Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Tikrai nebūtina. kai tai negresia, tai ir gali galvoti, kad atiduočiau vaiką autint, jei žinočiau, kad vaikui bus pas tėvą geriau, bet kai pradeda artėti ta galimybė, nors ir kartais, nors tik grąsinimų forma, tai ir širdis plyšta. Diskusija kaip pati yra gera, bet užkliuvo būtent tai, kad visas moteris ant vieno kurpalio maunat. vat nuskambėjo Rinau istorija per visą Lietuvą, tai ir reiškia visos bobos tokios. Žinoma, pati esu ne kartą girdėjus, kaip moterys kalba apie savo buvusius vyrus ir ką jos mano. taip, tai nėra gražu ir su tokiu nusiteikimu vaiko auginti negalima. Tačiau matau ir kitą pusę. Pati augau nepilnoj šeimoj. Pati mačiau kaip mano mama stengės, kad mes su tėvu praleistume daugiau laiko, bet jei esi nereikalinga savo tėvui, tai ir neįpirši niekaip. ir beje, tai ne vienetinis atvejis, kai mamos tiesiog brukte bruka vaikus, kad su tėvu kiek pabūtų. tad ir nereikėtų pasiimt nusistovėjusios klišės, jog visos bobos raganos, o vyrai vargšai kenčia nuo jų. Be abejo, ir mums reikėtų mažiau laikytis įsikabinus nuomonės, kad visi vyrai kiaulės, nesirūpinantys šeima.

Vedu vedu Šniūrais eina Bet nebijok, prieš tau grįžtant visus spirsiu lauk ir dar vaiką pamokysiu, ką sakyt, kad neišduotų







ne, nenorėsiu patylėt

1. valio, kad matom, jog vyram tai rūpi ir jie kelia šitą klausimą. Niekas čia jums nepriekaištauja, kad tokią temą sukūrėt, klausiu tik kodėl taip vienpusiškai diskutuojat. Ar niekas jums nesakė, jog žmonės yra skritingi, skirtingos jų ir reakcijos į vieną ar kitą situaciją. Tad ir sakau, jog yra neteisinga skalpuoti VISAS moteris už kelių kerštingų moteriškų veiskmus.

2. Ką jūs, pilieti, žinote apie lytinę prievartą? Na, žinoma, kažką girdėjot per vakaro žinias. Jau geriau patylėkit apie tai, ko nesuprantat.

3; 4. Vėl lendat į vienpusiškumą. Aš pamėginau parodyti, kad yra įvairių situacijų, ir kad ne vien mes, moterys esam kaltos dėl jūsų sugadinto gyvenimo. Nėra ananlogiškų situacijų ir negalit spręsti apie reikalą vien iš dviejų pavyzdžių, todėl ir sakau, jog taip gali sakyti tik riboto mąstymo žmogus (5 punktas), kuris nežiūri plačiau, o tik verda galbūt savo, o galbūt artimų žmonių patirties sultyse. Bet labai puikiai tokiose situacijos pasako MB: "Kiti autoriai teigia kitaip". Kad aš riboto mąstymo, tai nieko naujo nepasakėt Ir aš dažnai pasiduodu klišėms, tačiau kuo toliau, tuo labiau stengiuos pažiūrėt į vieną ar kitą situaciją iš kitos pusės. Pamėginkit, padeda

6. Labai sveikintina iniciatyva. Tik duok dieve, kad ji atneštų naudos, o neįveltų jūsų į beprasmį karą "Pašalinkim motinas nuo vaikų auginimo". Tai tik kraštutinumai. O kodėl nediskutuojat, kaip išlaikyti gerus santykius su vaiko mama santuokoje ar jai pasibaigus. Jūs apie tai mažai kalbat. Gal diskusijos pradžia ir buvo tuo tikslu užvesta, bet toliau išsirutuliojo, kaip perimti vaiko auginimą iš motinos, o mama tegul būnta savaitgalinė motina.

