Maitinanciu krutimi pokalbiai

Stenkis žindyt dar neišalkusią, apsnūdusią, nešiojant - taip lengviau įsiūlysi krūtį.
Ar taisyklingas apžiojimas? Ar neskauda kai žinda? Kokia padėtim maitini? Ar vaikiuko bamba "žiūri" į tavo bambą? (pilvukų kontaktas)
Normalu, kad su pientraukiu ne kas traukias, - geriausia vaikiukas ištraukia, ir pieno gamybą vaikiukas geriausia skatina.
Pirmais mėnesiais kabo jie prie mamos vos ne parom. Normalu, po to praeis.
Nenoras imtį krūtį po buteliuko- žysti reikia daug pastangų ir technika kitokia, o iš buteliuko bėga be didelių pastangų.
Pabandyk, gal suveiks: prieš duodant krūtį - išspaust lašelį pieno, gal vaikiukas noriau ims.
Kai tik pastebėsi pirmus požymius- siūlyk nieko nelaukus.
1, Seilėjimasis
2, Liežuvį kaišioja
3, Lūpas judina
4, Ieško krūties
5, čiulpia aplinkinius daiktus
6, Riečiasi (tarsi maitinamas)
7, Rėkia (geriau anksčiau siūlyt , rėkimo nelaukt)
Žindukas mažina žindimo poreikį, - pienelio gamybą taip pat (vakutis mažiau nori žysti)
Gal jumi sostinėj??????
Dar tiesioginės pagalbos galit kreiptis į http://www.pradzia.o...ent/ivairen.htm
Laikykitės!

sveika,
gerai, kad iš pradžių stengiesi taisyti klaidas. Pradžia visoms būna nelengva ne tik dėl žindymo, bet apskritai, dėl visos naujos situacijos. Be to, nelengva ir vaikeliui adaptuotis prie naujo pasaulio Todėl ir nori mažiukas būti kuo dažniau prie mamos

Dabar dėl žindymo. Kitos mamos jau tau daug patarė, tai dar kokios mintys kyla:
1. Teisingas apžiojimas. Jis labai svarbus, kad nebūtų traumuoti speneliai mamai, o vaikui užtikrina, kad jis efektyviai traukia pienelį ir pasisotina. Nes negerai apžiojęs krūtį vaikas gali valandas prakabėt ant krūties, bet neištraukti pienuko. (Ar pakankamai gauna pienelio galima įsitikint stebint šlapimą: min šlapinimosi kiekis per parą yra 6 kartai.) Tai įsitikink, ar teisingai apžioja. Jei kils abejonių - klausk, konsultuokis.

2. Vaiko alkio ženklai. Čia Košė-Malošė gražiai surašė, stebėk, nelauk, kol pradės rėkti. Kai pamatysi, kad kuičiasi, ieško, su nosyte baksnoja, siūlyk krūtį.

3. Krūtis - ne tik maistas, bet ir nusiraminimas vaikui. Žinok, jog visiškai normalu, kad vaikas privalgęs vis tiek nori žįsti - jis taip nusiramina. Tai nereiškia, kad alkanas (žinoma, jei jis efektyviai žinda ir yra išties sotus) ir jokiu būdu nereik duoti mišinių. Kiek vėliau apskritai gali prasidėt vaikiuko neramumas, pilvo diegliai, tačiau tai vėlgi nereiškia, kad vaikas neprivalgęs ar "trūksta pieno" kaip daug kas mėgsta "diagnozuoti".

