
mano pusesere tik 4m pradejo kalbeti , manau kiekvienam vaikui savas laikas

QUOTE(ulrika @ 2010 07 05, 16:01)
pas mus ta pati situacija.....






zinot, jeigu paklausytumet mano manos, tai isgirstumete tokia istorija:
"va mano anukas nekalbejo iki beveik 3 metu. O po 3 metu tai pradejo ir dabar kalba puikiausiai. Taip, kad nera ko pergyventi, visi vaikais prades kalbeti".
O is tiesu kiek prasikankinta, kiek priveziota pas logopedus, per prievarta grustas i darzeli, kad tik su vaikais turetu galimybe bendrauti, ju klausytis. Namie kiek jegu ideta i tai, kad jis kalbetu. Bet kalboje vis dar problemu yra ir siandien.
Todel tos istorijos, kad vaikas nekalbejo ir po to staiga prabilo be problemu tikrai ne visada teisingos. Logopedai pakomentuotu geriau tikriausiai.
"va mano anukas nekalbejo iki beveik 3 metu. O po 3 metu tai pradejo ir dabar kalba puikiausiai. Taip, kad nera ko pergyventi, visi vaikais prades kalbeti".
O is tiesu kiek prasikankinta, kiek priveziota pas logopedus, per prievarta grustas i darzeli, kad tik su vaikais turetu galimybe bendrauti, ju klausytis. Namie kiek jegu ideta i tai, kad jis kalbetu. Bet kalboje vis dar problemu yra ir siandien.
Todel tos istorijos, kad vaikas nekalbejo ir po to staiga prabilo be problemu tikrai ne visada teisingos. Logopedai pakomentuotu geriau tikriausiai.
QUOTE(skruzdeda @ 2010 07 13, 00:19)
Todel tos istorijos, kad vaikas nekalbejo ir po to staiga prabilo be problemu tikrai ne visada teisingos. Logopedai pakomentuotu geriau tikriausiai.