7; 8. Čia jau skamba įžeista vyriška ambicija. Alteiskit, jei jus įžeidžiau, tačiau ir mus žeidžia jūsų požiūris į mus. Mano manymu vaiko mamai tuo grąsinti yra ne tik negražu, bet ir žema. Čia pasiverčiat į turgaus bobos lygį, pasiduodat keršto troškimui. Žodžiu elgiates taip, kuo kaltinat moteris. Tuo labiau, kad tai nėra supažindinimas su planais, bet mėginimas įskaudinti žmogų, kai neturi ką pasakyti, tada spardai ir nežiūri, ar auka stovi ar guli.

9. Nė neprieštarauju, kad jums vaikas reiškia daugiau nei vaiko mama. jei būtų atvirkščiai, tai kalbėtume apie kitus dalukus. Tik ar ne per drąsiai čia maikę plėšot? Dabar įsivaizduok, kad turi dukrą ir jai reikia paaiškinti paprastą, bet labai subtilų mėnesinių klausimą. Pirmiausia, jums kaip vyrui, bus sunku tai paaiškinti. Nesakau, kad nesugebėsit, bet nei jūs nei dukra nesijaus jaukiai kalbant ta tema. Aišku, dar klausimas, ar mergaitė pasiryš ateit pas tėtį tokiu klausimu. Ir čia tik vienas iš aspektų. Gal visgi geriau būtų grįžt truputėli atgal, pamiršti savo ambicijas ir mėgint padiskutuot kiek kita linkme - kaip išlaikyti ir palaikyti gerus, taikius (nebūtinai super draugiškus, pakaks ir taikių) santykius su buvusia žmona. Tai yra sunkesnis kelias, nei drąskytis ir plėšytis, manipuliuoti vaiku tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, bet gal verta, turin omeny, kieno gyvenimas ir likimas ant šios kortos pastatytas?

10. Todėl, kad šalia manęs yra daug pavyzdžių, kur labai stipriai figuriuoja piniginis klausimas. Nebūkim naivūs, kai aiškinamės santykius ir kalbam apie vaiko išlaikymą, tai labai dažnai ir yra nagrinėjamas pinigų klausimas. o kodėl manot, kad nebuvo keliamas piniginis klausimas čia? Kiek mačiau buvo nemažai čia įpinamas žodis alimentai. Nebent aš taip atitrūkus nuo realybės ir praleidau, kai šitam žodžiui suteikė kitą reikšmę... Ne piniginę... O alimentai yra tam, kad mamai (ar tėvui) auginančiam vaiką, nereikėtų tempti ant savęs visų vaiko auginimo išlaidų. Kad tai daug kainuoja, tai niekam nepaslaptis. tai nereiškia, kad buvęs sutuoktinis turi mokėti tik tą nustatytą sumą. Jis gali savanoriškai prisidėti prie vaiko auginimo išlaidų papildomai. Tačiau patikėkit, nei karto negirdėjau, kad kuris tėvas taip pasielgtų. Jie mano, kad tos dalies, kuri yra priteista teismo pakanka. Bet supraskit, kad dažnai mama (ar tėtis) vos suduria galą su galu, kad duotų vaikui to, ko jam reikia. Kaltinat buvusias žmonas, kad joms rūpi tik pinigai. O kaip kitaip? Vaikui reikia pilnavertiško maisto, reikia aprengt ir kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau reikia. Darželiai, mokyklos ir pan. Tikrai dažnai nepakanka to, kas yra skiriama iš tėvo. Jei jau taip rūpinatės savo atžalomis, tai nepamirškit ir to, kad jūsų vaikas nuketėjo nuo tėvų skyrybų ne tik tuo, kad dingo vienas iš tėvų, tuo, kad reikia lakstyti nuo vienos pusės prie kitos, kad nežino ką mylėti (myli abu, bet bijo tai išreikšti, bijodami įskaudinti mamą ir tėtį, nes jie jau vienas kito nemyli), bet vaikas ir nukentėjo finansiškai, jam tenka atsisakyti kažko, riboti save.