4. Pieno pasiūlos-paklausos nusistovėjimas. Jums dar pati pradžia ir vaikiukas dar tik reguliuojasi pienuko kiekį, o krūtys irgi bando prisitaikyt. Todėl papildomas nusitraukinėjimas gali paskatint krūtis gaminti daugiau pieno nei reikia. Todėl geriau nenusitraukinėt, nebent jauti didelį diskomfortą, tempimą. Tokiu atveju, galima šiek tiek nutraukti, kol dings diskomfortas, bet jokiu būdu netraukti "iki dugno" Mažylis - geriausias tavo pientraukis

5. Merginos jau tau patarė, kad dabar tau ir mažyliui svarbiausia - žindymas. Visa kita (buitis, maisto gamyba, etc.) - ne tavo, o aplinkinių rūpestis ir pareiga. Jie turi pasirūpint, kad gerai maitintumeis, padėt tau, leist pailsėt, o pati su mažiuku stenkis kuo daugiau būt kartu, žindyt, kartu nusnūst. Taip ne tik skatinsi pienelio gamybą, bet ir geriau pažinsi savo vaikelį, greičiau išmoksi "skaityti" jo duodamus ženklus, o mažylis bus ramesnis, saugesnis, ir mamai mažiau liūdnų minčių į galvą lįs.

Sėkmės Jei ką - ateik čia ir klausk

Na, mes kaip ir stengiames visus punktus igyvendinti, taciau, kad mazyle neima kruties visiskai. Ir net nezinau kaip ja privestri tai daryti, va ryte dvi valandas praverke, bet kruti tik apzioja ir pora kartu patraukia ir meta.

Maniske vakarais pradeda nerimauti, truputi patraukia, nesulaukia, kol prades pienelis teket, susinervina, sukasi i sona. Tada darau taip: panesioju, kad nurimtu, pasupuoju, padainuoju, pasivaikstom - bandau isiulyt, kartais tenka ilgokai taip pazaist, kol nurimsta ir kantriai sulaukia atitekancio pienelio. svarbiausia paciai islaikyt ramybe, nepult i panika ir nepasiduot dar padeda maitinimo pozos keitimas, kartais tenka prisitaikant prie jos sukinejimosi ir man visokias akrobatines pozas islauzt

Matyt, mažylė nesulaukia, kol atleis pienuką ir jis pradės bėgti. Galimybių yra įvairių, merginos jau čia vardijo. Pabandyk prieš maitinimą palįst po dušu - šiltas vanduo atpalaiduoja pienuką, padeda jam greičiau tekėti. Arba jei ne dušas, pabandyk pati prieš maitinimą švelniai pamasažuoti krūtį rankomis arba su pientraukiu šiek tiek nutrauk, kol atleis pieną - turbūt pati jauti tą momentą, kada po kažkurio laiko atiteka pienas ir pradeda bėgti (gali net labai stipriai, fontanu bėgt). Tai tiesiog pabandyk palengvinti vaikučiui darbą ir duot krūtį, kai jau pienas pats bėga.

Galbūt gali padėti pozicijų kaitaliojimas: gulint, sėdint, nešiojant. Pabandyk maitinti apsnūdusią, miegančią (aš taip net visai nusilpusią, sergančią dukrą maitinau, kai pati nepajėgė imt krūties, tik miegodama žindo).

Nenusimink, jei jau visai niekas nepadės, kol kas nusitraukinėk ir maitink šaukšteliu ar iš taurelės ir vis kantriai bandyk siūlyt krūtį. Turėtų pasisekti
Papildyta:
Dar prisiminiau: prieš maitinimą gali šiltą rankšluostį užsidėt ant krūtinės, veikia panašiai kaip dušas, gal tik paprasčiau įgyvendint

Man neseniai kilo viena mintis pamąstymui, ir vat atsakymo kitam žmogui nesugebėčiau paaiškinti, tai noriu ir Jūsų pasvarstymų sulaukti.......

Yra tokia mintis, kad nujunkyti galima mamai išvažiavus kažkur ilgesniam laikui ir paliekant vaikutį su kitais žmonėm. Man ta mintis labai nepriimtina. Ir tas dvigubas šokas vaikučiui

Bet vat nesugebu paaiškinti, o tai koks skirtumas, jei pvz. mama išvažiuoja savaitei bet be ketinimų nujunkyti ir grįžusi tęsia žindymą.
Na bet juk vaikas vis tiek lieka ir be mamos, ir be MP. Ar tai, kad mamai grįžus ir viskam stojus į vietas sumažina tą traumą, ar kaip?
Ką manot?

