Kainos Lietuvos gyventojus dar pašokdins?
QUOTE
Maždaug penktadaliu kitąmet padidėsianti elektros kaina gyventojams reikš ne tik gerokai išaugusias sąskaitas už suvartojamą elektrą, bet ir brangesnes būtiniausias prekes. Kokių dar netikėtumų patirs mūsų kišenės?
Bet maisto produktai ir taip brangūs, pasakysite jūs ir būsite teisūs. Nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sparčiai krinta, maisto prekės parduotuvėse nepinga. Kodėl? Dėl pernelyg didelio prekybininkų godumo ir noro pasipelnyti.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A.Macijauskas teigia, kad grūdai duonos savikainoje sudaro tik apie 4 proc. Tiek, anot Eurostat, sudaro grūdų kaina duonos gaminių savikainoje Europos Sąjungoje, sako A.Macijauskas. Lietuvoje šis skaičius galėtų būti apie 5-6 proc. Kitos išlaidos, tokios kaip darbo užmokestis, transportas, energija, mokesčiai, pardavimo kaštai sudaro žymiai didesnes dalis. Šiandien duonos kaina nuo grūdų kainos beveik visiškai nebepriklauso. Grūdams pabrangus dvigubai, duonos kaina prekybos centruose dėl to pasikeistų tik 5 proc. galutinės kainos. Tad nors duonos kepėjai mums visas ausis išūžė apie brangstančius grūdus, jų kainų augimas duonos gaminių kainai ir negalėjo daryti esminės įtakos.
Šiandien galime guostis tik tuo, kad mažėja nekilnojamojo turto kainos, pinga nafta.
Ta pati padėtis ir pieno rinkoje. Pieno supirkimo kainos krenta, o parduotuvėse pieno gaminiai nuolat brangsta. Krizė ūkininkų neapeina, sako A.Macijauskas. Vėluoja atsiskaitymai, o žemės ūkiui tai itin skaudi problema, nes čia lėšos ir taip įšaldomos labai ilgiems terminams. Be banko paskolų apsieiti šiandien negali nė vienas prekinis ūkis: reikia investuoti į žemę, ilgalaikį turtą, techniką, įrengimus, taip pat reikia apyvartinių lėšų. Kylant paskolų palūkanoms, skolintis tampa labai brangu, ir tai didina savikainą. O realizavimo kainos neauga arba net mažėja.
Kol nebus konkurencijos...
Likusioje Europoje padėtis kiek kitokia. Lietuvoje prekyba yra labiau koncentruota nei kitose Europos šalyse. Prekybos centruose Lietuvoje parduodama per 80 proc. maisto, o Europos Sąjungoje vidutiniškai iki 70 proc. Senosiose ES šalyse šis procentas dar mažesnis, sako A.Macijauskas. Didesnė maisto dalis parduodama mažose parduotuvėse, kurios dažnai priklauso ūkininkams arba smulkiems perdirbėjams.
Tokia pat padėtis ir perdirbimo sektoriuje. Pavyzdžiui, Danijoje 80 proc. kiaulienos perdirbama ūkininkams priklausančiose įmonėse. Deja, mes patys sukūrėme tokią sistemą, kuri neskatina smulkiojo verslo perdirbimo ir pardavimo. Ta sistema negailestinga mažiesiems. Nesvarbu, kiek pieno tu perdirbi per parą ar 10 kg ar 100 t reikalavimai visiems vienodi. Veterinarijos tarnyba darbuojasi taip uoliai, kad veja ūkininkus iš savo sodybų. Pavyzdžiui, ūkininkas norintis iš savo pieno pagaminti sūrį ir jį parduoti, perdirbimo cechą turi statytis kažkur už kaimo ribų, nes kitaip nebus išlaikyti sanitariniai atstumai. Tačiau visi esame matę kaip sūriai gaminami Olandijoje tame pačiame pastate, kuriame yra ir karvių ferma. Už tokį perdėtą uolumą mūsų veterinarai ne kartą yra pamaloninti ir apdovanoti įvairiais diplomais. Visi suprantame kam naudinga tokia tvarka.
