Infliacija auga, ekonominė krizė artėja

Dalinai padengti paskolą, bet neatiduoti paskutinių.
Kiek atiduoti ir kiek pasilikti - nuspręsti jums

Aš imti paskolos net ir nesiruošiu, o kaip tik planuoju ją padengti, dėlto ir klausiu ar geriau paskolą dengti ar kiti variantai...?

Patarimai labai pavojingas dalykas, patardamas kartu prisiimi ir dali atskomybes uz kito zmogaus sprendimus, tai gi patarineti vengiu, nors kartais taip liezuvi niesti

nu tu matai, o Kubilius kalba, kad siūlytų Nausėdą net į šalies prezidentus

o šiaip jau įdomumo dėlei siūlyčiau pasižiūrėt šitų dviejų ponų pajamų ir turto deklaracijas - pamatysit, kieno nuomonės yra vertingos ir kas moka savo nuomonėmis apie susiklosčiusią situaciją laiku ir vietoj pasinaudot Gaila, nežinau, koks to pono, kurio straipsnį citavo Sirenetė, turtas

Patarti kaip jau rasiau pavojinga. Bet as pati kuo greiciau padengciau paskola. Banke laikyti neapsimoka, nes paskolos procentai daug didesni, negu palukanos, investuoti siuo metu bet kur labai rizikinga, nors kai didele rizika gali daug laimeti, bet gali daug prarasti, nebent paciam skolinti uz didesnius procentus, bet rizika taip pat didziule.

Tiesiog ne kiek patarimo, o kitų numonių norisi išgirsti, ką jie darytų tokiu atveju...sprendimą kaip jau ir priėmus, bet yra nemažai už ir prieš. Ačiū

Gal daug kam ir nesuprantama pasirodys, bet šiuo metu visas santaupas padėjau į indėlį. Kitais metais žiūrėsiu koks bus Viliboras ir tik tada mąstysiu ką daryi su paskola. Šiuo metu moku mažesnias palūkanas už paskolą, nei gaunu iš banko, bet nieks nežino kaip bus kitais metais.
Kojinėje tikrai būtų kvaila laikyti.

Bahama mama, prirasete daug, citavote irgi daug ir labai geru dalyku, bet viska suplakete i viena...
Pagooglinkite ir rasite, o kodel gi prasidejo ta krize pasaulyje. Paskui pagalvokite kaip tai netiesiogiai itakojo Lietuva. Paskui paimkite Slovakija, ji dydziu ir ekonomika labai panasi i Lietuva. Ir paziurekite, o kaip gi Slovakijos ekonomika itakojo krize. Atlikite analize ir mums pateikite savo nuomone, kodel Slovakijoje krizes praktiskai nera...

Ukiskai kalbant Lietuvoje krize istiko todel, kad zmones pradejo isleisti maziau pinigu, o isleisti pinigu pradejo todel, kad skolintis tapo labai brangu, o brangu tapo del JAV antriniu paskolu krizes. Maziau isleidziama pinigu, maziau imones gauna pajamu. Prie viso to prisidejo infliacija. Logiskai mastant, mazejant vartojimui krenta kainos. Taciau jos negali kristi, nes pagrindiniai butini dalykai pabrango drastiskai, t.y. energija, dujos, elektra, kuras ir pan. Imones, zmones yra priversti moketi ir pirkti pirmos butinybes prekes, o visa kas lieka gali isleisti antraeiliams dalykams... Taciau didejant infliacijai, zmones kitiems dalykams isleidzia maziau... Jei valstybe butu vykdziusi tam tikras priemones infliacijai mazinti, butume tureje "minksta nusileidima", bet dabar turesime "kieta nusileidima". Butent Lietuvoje prie krizes daugiausiai prisides statybu ir transporto sektoriai, visa kita vaziuos is paskos. Visos statybos ir transporto verslas buvo finansuojamas is paskolu, stai cia ir yra didziausia beda. Zmones pirko NT is skolintu, o ne is savu pinigu. Bet pinigai viena diena eme ir stipriai pabrango...