11. Vat apie tai ir kalbėjau. Jūs susinervuojate, kad mėnesinės išmokos padidėjo penkiais litais, kurie skirti jūsų taip mylimam vaikui. Mylim, bet nervuojamės, kad rekia mokėti keliais litukais daugiau. Ir koks gali būti "reikia". Tai skirta jūsų vaikui, to pakaktų žinoti.

Žinai, kiekvienas žmogus turi teisę skūstis. Jūs skundžiatės, kad reikia stovėti prie darželio ir tykoti, kol pamatysit vaiką. Buvusi žmona skundžiasi, kad alimentai maži ir sunku išlaikyti vaiką. Jei du žmonės nemoka susėdę rasti bendro sprendimo, išeities iš susidariusios visiems netinkamos situacijos, tai ne mano problemos (tik nepradėkit vėl čia dėstyti savo fantazijų apie mane prievartaujančius kelis gezus). Mano nuomone, visa bėda yra nemokėjimas civilizuotai kalbėtis.

Nu mama, respektas!
Maniau suėsi Medinį su visais Š... (Medini, patikėk, užsirovei). O tu šast ir išdėjai visą teisybę.
OK, floodinu. Iki rytojaus diskutuotojam

Tai dėl to ir tykojai mano atsakymo? Manei, kad išsidažius karo spalvom į kovą kilsiu? Kovingumas dingo, čia vienai sėdint

Nereikia kovoti. Įstatymas tokias teises suteikia ir mamoms. Visuomenė (į ją įeina beje ir mūsų mergaičių vyrai ir žinoma ir jūs) to niekada nepripažins. Ir net jūsų minėta Žmogaus teisių deklaraciją minėtu aspektu mažiau vertesnė už tualetinį popierių. Taigis, reziumuojant galima pasakyti, kad abi pusės teisių ribojimo prasme yra lygiose pozicijose.

Aš daugumoje kalbu bendratimi. Pamiršau jau tą liaudišką terminologiją, taip, kad atleiskit, jei ir vėl nesuvoksit mano minties.

Pasistengsiu trumpiau...

1. Kaip norim taip diskutuojam. Galim čia paverkti, kad abi pusės kaltos, reikia labiau mylėti vaikus ir saugoti gamtą. Tik naudos iš to jokios. Nes tai vyksta nuolat.
Nepatinka Rinau pavyzdys? Ką jūs sakot... O kodėl? Parodykit tokį patį pavyzdį iš tėvo pusės. Neįmanoma tokia situacija.
2. Nesakykit ką man daryti, nes pati žinote kur jums eiti. Jei jus išprievartaus, tai pradėkite temą apie tai, kad vaikus reikia geriau auklėti. Šiukštu nesikreipkit į teisėsaugą.
3. 4. 5. Aš nesakiau, kad jūs riboto mąstymo. Prašau neiškraipyti mano žodžių. Analogiškos situacijos yra. Jei gerai pažiūrėt, tai jos visos panašios, taip, kaip ir žmonės visi vienodi. Dar kartą žinote kur jums eiti.
6. O čia ką - blogai būti savaitgaline motina? Kodėl? Jei vaikas auga su vienu iš tėvų, tai kažkuris turi būti savaitgalinis. Kodėl juo negali būti motina? Gali. Ir bus.
7. 8. Jūs negalite manęs įžeisti. Niekas negali manęs įžeisti. Dėl perspėjimo - vyrai puikiai žino, ka jokių teisių jie neturi. JOKIŲ.
9. Ta prasme jūs sūnui apie poliucijas ir masturbaciją galite pasakoti, o aš apie mėnesines - ne? Kaži kodėl? Gal todėl, kad jūsų vaikų tėvas neaišku kur, vaikai nuolat su jumis ir ryšys su vaikais jūsų stipresnis? Mes dar nesiaiškinom kodėl būna stipresnis vaikų ryšys su vienu iš tėvų - tai dar ateityje. Tik bijau, ka jūsų vyras gali apie jus suprasti kai ką, ką jūs norėtumėt nuslėpti...
10. Jūs nustebsite... Bet žinot kas dažnai labiausiai pergyvena dėl išlaikymo vaikams? Ogi antrosios žmonos. Nes jos nori, kad jų vaikams daugiau pinigų liktų. Keista, ką? Moterys juk turėtų suprasti... Ogi nesupranta...
11. Ką reikia aš žinau. Ir žinau kaip padaromas tas "reikia". Dažniausias klausimas - "vaiko tėvas uždirba tiek ir tiek. Kiek galiu prisiteisti alimentų?"... O kai paklausi - o kiek reikia iš viso vaikui? Atsakymas - nežinau.... kuo daugiau...