A.Macijausko teigimu, produktų kainas sumažinti padėtų prekybos ir perdirbimo demonopolizavimas bei veterinarijos tarnybos pažabojimas. Žemės ūkio rūmai tam tikslui pasiekti pradėjo labai gražią iniciatyvą ūkininkų turgelius miestų centruose. Vienas iš tokių turgelių jau veikia Kaune.
Akcizai linkę didėti
Šiandien galime guostis tik tuo, kad mažėja nekilnojamojo turto kainos, pinga nafta. Kainų burbulas anksčiau ar vėliau turėjo sprogti, taip ir atsitiko, apie degalų kainas kalba Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Tokios kainos, kai litras benzino kainuoja mažiau nei trys litai, buvo prieš trejetą metų. Kiek ilgai galėsime džiaugtis pigiais degalais, lieka neaišku. Padėtis pasaulio rinkoje pernelyg nestabili. Prognozuoti dabar labai rizikinga, sako M.Palijanskas.
Kol kas pasaulyje nepastebimi grėsmės ženklai, kalbantys apie degalų brangimą. Vis dėlto Lietuvoje vairuotojų aukso amžius tęsis neilgai. Šiuo metu mūsų šalyse taikomi degalų akcizai vis dar atsilieka nuo ES minimalaus lygio. Benzino akcizą iki 2011 m. reikia pakelti apie 11 proc., o dyzelino apie 10 proc. Šiuo metu A95 markės benzino akcizas siekia 1,06 lito, dyzelinių degalų 90 centų. Padidinus akcizą iki 2011 metais reikalaujamo dydžio, benzino akcizas šoktels iki 1,18 lito, dyzelino iki 99 centų.
Kainų burbulas anksčiau ar vėliau turėjo sprogti, taip ir atsitiko. Apie degalų kainas kalba Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Kada bus didinamas degalų akcizas ar ne, parodys laikas. Tačiau jau aišku, jog kitąmet gerokai didės tabako akcizas. Populiariausios cigaretės pabrangs nuo 5 iki 7,19 lito.
Artimiausiu metu akcizas bus didinamas nuo 2009 metų kovo 1 dienos. Skaičiuojama, jog tuomet mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina padidės 0,95 lito ir sieks 5,95 lito, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Antrą kartą akcijas didės nuo rugsėjo 1 dienos. Tuomet mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina pakils 1,24 lito ir pasieks 7,19 lito.
PVM smūgis
Naujoji valdžia, gelbėdama biudžetą, jau apsisprendė nuo Naujųjų metų įteisinti vienodą 20 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dauguma produktų brangs tik 2 proc., tačiau kai kurių prekių ir paslaugų kainos gali šoktelėti iki 15 proc. Žiūrint, kokią dalį mokesčio padidėjimo bus nuspręsta užkrauti ant vartotojų pečių. Be to, šis valdžios žingsnis gali padėti ideologiškai pagrįsti ir nepagrįstą kainų augimą...
Be abejo, labiausiai brangs tos prekės ir paslaugos, kurios iki šiol buvo apmokestinamos lengvatiniu 5 proc. tarifu: keleivių vežimo paslaugos, knygos, laikraščiai, vaistai, šviežia mėsa ir žuvis, ekologiški produktai, bilietai į pramogų renginius. Lengvatinis mokesčio tarifas paliktas tik šildymui. Tačiau nuo kito rudens nebeliks ir jo.
Būsimasis premjeras A.Kubilius šventai tiki, kad jeigu tokio plano nebūtų, problemos valstybės finansų sistemoje pasidarytų nebevaldomos. Kandidatas į finansų ministrus A.Šemeta žadėjo, kad krizės įveikimo planui nesuveikus, nedelsiant būtų dar mažinamos išlaidos, nes gauti daugiau pajamų į biudžetą papildomų galimybių nematoma. Verslininkų nuomone, šis tiesmukas būdas tik sukels dar vieną infliacijos bangą, dėl to dar labiau sumažės vartojimas. Ir galiausiai tai bumerangu atsilieps biudžeto pajamoms.
Turim vieną dirbančią ten jau nežinau kiek metų, tikriausiai nuo pat pradžių. Atlyginimas - fantastika, darbo trukmė - tik pavydėt. Ne kožnam pabažnam tokion vietelėn įsitaisyti..