Na, pvz. prieš metus aš atsidūriau ligoninėj. Staigiai. Vos išsikapsčiau ir apie savaitę manęs nebuvo namie. Šeimos ir ypač vaikų elgesyje dar ilgai jautėsi to pasekmės
Tai kuo tai skiriasi nuo man taip nepriimtino aukščiau minėto nujunkymo būdo?
Ačiū už nuomones

Man atrodo, kad mamos dingimas dienai ar kelioms vaikiukui visada yra didelis stresas (ypač maitinamam mp) ar net trauma. Jei mama dingsta ne savo noru ir grįžus vėl maitina mp, stresas sumažėja, bet vaikiukas gali nebepasitikėti mama, nes jis patyrė, kad ji gali staiga dingti. Mamai grįžus gali būti net taip, kad jis pats atsisakys mp...
Tačiau pats maitinimas mp yra nusiraminimo būdas, taigi jei nebuvo ketinimų prieš išvykstant nutraukti, tai gal ir nereikėtų to daryti grįžus Maitinimas turėtų švelninti situaciją...
Kitas dalykas, kaip yra nusiteikusi pati mama ir ko ji išvažiuoja - čia gi irgi labai svarbus psichologinis momentas. Galbūt jai grįžus maitinimas mp ir jai būtų tam tikra prasme "terpija" (žinoma, jei neprieštarautų leliukas). Abiems jiems, kad vėl atsistatytų ryšys ir pamažu dingtų skausmingos pasekmės...

Tokie štai mano pamąstymai.

Išties, vaikui ko gero abu atvejai vienodai sunkūs ir traumuojantys - dingsta ir mama, ir MP. Antruoju atveju (pvz. netikėta liga, neplanuota išvyka) kažkuria prasme, gal net sunkiau, nes tai įvyksta be jokio paruošimo (jei vaikutis vyresnis ir jį galima bandyt ruošti atsiskyrimui).

Bet va, iš mamos varpinės žiūrint, man atrodo, kad pirmuoju atveju (kai sąmoningai išvykstama su tikslu nujunkyti) šalia visų kitų jausmų dar turėtų kilti ir kaltės jausmas (bent aš taip jausčiausi). Ir tas kaltės jausmas, įtariu, mane kankintų ir grįžus... Ir turbūt dėl tos kaltės gali būt sunkiau ir su vaikiuku santykį atstatyt, manau, vaikas jaustų tuos dvejopus mamos jausmus. Pvz. aš sunkiai, bet bandau įsivaizduot tą situaciją, ir jei tarkim pasirodo, kad vaikui didžiulis stresas man grįžus, aš net suabejočiau, ar nereikia grįžt prie žindymo... Nors nežinau...

Tuo tarpu, jei patekai netikėtai į ligoninę ar dar kas atsitiko, tai grįžus gali visa širdim ir dūšia bandyt susigrąžint prarastą pasitikėjimą, grįžt į vėžes. Kažkodėl manau, kad tai būtų lengviau ir paprasčiau. Gal ir vaikutis greičiau tuo patikėtų, lengviau patirtą šoką pamirštų...

KAi maniskis buvo atsisakes kruties, man butent sitie dalykai labiausiai ir padejo vel pripratint. Kartai net nuklykindavau vaika kol pavargdavo ir tada apspanges paimdavo

Mane ima neviltis - ji vėl atsisako valgyt žmonių maistą, nenori NIEKO, tik MP MP MP MP Ar aš ją iki mokyklos maitinsiu? Gal dar buteliuką nusitraukus įdėsiu

o gal tu neskaniai padarai...o tau paciai skani kose kuria duodi?
ai, kiekvienam savos bedos..as va pergyvenu kad MP nevalgo

Nu nu plem Stengiuosi skaniai daryt, man pačiai skanu būna