Aš nenoriu pakeisti pasaulio, kad įsiviešpatautų amžina taika ir visi gyventų kaip broliai. Aš noriu apginti save ir panašius į save. Nes dabar esu beteisis.

Papildyta:

Ne, nemeluoju. NEs visiškai nesvarbu ką aš galvoju apie vaiko motiną. Aš jos nepakeisiu. Aš esu tėvas ir darau tai, ką manau esant reikalinga.

Kodėl būti savaitgaliniu tėčiu yra blogai?
Gerai mamai, gerai tėčiui - norai identiški, kaip spręsti problemą? A, jau žinau. Sukurti organizaciją, kuri lieptų teismui vyrus paskelbti lygesniais.


Papildyta:


Valio. Vadinasi ir mama gali neatiduoti vaiko tėvui, nė akimirkai nesusimąstydama ką jaučia tėtis, nes ji daro tai kas mano esant reikalinga? Ar norite pasakyti, kad jūs geriau žinote kas yra reikalinga? Neturėtumėt taip manyti, nes esate kovotojas už lygias teises

Dabar galvoju. Tai kame problema?
Spėju ir pati žinau. Ginkluose. Mamos kol kas stipresnės nes turi šaunamuosius, o tėčiams ir virtuviniai peiliukiai, kol kas tik svajonė. Karas mus išgelbės...
Papildyta:


Parodykit įstatymą, kuriame jūsų teisės būtų labiau apribotos, nei mamų. O dar geriau jei pagrįstumėt teiginį, kad esate beteisis.

Jums parodžiau nurodymus teismams. Įstatymų aiškinimą. To nepakanka? O dėl pagrindimo... Paprašykit tą padaryti vyro, kuris nori auginti savo dukrą. Michaelio Rinau. Jis pagrįs.

manyte net nemaniau, kad Medinis masto taip moteriskai.
Papildyta:

neapykata is Michaelio Rinau sklinda ir ne daugiau. Kodel jis taip nenori, kad dukra turetu LR pilietybe?

Todėl, kad Lietuvos pilietybė greičiausiai buvo suteikta neteisėtai (keista, kad neaišku kaip, kada ir kodėl tą pilietybę suteikė):

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.

3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.

O Michaelis gerbia įstatymus. Vat toks vat keistuolis. Jums to nesuprast.

Geras Nuo liepos penkioliktos pasikeitė pilietybės įstatymas

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

1. Jeigu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

2. Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu buvo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę
Taigi dabar nebereikia tėvų sutarimo. Moteros, kurios susituokusios su užsieniečiais - perspėkit apie tai savo brangiausiuosius...
Bus įdomu kuo baigsis ta byla. Ar tik nebus dar vieno tarptautinio teismo...

Michaelis "gerbdamas" istatymus kenkia ne tik vaiko motinai, bet ir paciam vaikui. Ar tai normalu? Jeigu vaiko motina yra LR piliete, kodel vaikas negali tureti sios pilietybes? Ir kodel vokietis toks nepatenkintas?

Gal ir daeis iki tarptautinio dar vieno teismo.

