Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Aš jau kartą atsiprašiau, kad nemoku taip trumpai pasakyt, kaip kad Jūs. Antrą katrą atsiprašynėt nematau reikalo.
Ką daryt? gal pirmiausia pasakysiu ko nedaryt. Nekelkit karo, neieškokit priešų ten kur jų nėra. Kad ir kaip pasisuktų Jūsų asmeninis gyvenimas, prisiminkit, kad Jūs ir Jūsų žmona yra sąjungininkai auklėjant vaiką, o ne priešai. Gal visai nebloga pradžia būtų jei pradėtumem kiekvienas nuo savo kiemo kuopimo. Paslėpt savo asmenines ambicijas, atsisakyt savo pykčio dėl žmogaus, dėl kurio tikrai verta pasistengt - vaiko.
Beje, klausimas, jei jau jaučiatės, kad jūs kaip tėvai esat neįvertinti ir nurašomi, gal pradžioj pasistenkit pakeisti visuomenės požiūrį į tėvą. Klausimas pamąstymui, koks požiūris darbdavio į jų darbuotojus (vyrus), išeinačius į vaiko auginimo atsotogas? (beje, daugiausia tam prieštarauja darbdavys vyras, dažnai esantis pats tėvas) gal pradėkit karą ten? Pamėginkit išsikovot iš darbdavių teigiamo požiūrio į tokį vyrą, kuris gyvena darnioj santuokoj ir nori eiti auginti vaiką vietoj žmonos. Vien įstatymo, leidžiančio tai daryti neužtenka, neužtenka ir šūkio "Tėvystė veža". Tegul ir veža, bet kol tuo netiki darbdavys, tol nieko gero nebus. Gal pradėkit kovoti su tokiais, a? Gal išsikovokit, kad galėtumėt drąsiai eiti slaugyti sergantį vaiką, nebijodamas, kad darbdavys raukysis ir staiga iš niekur sugalvos, jog jo firmoje reikalingas etatų mažinimas.

Mažumėle ne su tais kovojate. Ar taip neatrodo?

Ne. Neatrodo. Pagal straipsnyje pateikiamus duomenis pusė vaikų gyvena su motinomis, kita pusė - su abiem tėvais. Kaip manote, kur problema didesnė?
Taip, reikia aiškinti, kad yra normalu tėvui prižiūrėti vaiką. Bet tuo tegu užsiima darbo ministerija. Aš nematau čia didžiulės problemos. Darbą galima susirasti ir naują. Vaiką naują rasti yra sudėtingiau.

Beje, nei vienas jūsų pasiūlymas neturi nieko bendro su straipsnyje iškeltomis problemomis. Jūs bandote nukreipti temą į šalį. Kalbame konkrečiai apie tai, kad tėvai yra atstumiami nuo savo vaikų. Straipsnis - pradiniai duomenys.

Jei norite pakalbėti apie darbdavius - kurkite kitą temą.

Ši tema buvo sukurta žmogaus, kuris pateikė savo akimis žiūrint tinkamą sprendimą. Tą patį pasiūliau ir aš, persiskaitykite atidžiau mano postą. Pradėti nuo savęs, nuo šeimos, kol ji dar yra sveika, o nesubyrėjusi.
Jei Jums taip rūpi, Jūsų, kaip tėvo vaidmuo, tai kodėl atmetate mano pasiūlymą kovot su ta problema iš toliau? Nuo darbdavių? Gal todėl, kad negalit to užginčyt. Beje, man atrodo, kad Jūs esat įsikandęs savo kvailo įsitikinimo ir ginčijatės bele kad ginčytis. Dažnai net prieštaraudamas sau

Temos autoriaus antras post'as...

Jei norite padiskutuoti kokius žaislus reikia pirkti vaikams, kad jie užaugę mokėtų "draugiškai" išsiskirti, tai tuomet... na sėkmės tuomet.

Dar kartą pakartosiu, kad nematau darbdaviuose problemos. Dar nei vienas darbdavys nepasiskyrė mano vaiko gyvenamosios vietos su juo ir neleidžia matytis su vaiku. Na nei vienas...

O kiek Lietuvoje tokių atvejų? 2006 metais 63% išsiskyrusių šeimų turėjo vaikų. Tais pačiais metais iš visų gimusių vaikų skaičiaus 29,6% gimė ne santuokoje. Statistikos apie nesusituokusių šeimų skyrybas nepavyko rasti, bet galima daryti prielaidą, jog skaičiai nelabai skirtųsi. Tad mano paskaičiavimais, išeitų, jog apie 77% vaikų auginami Lietuvoje vieno iš tėvų.

Čia darbdavių problema? Leiskime per tv reklamą - "nemokėk atlyginimų vokeliuose ir leisk tėvus į tėvystės atostogas"?
Jūs norite sumenkinti problemą. Arba tikrai nesuprantat kas vyksta...