Cia labai paptastai ir trumpai paaiskinta nuo ko prasidejo krize

Jau buvo kalbeta, nemaisykime priezasciu ir pasekmiu...
Papildyta:


Labai geras pasirinkimas, sakyciau.

taip, Tadai, sutinku su jumis, kad negalima maišyti priežasčių ir pasekmių, kai kalbam apie krizę JAV ir Lietuvoje, nes jos šiek tiek skirtingos. Čia viena iš nuomonių, kodėl JAV krizės priežastys negali būti taikomos Lietuvai (apie tai rašiau jau anksčiau, sakydama, kad JAV ir Lietuvos skolinimosi, vartojimo ir vidaus politikos ypatumai iš esmės skiriasi):
http://www.delfi.lt/...php?id=18741927

Slovakijos situacijos šiandien nebenagrinėsiu, gal padarysiu tą ryt šviežia galva. Bet, kaip jau minėjau anksčiau, skirtingose šalyse krizės priežastys skiriasi, tik impulsas joms kilti buvo tas pats (beje, ne paskutinį vaidmenį čia suvaidino ir įvairaus pobūdžio spekuliacijos).

Pabrango skolinami pinigai, bet bendrai pinigai Lietuvoje dėl infliacijos gerokai atpigo. Bet apie viską trumpai iš pradžių - kodėl pabrango skolinami pinigai? LT bankai skolino pagrinde savo lėšas ir dar papildomas lėšas, gaunamas iš motininių bankų. Kaip jau sakiau, skolinimą fiziniams asmenims pradėta riboti dėl išaugusios infliacijos - tokiu būdu dedami saugikliai ir taip neramiais bankams laikais. Infliacija kilo toli gražu ne tik dėl NT burbulo. vartojimo infliacija - dėl išaugusių kuro, energetinių išteklių kainų, atitinkamai sąlygojusių aukštesnes maisto kainas ir t.t. Bet vartojimo infliacija sudaro tik nedidelę dalį bendrosios infliacijos, o čia jau didelį vaidmenį suvaidino "importuoti" pinigai - ES paramos lėšos ir emigrantų uždirbti pinigai, dar skolinimasis iš užsienio. Čia yra esminės infliacijos priežastys. Tai, kad buvo drąsiai skolinama statybų sektoriui, neturėjo tokios didelės įtakos, kaip bandoma teigti, nes statybų sektorius sukuria pridėtinę vertę, t.y., didina BVP (t.y., augina ekonomiką), tačiau statistiniai duomenys rodo, kad 2007 m. statybos dalis BVP sudarė tik apie 10 %, statybinių medžiagų pramonė – vos 2,6 % BVP. Todėl negaliu sutikt su Sirenetės pasakymu, kad LT ekonomikos augimas laikėsi tik ant NT ir statybų sektoriaus ir kad šis sektorius išprovokavo infliaciją šalyje. Nesugebėjom susidoroti su ateinančiais iš išorės pinigais, kai kas neįsivertino, esant liberaliai skolinimo politikai, savo galimybių ir dėl to šiandien turės susimokėti, kai kas norėjo labai smarkiai pralobti ir taip pat pervertino savo galimybes. Tokią situaciją, kokią turim šiandien, lėmė labai daug priežasčių.

Straipsnis idomus, bet as jam turiu nemazai pastabu... Pabaiga skamba taip: investuokite i NT, nes tai visu laiku saugiausia investicija. Del ko, o gi del tos pacios infliacijos. Bet paziurekim kiek mazeja infliacija krintant NT kainoms? Praktiskai nemazeja, vadinasi NT kainos infliacijai sudaro tik nedidele dali (veliau parasysiu kaip skaiciuojama infliacija). Autorius nepaminejo, kaip NT kainos siejasi su atlyginimu. Taip NT brango visame pasaulyje. Daugumoje ES senbuviu NT kas met brango mazdaug tiek, kiek augo atlyginimai. Lietuvoje NT brango po 100 proc. kas metus, nes mums "reikejo pasiekti europines kainas", taciau atlyginimai tokiais netapo. Paziurekime, o kaip gi elgesi bankai? 2002 metais paskolos trukme buvo 20 metu, veliau proporcingai augant NT kainoms didejo ir paskolos laikas, kas leido skolintis didesnes sumas. Taciau atlyginimai taip sparciai neaugo. Dabar atejo metas, kai zmonems bankai nedalina paskolu... Priezasciu yra keletas: tai pabrange pinigai, padidejes nemokiu klientu skaicius (100 proc. per siuos metus), perkaitusi ekonomika, didele infliacija, didejantis uzsienio prekybos deficitas, didejantis biudzeto nesurenkamumas, krentancios NT kainos (bankai patys prognozuoja 20 proc. kritima 2009 m).