As esu kitoj toj kitoj pusej. Su vaikais tevas verzias bendraut kaip uzplaukia, nera pastovumo. Jei susitariam kas dvi savaites - laukiu 5. Atsibudes paraso dvi valandas pries, kad atvaziuoja pasiimti. Jei tuo metu nesu prie pc ir negaunu laisko - mano problema, mat zmogus negali per 5 savaites tinkamai suorganizuoti.
Vaikams tai yra stresas, nes mes kalbejomes, kad tetis pasiims tada ir tada. Jo nebuna. O paskui jos nebenori pas ji vaziuoti ant karstuju.

Pinigais nepadeda, nes "jam sunki situacija" (tesiasi pusmeti), bet patikekit pas mane pinigais irgi nelyja.

Su viskuo labai sutinku, skaiciau apie ta nepasakojama puse kaip apie save.



Jus labai gerbiat istatymus, bet negerbiat vaiko teisiu tureti dvi teisetas pilietybes. Nuo to Rinau dukryte netampa maziau vokiete ar maziau lietuve.

1. Gal mažiau verkit ir darykit kažką. Bet jei jau darot, tai darykit taip, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. O iš Jūsų tono ir Jūsų pozicijos suprantu, kad Jumyse žaidžia asmeninės ambicijos ir nuoskaudos. Man labai gaila, jei Jūs pataikėte ant žmogaus, kuris Jus išstūmė iš vaiko gyvenimo ir net po skyrybų toliau ėda Jūsų gyvenimą. Bet panašu, kad iš vieno kraštuyinumo puolate į kitą. Vienintelis vaikui tinkamas variantas būtų taikių santykių su jo mama sukūrimas. Kol kariausite, tol vaikui bus blogai. Todėl, kol čia putojat ir drąskotės, manęs neįtikinsit, kad taip elgiatės iš meilės vaikui, o ne dėl savo asmeninių ambicijų patenkinimo.
Taip, man nepatinka Rinau pavyzdys. Ką, negaliu turėt savo nuomonės? Paprasčiausiai žmogus visiškai nesirūpino kas reikalinga vaikui. Vaiko poreikiai buvo žemiau nulio. Joje, taip pat kaip ir Jumyse, žaidė principai. O pateisindama save prisidengė kito vaiko sveikata. Tai trumpai, dėl ko man ta situacija nepriimtina.
Neparodysiu, nes konkrečių vardų ir pavardžių nežinau. Daug moterų įkliuvo į panašias situacijas, kaip kad Rinau buvęs vyras, tik reikalas tas, kad joms teko grįžt į Lietuvą be vaikų. Megino kelti šitas istorijas, tačiau šitoj visuomenėj nuskambėjo nuomonė, kad jos pačios žinojo už ko teka ir kokios tradicijos ir įstatymai tose šalyse. Taigi, nemažai pusiau lietuvaičių gyvena arabų šalyse, net nežinodami, kur ta Lietuva, ar kas jų mama. Ne viena tokia mama samdė ir privačius detektyvus ir televizijas, tačiau nieko negalėjo padaryti. Tinka į pavyzdžius? ar ir toliau ieškosit sliekų asfalte?

2. Pirmiausia, nežinau kur man eiti. Antra neskelbiau temos ir nesiskundžiau teisėsaugoj, nes žinau, kad ten dirba tokie tipai, kaip tamsta ir vietoj nusikaltimo išaiškinimo jie paprasčiausiai pasityčios. Todėl dar kartą Jums siūlau nekalbėti apie tai, ko nesuprantate.

3;4;5. Analogiškose situacijose žmonės reaguoja skirtingai. Ir vis dar nežinau kur man eiti.

6. Taip, blogai būti savaitgaline motina. Taip kaip Jūs nenorite būti savaitgaliniu tėvu, taip ir aš nenoriu būti savaitgaline motina. Logiška?

7; 8. Ar tikrai jokių neturi? Jei pasakytumėt, kad jų turi mažai, tai galėčiau sutikt. Bet dabar kategoriškai nepritariu tamstai.