Sveikos, mamytės 
Pastaruoju metu irgi ėmiau nerimaut dėl savo mažės (ne) kalbėjimo... Jai metai ir septyni mėnesiai...
Čia atradau sau įdomų dalyką, kad gali kenkt girdėt svetimą kalbą ne tik tuo atveju, kai dvikalbiai yra tėveliai ar pan, bet ir pvz. tokiu atveju: maniškė mėgsta klausytis užsienio atlikėjų dainų - tai matyt ne be reikalo ketinu per atostogas bandyt ją nuo to atpratint? ir ar verta prisipirkti sakykim vaikiškų dainelių ir pasakų kompaktų? ar jie didesnės įtakos irgi vaiko kalbos vystymuisi nedaro?
O šiaip, dar toks klausimėlis - ar galimas variantas, kad aš per daug kalbu su dukra, ir jai mano žodžių sraute pasimeta tie žodžiai, kurių ji galėtų išmokti?
Plius gal ji elgiasi "mandagiai" ir klauso, užuot pati pasisakiusi?
Šiaip jau iš visų jėgų stengiuosi per kartą pasakyti po mažiau žodžių, bet man vis tiek gaunasi dažniau pliurpimas nei vienas žodis - daiktavardis - ir tyla, būtinai dar kažkaip prijungiu kokį veiksmažodį ar net būdvardį
Tai kaip, ar galimas daiktas, kad ją paskandinu žodžiuose, ir geriau mažiau, bet tikslingai? Po vieną žodelį? O sakinių pasiklausys pokalbiuose su kitais žmonėmis?
Tėvelį šiaip reiktų kalbos atžvilgiu kart už ne kurios vietos - dar kai neturėjom vaikų, jam būdavo labai juokinga pašnekėt su manim kaip vaikui - dadada, mememe ir t. t. Dabar tas išvis virto grotesku - šneka jis su maže iš esmės TIK TAIP, ji savo paukščių kalba, jis atkartoja tą skiemenavimą ir dar skatina ir toliau jį kartot... Vos ne gaunasi, kad ji kaip antrosios kalbos mokosi tos makalynės. Iš visų jėgų bandau paaiškint, kad tai visai nėra juokinga ir jai kenkia, tik paaiškinu, ir vėl viskas iš pradžių
Nes man atrodo - tokie dalykai gi turėtų kenkt? Kai tėtė šneka tik paukščių kalba, o šiaip jis tylenis, žodžio nelabai ištaria, tai iš kur jai žinot, kad tokios kalbos nėra - kad tai tik "bajeris"?
Ir dar - ar blogai ir reikia smarkiai susirūpinti, kai vaikas regresuoja? Prieš kokį pusmetį pamačius vaiką sakydavo "Lialia", pamačius šunį ar katę atitinkamai "au" ar "miau", dabar to nebesako, yra porąsyk pasakius "katė", o "lialia" virto žodžiu "baby" - anglišku, ir iki šiol nežinau, ar vartoja jį į temą, ar tiesiog jai tas žodelis patiko iš dainos... Nepagaunu. Kai kas būdavo skanu, sakydavo "niam niam" - dabar tyli. Ar pasidarė niekas neskanu, ar kame kampas...
Dėl tos "katės" - sakau, gal tikrai užglušinu, pvz. einam kiemu, pamatom katę, ir aš jai sakau:
- Deimante, katė, žiūrėk, katė, katė čia,
- tai ar nesigauna, kad jai nebėra reikalo kažką sakyt - juk mama jau viską pasakė?
Gal man reikėtų neįvardyti, rodyti ranka ir klausti - kas čia? Būtų geriau? Ar tiesiog derinti šiuos abu dalykus?
Vis taip plėšausi - tai atrodo, niekada neprabils, tai atrodo, kad jau tuoj tuoj pradės... Suprasti pradeda vis daugiau, tai matyt klausos sutrikimų neturi, skiemenuoja ir skiemenyse vartoja vis įvairesnes raides, net ir š, ž, z, nors maniau, kad jas išmokti turėtų vėliau, bet...
Šiandien atsinešė buteliuką ir pasakė:
- gehti (aš jai visada klausiu, ar gerti nori) - tai vos ne iki lubų šokinėjau, bet ir vėl bijau džiaugtis - o gal koks atsitiktinumas iš paukščių kalbos... Arba pasakys kartą kitą kaip tą "katė" ir vėl pasibaigs... O jei pasibaigs, tai vėl bus dėl mano kaltės, kad kai atneša buteliuką, sakau - gerti nori, gerti? Bet juk turbūt dėl to kartojimo ir išvis pasakė? Ką reikia daryti, kai pasako pirmąsyk kokį žodį - ar ir toliau kartoti pačiai, ar nebekartoti išvis, klausti - kas čia? ko nori? O gal galima procentais nusakyt, kiek turi likti mamos "įvardijimų", o kiek atiduoti vaikui - 50/50 ar dar tam per anksti, kai tik pradeda kalbėti?
Anksčiau galėdavai pasiūlyti parodyti kokį gyvūną knygelėje, ir rodydavo, dabar - nea. Nesuprasi, ar neįdomu, ar tikrai kvailėja su amžium... Šiaip labai judri, noriai bendraujanti, kantri, kai reikia ir t. t.
Anksčiau paprašius plodavo katučių, rodydavo, kokia didelė - neberodo, rodydavo kai kurias kūno dalis - neberodo (arba veikia tai, kad pastaruosius du mėnesius turėjau gerokai mažiau laiko su ja užsiimti nei anksčiau, tikiuosi, dabar atsigriebsiu, jei ne per vėlu; arba jai neįdomu, nes nori vis kažko naujo, o ir šiaip pradeda priešgyniaut; arba kažkas negero darosi...)
Žodžių atsarga: mama, tete, ate (labai kartais), katė (du-trys kartai gyvenime), didelė (dažnai), Dei (Deimantė), gehti ("gerti") (1 kartas), daugiau tai kol kas ir nesugalvoju, gal dar koks žodelis ir yra, man užkritęs, na, kad ir tas "baby", jei jį galima prie žodžių priskirt...
taip, mokėjo lialia, mokėjo miau, mokėjo au au, mokėjo niam niam - ir dingo visa tai...

Pastaruoju metu irgi ėmiau nerimaut dėl savo mažės (ne) kalbėjimo... Jai metai ir septyni mėnesiai...
Čia atradau sau įdomų dalyką, kad gali kenkt girdėt svetimą kalbą ne tik tuo atveju, kai dvikalbiai yra tėveliai ar pan, bet ir pvz. tokiu atveju: maniškė mėgsta klausytis užsienio atlikėjų dainų - tai matyt ne be reikalo ketinu per atostogas bandyt ją nuo to atpratint? ir ar verta prisipirkti sakykim vaikiškų dainelių ir pasakų kompaktų? ar jie didesnės įtakos irgi vaiko kalbos vystymuisi nedaro?
O šiaip, dar toks klausimėlis - ar galimas variantas, kad aš per daug kalbu su dukra, ir jai mano žodžių sraute pasimeta tie žodžiai, kurių ji galėtų išmokti?
Plius gal ji elgiasi "mandagiai" ir klauso, užuot pati pasisakiusi?
Šiaip jau iš visų jėgų stengiuosi per kartą pasakyti po mažiau žodžių, bet man vis tiek gaunasi dažniau pliurpimas nei vienas žodis - daiktavardis - ir tyla, būtinai dar kažkaip prijungiu kokį veiksmažodį ar net būdvardį