Gal turite duomenų, kiek yra atvejų, kuomet skyrybų atveju, vienas iš tėvo reikalavimaų yra palikti su juo gyventi visus vaikus? Pabrėžiu, ne viena kurį tai, o tiek kiek jų yra šeimoje.

pagal Lietuvos įstatymus broliai-seserys gali būti išskirti tik ypatingais atvejais. Dažniausiai taip nutinka pačių vaikų pageidavimu. "Pasidalinti" mažus vaikus beveik neįmanoma.
Asmeniškai pažystu tėvą, kuris prisiteisė 4 vaikus. Teismai tęsiasi jau daug daug metų, bet psichiatrinių ekspertizių išvados jam padėjo pasiimti vaikus (po 2 metų) ir juos išsaugoti.

Aš žinau ir klausimą formulavau, žinodama šią aplinkybę. Būtų įdomu vis tik žinoti, kiek teisminėje praktikoje yra atvejų, kuomet skiriantis tėvas ne tik turtą dalinasi, bet ir reikalauja palikti jam visus vaikus. Manau, jei domitės AT nutartimis, tai gal žinote ir tokius atvejus ir būtų idealu, jei įmestumėte tokių nutarčių nuorodas.

Beje jūsų pateiktas pavyzdys vis tik parodė, kad teisiniais būdais įmanoma tėčiui laimėti.

Tai klinikinis atvejis. Motina serga psichikos liga. Ir tai teismai dar nesibaigė. Beje du metus teismai negalėjo pasirįžti leisti tėvui auginti vaikus.

gal patys vyrai nebemoka gyventi seimoje? todel tiek daug skyrybu ir tenka.



manyciau kazkas ne taip. kaip galima sugyventi 4 vaikus su psichikos ligoniu? (isimtis nebent po 4 gimdymu susirgo).

Jūs nelabai įsivaizduojate kas tai yra psichikos liga. Tai yra paūmėjimai ir vėl normalus periodas.

Vyrai moterų manymu niekada nemokėjo gyventi šeimoje. Dabar nebemoka moterys.

Dauguma zmoniu masto psichikos ligas su intelekto sutrikimu. Depresija jau yra psichikos liga. Tai tu dveiju dalyku negalima tapatinti. Siaip jei seimoj matai kad su siuo zmogumi ilgai negyvensi tai is vis geriau negimdyt vaiku. Mes tuokemes 2006 metais pagimdziau 2008.

Medini cia diskusija be pabaigos. Visi kalbes is savo puses ir bus teisus. Yra tukstaciai ivairiausiu pavyzdziu. Viena reikia moket mylet vaikus, atleisti sau ir vyrams su kuriais neisejo gyvenimas. Teismai nesutaikys jusu, neikres daugiau proto, nepamokys kaip gyventi. Cia jusu paciu sprendimai.

Motinos nera idalios. Maciau kaip nestumo rizikos skyriuje guledamos nestukes trauke cigarete po cigaretes. Maciau kaip alkocholike motina yra nekaltinama kad girta gimde ir pagimde suzalota mergyte. Manau teismas leis rukanciai ar girtai mamai maitinti vaika, matyt galbut leis matyt negera aplinka, bet tevui globos neatiduos.

Vyrai irgi galiu sakyt nera geri. Dazniausiai pasiduoda, nekovoja uz save. Mano vyras buvo "pjudomas" sunimis kai ateidavo pasiimt vaika. Uzuot kreipesi i lygiu teisiu institucija nuleido rankas. Dabar moka pinigus, kaip bauda uz ne vietoj pastatyta automobili, bandydamas uzmirsti sia savo gyvenimo tarpsni.

Mano patarimas vyrams. Zinokit kad ne jus renkates zmona. Jau dabar ne jus renkates kada vaikai atsiranda. Nepasitykekit moterims. Jso gudresnes ir protingesnes nei jus manot.

Lietuvai reikia daugiau nemokamu seimos psichologu. Kurie butu privalomi pries skyrybas. Poros nesikalba, poros nesitaria. Kalbasi per sugedusi telefona - advokatais, teisejais.
Papildyta:

Deje skyrybos ivyksta del abieju kaltes. Moterys taip elgiasi su vyrais kad jiem nieko nelieka kaip eiti po barus ir negrist namo. Retas vyras nenori but seimos dalimi.

Cia psichologija.

Klausdavau vyro, kodel tu pirmoje santuokoje trainiojais po barus, o dabar nors namie verkia du vaikai, liepiu keisti pampersus, nakti keltis maitinti, o tu net pas kaimyna nenueini.
Vadinas cia ne vyras kaltas, o seimos moteris.
Papildyta:

Cia reiktu pateikti pataisas seimui. Istatymo spraga ir problema.

Manyciau ta ir padarys Medinio organizacija.