimo su trimis Baltijos šalimis. Kur čia bankų ir jų į kairę ir į dešinę dalijamų paskolų vaidmuo? Aš jums dabar pateiksiu kitą citatą: "Ar Islandijos nelaimė panaši į netikėtai ištryškusį karšto vandens geizerį? Kur jie sukišo tuos milijardus? Jau metų pradžioje Islandijos rodikliai buvo blogi. Infliacijai pasiekus 14 procentų Centrinis bankas taikė akademines kovos su infliacija priemones didino palūkanų normas (iki 15,5 proc.), o tokiomis aplinkybėmis vietinės kompanijos mieliau skolinosi užsienyje. : Nematau čia jokio sulyginimo su trimis Baltijos šalimis. Kur čia bankų ir jų į kairę ir į dešinę dalijamų paskolų vaidmuo? Aš jums dabar pateiksiu kitą citatą: "Ar Islandijos nelaimė panaši į netikėtai ištryškusį karšto vandens geizerį? Kur jie sukišo tuos milijardus? Jau metų pradžioje Islandijos rodikliai buvo blogi. Infliacijai pasiekus 14 procentų Centrinis bankas taikė akademines kovos su infliacija priemones didino palūkanų normas (iki 15,5 proc.), o tokiomis aplinkybėmis vietinės kompanijos mieliau skolinosi užsienyje. :