Tai kaip, ar galimas daiktas, kad ją paskandinu žodžiuose, ir geriau mažiau, bet tikslingai? Po vieną žodelį? O sakinių pasiklausys pokalbiuose su kitais žmonėmis?
Tėvelį šiaip reiktų kalbos atžvilgiu kart už ne kurios vietos - dar kai neturėjom vaikų, jam būdavo labai juokinga pašnekėt su manim kaip vaikui - dadada, mememe ir t. t. Dabar tas išvis virto grotesku - šneka jis su maže iš esmės TIK TAIP, ji savo paukščių kalba, jis atkartoja tą skiemenavimą ir dar skatina ir toliau jį kartot... Vos ne gaunasi, kad ji kaip antrosios kalbos mokosi tos makalynės. Iš visų jėgų bandau paaiškint, kad tai visai nėra juokinga ir jai kenkia, tik paaiškinu, ir vėl viskas iš pradžių

Ir dar - ar blogai ir reikia smarkiai susirūpinti, kai vaikas regresuoja? Prieš kokį pusmetį pamačius vaiką sakydavo "Lialia", pamačius šunį ar katę atitinkamai "au" ar "miau", dabar to nebesako, yra porąsyk pasakius "katė", o "lialia" virto žodžiu "baby" - anglišku, ir iki šiol nežinau, ar vartoja jį į temą, ar tiesiog jai tas žodelis patiko iš dainos... Nepagaunu. Kai kas būdavo skanu, sakydavo "niam niam" - dabar tyli. Ar pasidarė niekas neskanu, ar kame kampas...
Dėl tos "katės" - sakau, gal tikrai užglušinu, pvz. einam kiemu, pamatom katę, ir aš jai sakau:
- Deimante, katė, žiūrėk, katė, katė čia,
- tai ar nesigauna, kad jai nebėra reikalo kažką sakyt - juk mama jau viską pasakė?
Gal man reikėtų neįvardyti, rodyti ranka ir klausti - kas čia? Būtų geriau? Ar tiesiog derinti šiuos abu dalykus?
Vis taip plėšausi - tai atrodo, niekada neprabils, tai atrodo, kad jau tuoj tuoj pradės... Suprasti pradeda vis daugiau, tai matyt klausos sutrikimų neturi, skiemenuoja ir skiemenyse vartoja vis įvairesnes raides, net ir š, ž, z, nors maniau, kad jas išmokti turėtų vėliau, bet...
Šiandien atsinešė buteliuką ir pasakė:
- gehti (aš jai visada klausiu, ar gerti nori) - tai vos ne iki lubų šokinėjau, bet ir vėl bijau džiaugtis - o gal koks atsitiktinumas iš paukščių kalbos... Arba pasakys kartą kitą kaip tą "katė" ir vėl pasibaigs... O jei pasibaigs, tai vėl bus dėl mano kaltės, kad kai atneša buteliuką, sakau - gerti nori, gerti? Bet juk turbūt dėl to kartojimo ir išvis pasakė? Ką reikia daryti, kai pasako pirmąsyk kokį žodį - ar ir toliau kartoti pačiai, ar nebekartoti išvis, klausti - kas čia? ko nori? O gal galima procentais nusakyt, kiek turi likti mamos "įvardijimų", o kiek atiduoti vaikui - 50/50 ar dar tam per anksti, kai tik pradeda kalbėti?
Anksčiau galėdavai pasiūlyti parodyti kokį gyvūną knygelėje, ir rodydavo, dabar - nea. Nesuprasi, ar neįdomu, ar tikrai kvailėja su amžium... Šiaip labai judri, noriai bendraujanti, kantri, kai reikia ir t. t.
Anksčiau paprašius plodavo katučių, rodydavo, kokia didelė - neberodo, rodydavo kai kurias kūno dalis - neberodo (arba veikia tai, kad pastaruosius du mėnesius turėjau gerokai mažiau laiko su ja užsiimti nei anksčiau, tikiuosi, dabar atsigriebsiu, jei ne per vėlu; arba jai neįdomu, nes nori vis kažko naujo, o ir šiaip pradeda priešgyniaut; arba kažkas negero darosi...)
Žodžių atsarga: mama, tete, ate (labai kartais), katė (du-trys kartai gyvenime), didelė (dažnai), Dei (Deimantė), gehti ("gerti") (1 kartas), daugiau tai kol kas ir nesugalvoju, gal dar koks žodelis ir yra, man užkritęs, na, kad ir tas "baby", jei jį galima prie žodžių priskirt...
taip, mokėjo lialia, mokėjo miau, mokėjo au au, mokėjo niam niam - ir dingo visa tai...
QUOTE(ruta_zalia @ 2010 07 13, 12:04)
Maniskiui 2.3 m. su kalba prasti reikalai, mykia ir pirstuku viska rodo. Kartais kazka pakartoja, paveiksliukus pazysta, kuno dalis skiria, ka pasakom supranta, paduoda, atnesa ir t.t.. O suprantamai pasako tik kelis zodzius.
pas mus ta pati situacija