OK.



Kaip jau sakiau, siek tiek apie infliacija. Infliacijai skaiciuoti pasirinkta 821 vartojimo prekes ir paslaugos (669 prekės ir 152 paslaugos). Isskyrus losimu ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. NT kainos tesudaro vienas is siu 821 punktu, taip kad NT kainu itaka infliacijai yra minimali. Didziusia svori skaiciuojant infliacija sudaro: pagal grupes - Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 222, Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 98, Drabužiai ir avalynė – 98; Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 88;

Taigi didejancia infliacija sudaro pagrinde maistas, drabuziai, energetika, ivairiu prekiu kaina (buitine technika, baldai ir t.t.)

Didejancia infliacija paskatino didejantis vartojimas, bei naturalus energetiniu istekliu brangimas. Vieningos nuomones, kas daugiausiai paskatino infliacija nera. Mano asmenine nuomone, didziausia itaka turejo skolinti pinigai, kai zmones pradejo gyventi geriau siandien, rytojaus saskaita. Pvz. Pirkai buta uz 100 000 Lt, opo dvieju metu jis kainuoja 300 000 Lt. Tai tu matydamas tai, eini i banka pervertini savo buta, pasiilgini paskolos mokejimo laikotarpi ir gauni tuos papildomus 200 000 Lt, uz kuriuos nusiperki nauja masina, keliauji atostogauti i siltus krastus, perki naujus baldus ir buitine technika... Zodziu per pusmeti isleidi didele pinigu suma, kuria turesi atiduoti per pvz. 20 metu...




Cia duomenys pateikti teisingai, bet ekonomika yra tarsi gyvas organizmas... Jei nera statybu, tai tarkim transporto kompanijos negauna uzsakymu vezioti statybines medziagas. Jei imone nenumate gresiancio ekonomikos smukimo ir prisipirko lizingu automobiliu, kurie stovi garaze, nes nera ka vezioti, tai jai gresia bankrotas, o kur dar padidejusios kuro kainos? Tai va, transportas sudaro apie 15 proc. BVP... dabar einam toliau, didmenine ir mazmenine prekyba - sudaro apie 18 proc. BVP. I didmenine ir mazmenine prekyba pakliuna viskas, t.y. ir maisto prekes, ir kuras, ir statybines medziagos ir t.t. Dabar ziurekite kas gaunasi. Maziau statoma butu, transportas turi maziau uzsakymu vezioti statybines medziagas, tiek salies viduje, tiek importuoti... Imones turi maziau pajamu, maziau moka zmonems pinigu, maziau pilasi kuro, maziau remontuoja automobilius ir t.t. Zmones pradeda uzdirbti maziau pinigu, tiek statybos, tiek transportas. jei jus turite maziau pinigu, jus ju maziau isleidziate parduotuveje, vadinasi mazeja prekyba, mazeja biudzeto pajamos... Prie viso to pridekite didejancias silumos, elektros ir duju kainas, kurios itakos Lietuva padaryti negali. Vadinasi laisvu pinigu, kuriuos jus galite isleisti pramogoms, kelionems, barams, maistui parduotuveje, drabuziams dar sumazeja... Sumazeja ivairiu paslaugu poreikis, atleidinejami zmones, nedarbas dideja, tuo paciu dideja ir nasta valstybei, nes nesurenkami mokesciai, o bedarbiams dar ir pasalpas reikia moketi... Zodziu ratas pradeda suktis, valstybe priversta skolintis, taciau jos reitingai mazeja, skolintis tampa brangu, tada nelika kitos iseities, kaip pradeti spausdinti bevercius Litus... Taciau si vyriausybe, to daryti nenori, na ir labai teisingai...



