Įkraunama...
Įkraunama...

Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 15:14)
Dėl negrįžtamumo, tai gal nereikia... Viskas ratu, ratu...
Matot, jūsų minimi pasikeitimai keičia ne tik tėvų vaidmenį. Galima pradėti nuo šeimos ar genties ryšių išnykimo. Kol kas moterys vis dar kartais nori turėti vyrą (nors vis rečiau ir rečiau). Poreikis šeimai jau faktiškai išnykęs, net jei vyras ir moteris gyvena kartu ir augina vaikus tai sunkiai galima pavadinti šeima. Tiesiog įprotis, atgyvena.
Kokia ateitis... Realiausia - ateis gyvybingos, vaisingos tautos ar rasės ir atstatys viską  savo vietas. Ar tam reikės trečio pasaulinio, ar užteks vietinių konfliktų - sunku pasakyt. Tačiau civilizacijos žlugimas artimiausioje ateityje - akivaizdus.
Tėvų nereikia, šeimų nereikia, motinų taip pat nereikia. Kol kas Lietuvoj dar vaiką galima bus auginti iki dviejų metų (manau neilgai taip bus), kitur gi tam skiriama tik keletas mėnesių. Taigi kas yra mama? Žmogus, kuris pagimdė vaiką. Kas yra tėvas? Šiuo metu prie vaiko auginimo prisidedantis vyras. Kas yra šeima? Visiškai niekas.
Manau, kad atsižvelgiant į aukščiau pasakytą reikia auginti (arba neuaginti) vaikus, kad jie nebeturėtų kvailų iliuzijų, arba bent jau jiems nereikėtų laikyti visiškai atsilikusiais nuo gyvenimo debilais savo tėvų.

Na,ratu tai ratu smile.gif ...Vis linksmiau , nei "ant vietos" biggrin.gif .Šiaip Jūsų mąstymas gana įdomus...bet tik , kad labai daug pesimizmo rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(indrealex @ 2008 11 01, 14:22)
Šiaip Jūsų mąstymas gana įdomus...bet tik , kad labai daug pesimizmo rolleyes.gif

Šiaip jūsų mąstymo dar nepastebėjau. O jūsų vadinamas pesimizmas yra įvykių stebėjimas ir bandymas daryti išvadas. Pabandykit nupiešti optimistinį ateities variantą, kuriame gražiai gyventų mama, tėvas ir vaikučiai... Nuolatinis bendravimas, pagarba, ištikimybė vienas kitam... Jei jums tai pavyks - įsiklausysiu į argumentus.
Atsakyti
Vieniša motina po skyrybų.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 15:35)
Šiaip jūsų mąstymo dar nepastebėjau. O jūsų vadinamas pesimizmas yra įvykių stebėjimas ir bandymas daryti išvadas. Pabandykit nupiešti optimistinį ateities variantą, kuriame gražiai gyventų mama, tėvas ir vaikučiai... Nuolatinis bendravimas, pagarba, ištikimybė vienas kitam... Jei jums tai pavyks - įsiklausysiu į argumentus.

Ar norėjote pasakyti , kad mąstymo "nerasta" ,ar norėjote pasakyti,kad mano mąstymo pobūdis Jums nesuprantamas smile.gif ?O anksčiau(kai dar buvo ŠEIMA) viskas buvo : "gražiai gyveno mama,tėvas ir vaikučiai...Nuolatinis bendravimas,pagarba,ištikimybė vienas kitam..."?
Atsakyti
QUOTE(indrealex @ 2008 11 01, 16:30)
Ar norėjote pasakyti , kad mąstymo "nerasta" ,ar norėjote pasakyti,kad mano mąstymo pobūdis Jums nesuprantamas smile.gif ?

O anksčiau(kai dar buvo ŠEIMA) viskas buvo : "gražiai gyveno mama,tėvas ir vaikučiai...Nuolatinis bendravimas,pagarba,ištikimybė vienas kitam..."?

Norėjau pasakyti, kad iš to, ką skaičiau jūsų žinutėse mąstymo kol kas nepastebėjau.

Anksčiau kiekvienas turėjo aiškiai apibrėžtas pareigas, atsakomybes ir tikslą gyvenime. Ir bendravimas, pagarba, ištikimybė ir dar daugiau visko buvo skirta pareigoms ir atsakomybei atlikti. Dabar kadangi nebėra vaidmenų ar tikslo, tai nebereikia jų siekti bendraujant, gerbiant ar būnant ištikimiems.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 16:47)