9. Negaliu, žinoma. Ir pirmiausia dėl to, kad sūnus pas mane tokiu klausimu net nesikreips. Tačiau analogiškai ir dukra į jus tokiu klausimu nesikreips. Vaikai savo asmenines problemas, pasikeitimus išgyvens tyliai, taip arti depresija o netoli ir neapykanta augintojui. Tačiau aš nei karto nesakiau, kad galiu vaiką užauginti vaiką viena. Tačiau Jūs, vedamas pykčio taip pareiškėte, kad ir vienas užaugintumėt vaiką pats, ir tai padarytumėt puikiai. Kad taip padaryt, turėtumėt dirbti ne vienas, o komandoj su vaiko motina, nesvarbu, kad Jūs jos nekenčiate ar ji i Jus tiesiog pažiūrėt negalit. Kol rodysit ambicijas ir plėtysit maikę, kad Jūs tėtis didvyris ir galit tai padaryt vienas, tol nieko gera nepasieksit.
Mano vyras žino mano poziciją ir manau, kad nebijo, jog bus nušalintas nuo vaiko gyvenimo. Savo ruožtu aš tikiuosi, kad jei taip atsitiktų, jog mano vyras nemėgins nusišalinti nuo vaiko gyvenimo, auklėjimo, išlaikymo.

10. Nesnustebsiu ir nekeista. Tiek vienai ir tiek kitai moteriai yra sudėtinga. Antrai žmonai iš tiesų net ne piniginis klausimas labiausiai skaudina, o tai, jog jos vyras rodo dėmesį kitam vaikui, kuris jai yra svetimas, kaip bebūtų. Kad jos vaikas nėra svarbiausias pasaulyje, o statomas į tą patį lygmenį su kitos moters vaiku, o kartais net tas kitas vaikas gauna daugiau ar kokybiškesnį dėmesį iš vyro, nei jos (jos akimis žiūrint, o gal ir iš tiesų taip yra dėl vyro kaltės jausmo paliktam vaikui), tačiau reta prisipažins, kad ją skaudina būtent tai, tai sąmoningai ar iš pasąmonės kyla nepasitenkinimas piniginiu klausimu.

11. O kodėl negali būti "kuo daugiau"? net pilnoje šeimoje gyvenant yra noras vaikui duoti kuo daugiau. Šeimose tėvai atsisako kai kurių savo porekių tam, kad galėtų duoti savo vaikui geresnes sąlygas tobulėti, gyventi ir pan. Tai nusikaltimas, kad ir išsiskyrus lieka tas pats poreikis? Ar pastebėjot kaip stipriai padidėja išlaidos vaikams atėjus rudens sezonui? Vaikas auga. Natūralu? Taigi, reikalingi demisezoniniai rūbai, batai, reikia išleisti į darželį, mokyklą. Po kelių mėnesių reikalingi šaltojo sezono rūbai ir batai, kurie po praėjusios žiemos jau nebetinkami, per maži. Keičiantis sezonui vėl, ir vėl reikia keisti rūbus, avalynę. O kur dar gimtadieniai? Idomu kiek vyrų paskambino savo eks ir pasiūlė pasidalinti gimtadienio išlaidas kartu? Kodėl ne? nejaugi vaiko gimtadienis Jūms nėra šventė ir nenorėtumėt prisidėti prie vaiko gimtadienio? Ar Jūms labiau norėtųsi ateiti kaip svečiui? Jei norit eiti kaip svečias į vaiko gyvenimą, tai ir į Jus žiūrės kaip į svečią, deja, ne visada labai laukiamą. esmė ta, kad verkiat atsisėdęs, pykstat ant viso pasaulio moterų, bet ką padarėt dėl to, kad pakeistumėt savo paties poziciją vaiko gyvenime? Nekalbėkit apie keičiamus įstatymus, iniciatyvines grupes ir pan. Pradėkit nuo savęs. Ir pradžioj pradėkit ne ieškodamas priešų, ten, kur galėtumėt turėti sąjungininkus.

Suprantu, kad norėti amžinos taikos ir visuotinės brolystės yra per daug, bet padaryti, kad šeimoje tai vyrotų, manau pilnai pakanka.
Atleiskit, kad nemoku taip trumpai, kaip Jūs.