visiskai teisingai situacija leme daug priezasciu, bet pagrindine yra besaikis skolinimasis tiek zmoniu, tiek ir imoniu... Gal viskas butu ir gerai, turetume technine korekcija NT kainu arba kainos sustotu, o atlyginimai tiesiog pasiektu europini lygi... Taciau viskam koja pakiso JAV krize ir labai stipriai pabrange pinigai... Siuo metu motininiai bankai neskolina LT bankams, jei nera extra atvejo, nes jie ir patys jaucia pinigu trukuma, stai Swedbankas paprase buti itraukiamas i Svedijos vyriausybes antikrizine finansavimo programa, SEB turi milijoninius nuostolius susijusius su antrine JAV busto paskolu rinka... Stai butent todel Lietuvos bankai yra priversti skolintis vidineje rinkoje ir tas kainuoja apie 8 proc. metiniu palukanu, kas yra labai ir labai brangu...

Labas rytas visiems (tikiuosi, visiems jis labas)

Tadai, manau, būtų gerai atidaryti atskirą temelę mūsų pašnekesiams, nes rizikuojam patekti kitų temos dalyvių nemalonėn Todėl pakomentuosiu tik labai trumpai, ką parašėt. Dėl mano pateiktos nuorodos, sutinku dėl to, kad patarimus, kaip elgtis su pinigais esamoje situacijoje, dalinti yra labai drąsu ir aš jokių patarimų nesiimu kritikuoti, pati elgiuosi taip, kaip diktuoja mano asmeninė intuicija ar patirtis.

Mano asmenine nuomone, didziausia itaka turejo skolinti pinigai, kai zmones pradejo gyventi geriau siandien, rytojaus saskaita. Pvz. Pirkai buta uz 100 000 Lt, opo dvieju metu jis kainuoja 300 000 Lt. Tai tu matydamas tai, eini i banka pervertini savo buta, pasiilgini paskolos mokejimo laikotarpi ir gauni tuos papildomus 200 000 Lt, uz kuriuos nusiperki nauja masina, keliauji atostogauti i siltus krastus, perki naujus baldus ir buitine technika... Zodziu per pusmeti isleidi didele pinigu suma, kuria turesi atiduoti per pvz. 20 metu...

Dėl išaugusio vartojimo, paremto skolintais pinigais, esu kiek kitos nuomonės. Neturiu tikslios statistikos, bet ir neteko girdėti, kad masiškai būtų keičiamos ilgalaikių paskolų sutarčių sąlygos, ilginant išsimokėjimo laikotarpį ir tokiu būdu papildant savo piniginę einamajam laikotarpiui Jūs nepakomentavot mano pamąstymų apie išorinių pinigų įtaką infliacijai - aš manau, kad būtent šie pinigai suvaidino didelį vaidmenį. Dėl išaugusių žmonių vartojimo galimybių, tai jas sieju ne su paskolomis, o su tam tikru metu dėl augančios ekonomikos pakilusiais atlyginimais, kurie beveik pasivijo augančias kainas (čia maždaug iki 2007 m.). Tą labai aiškiai jutau pagal savo kišenę ir sutinku, kad vienu metu vartojimas tikrai buvo besaikis (nors pilni pirkėjų vežimai maximose ir dabar dar rodo tokią tendenciją )
Ir dar matau, kad beveik baigiam prieiti prie nuomonės, jog loginė grandinė lengvos paskolos - NT burbulas - infliacija ir ekonominė krizė yra šiek tiek per primityvi ir ne visiškai teisinga, nes į ją įeina daugiau atšakų atšakėlių - dėl kai kurių iš jų mūsų nuomonės išsiskiria, bet tai ir gerai, bent turim apie ką diskutuoti

Nuo kitų metų nebus indeksuojamos socialinės išmokos
Krizės įveikimo planas: valdininkų algos įšaldomos
Ketinama mažinti laisvadienių skaičių
Daugėja skundų dėl „vokelių“ ir vėluojančių atlyginimų