Paskaitinėjau tą temą.Tikrai negalėčiau "įsijausti" į tokias situacijas , kuriose atsiduria tėvai ar mamos , kurie lieka "be vaikų","savaitgaliniai"...Kiekvienas iš mūsų savaip išgyvename sunkumus.Nežinau , kaip elgčiausi , jei vaikas būtų labai mažas,bet savo šešerių metų dukters bandyčiau klausti su kuo ji norėtų "gyventi pastoviai" , o su kuo "matytis , kai tai įmanoma"...bet tai tik "manymai",nieko bendro neturintys su konkrečiomis situacijomis.
Atsakyti
Bet įdomi tema, tiesa? Jei ji draskytųsi, klaustų kaip susigražinti vaiką - viskas būtų paprasta, būtų patarimų, būtų užuojauta ir supratimas. O jei klausimas jau nuspręstas, jei ji tik savaitgalinė motina - viskas. Patarimų nebėra. Ką galvot, ką jaust, kaip elgtis - nieko. Tai va taip ir su vyrais...
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 17:43)
Norėjau pasakyti, kad iš to, ką skaičiau jūsų žinutėse mąstymo kol kas nepastebėjau.

Anksčiau kiekvienas turėjo aiškiai apibrėžtas pareigas, atsakomybes ir tikslą gyvenime. Ir bendravimas, pagarba, ištikimybė ir dar daugiau visko buvo skirta pareigoms ir atsakomybei atlikti. Dabar kadangi nebėra vaidmenų ar tikslo, tai nebereikia jų siekti bendraujant, gerbiant ar būnant ištikimiems.

Rašydama žinutes šiame forume neturiu tikslo "sublizgėti".
Atsakyti
QUOTE(indrealex @ 2008 11 01, 16:58)
Rašydama žinutes šiame forume neturiu tikslo "sublizgėti".

O kokį tikslą jūs turite?
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 17:55)
Bet įdomi tema, tiesa? Jei ji draskytųsi, klaustų kaip susigražinti vaiką - viskas būtų paprasta, būtų patarimų, būtų užuojauta ir supratimas. O jei klausimas jau nuspręstas, jei ji tik savaitgalinė motina - viskas. Patarimų nebėra. Ką galvot, ką jaust, kaip elgtis - nieko. Tai va taip ir su vyrais...

Tema įdomi.Nenoriu leistis į asmeninio gyvenimo niuansus(mano "prisistatymas" pakankamai atitinkantis realybę),bet buvo gyvenimo atkarpa , kai "viduje" ruošiausi "savaitgalinės" mamos "vaidmeniui".Todėl stengiuosi "nešokti į akis" su labai radikaliais komentarais apie "savaitgalinius" tėčius.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 17:55)
Bet įdomi tema, tiesa? Jei ji draskytųsi, klaustų kaip susigražinti vaiką - viskas būtų paprasta, būtų patarimų, būtų užuojauta ir supratimas. O jei klausimas jau nuspręstas, jei ji tik savaitgalinė motina - viskas. Patarimų nebėra. Ką galvot, ką jaust, kaip elgtis - nieko. Tai va taip ir su vyrais...

na kodel nera patarimu - yra. Galima tuos patarimus i dvi rusis suskirstyti. Vienos, kurios matyt ir vaiku nelabai turi, siulo skirti demesi sau, vaikscioti i sporto klubas, i parduotuves, kita vyra susirasti.... taip sakant pakaitala, kur butu galima save realizuoti
Antra puse siulo pagalvoti, kaip tokioje situacijoje butu imanoma kiek imanoma kokybiskiai isnaudoti bendravima su vaiku - taip sakant, jeigu negali pakeisti situacijos, tai bent jau pasistenk kuo daugiau naudos is jos ispesti. Lygiai tas pats siulome ir sioje temoje vyrams, kuriu vaiku gyvenamoji vieta nustatyta ne su jais.
Tik situacija tenais manyciau sudetingesne, nes moterys dazniau rupinasi vaikais, todel jai reikia ismokti ne kiekybinio, o kokybinio bendravimo - peraukleti save.

Beje,Medini, klausimas man ir toliau idomus - ar tu kaip tevas susiduriu su kokiomis nors specifinemis kliutimis, kurios trukdytu tau kaip tevui dalyvauti vaiko gyvenime, su kuriomis nesusiduria moterys.
Pvz as viena pavyzdi galiu pasakyti - vyras pernai buvo su dukra sanatorijoje ir tenais purvo proceduros yra suskirstytos taip, kad vienomis dienomis eina moterys ( mergaites), kitomis vyrai ( berniukai) ir vyrui teko spresti problema kokiomis dienomis jam su dukra eiti.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 18:02)
O kokį tikslą jūs turite?

Konkrečiai šioje temoje (nežinau , ar tai galima įvardinti kaip "tikslą") , kurioje lyg ir turėtų diskutuoti vyriškoji žmonijos dalis (moteriškoji - "užklysti" ), man buvo įdomu , kaip mąsto vyrai , atsidūrę tokiose situacijose.Ne paslaptis , kad savo išgyvenimus vyrai namuose linkę "nuslėpti".Labai sudėtinga išklausti "viską".Paskaičiusi tokias temas gali bent iš dalies "nutuokti", kas dedasi tavo vyro galvoje.
Atsakyti