vaikui 2.4 m. pasako kokius 10-15 žodžių ir viskas. net nekartoja paskui

apie kalbėjimą sakiniais net nešneku.
irgi viską žino, viską supranta, parodo viską, ko paprašau. bet pats nieko nesako. arba pasiima už rankos ir nuveda prie to daikto, kurio reikia (pvz., jei nori gerti, arba nusiveda mane į virtuvę ir rodo į arbatinuką, arba pats atsineša stiklinę).
rugpjūtį eisime pas raidos specialistą. žiūrėsim, kame čia reikalas.
bet mano vaikas labai judrus. labai anksti (9 mėn.) pradėjo vaikščioti. tai, girdėjau, kad tokie aktyvūs ir judrūs vaikai prakalba vėliau, nei lėtesni ir ramesni. nežinau, kiek tame tiesos

QUOTE(stripulis @ 2010 07 15, 03:08)
O šiaip, dar toks klausimėlis - ar galimas variantas, kad aš per daug kalbu su dukra, ir jai mano žodžių sraute pasimeta tie žodžiai, kurių ji galėtų išmokti?
Tėvelį šiaip reiktų kalbos atžvilgiu kart už ne kurios vietos - dar kai neturėjom vaikų, jam būdavo labai juokinga pašnekėt su manim kaip vaikui - dadada, mememe ir t. t. Dabar tas išvis virto grotesku - šneka jis su maže iš esmės TIK TAIP, ji savo paukščių kalba, jis atkartoja tą skiemenavimą ir dar skatina ir toliau jį kartot...
Anksčiau paprašius plodavo katučių, rodydavo, kokia didelė - neberodo, rodydavo kai kurias kūno dalis - neberodo (arba veikia tai, kad pastaruosius du mėnesius turėjau gerokai mažiau laiko su ja užsiimti nei anksčiau, tikiuosi, dabar atsigriebsiu, jei ne per vėlu; arba jai neįdomu, nes nori vis kažko naujo, o ir šiaip pradeda priešgyniaut; arba kažkas negero darosi...)
Tėvelį šiaip reiktų kalbos atžvilgiu kart už ne kurios vietos - dar kai neturėjom vaikų, jam būdavo labai juokinga pašnekėt su manim kaip vaikui - dadada, mememe ir t. t. Dabar tas išvis virto grotesku - šneka jis su maže iš esmės TIK TAIP, ji savo paukščių kalba, jis atkartoja tą skiemenavimą ir dar skatina ir toliau jį kartot...
Anksčiau paprašius plodavo katučių, rodydavo, kokia didelė - neberodo, rodydavo kai kurias kūno dalis - neberodo (arba veikia tai, kad pastaruosius du mėnesius turėjau gerokai mažiau laiko su ja užsiimti nei anksčiau, tikiuosi, dabar atsigriebsiu, jei ne per vėlu; arba jai neįdomu, nes nori vis kažko naujo, o ir šiaip pradeda priešgyniaut; arba kažkas negero darosi...)
Nezinau kaip reikia bendrauti su vaikais, kurie neturi kalbos raidos sutrikimu, taciau esant siai bedai, rekomenduojama kalbeti ne daug, o nuolat. Net jei atrodo, kad vaikas negirdi ar nekreipia demesio, vis tiek kalbeti kalbeti ir dar karta kalbeti.
Vadinamoji ''pauksciu'' kalba tinka vaikams, kuriems veluoja kalba. Nors as stengiuosi salia garsazodzio ivardinti ir tikraji pavadinima. Pvz.: sakau cia au au, cia suo, jis sako au au. Nors logopede liepia apsiriboti vien tik au au.
Regresas nera gerai. Sunus ciauskejo mazdaug iki metuku, veliau kalbos igudziai pamazu dingo. Garsazodziai atsirado tik po pusmecio.
Iki dvieju metuku ekspresyvioji kalba nera itin grieztai vertinama, esme - kalbos suvokimas. Jeigu jusu dukra zodine informacija puikiai supranta, jei vykdo jusu zodinius (neimituojant ju gestais) paliepimus, tuomet gal ir neverta nerimauti.
Turiu lentele, kurioje suzymeti ribiniai vaiku pasiekimai pagal ju amziu. Jei jus domina, parasykite i Az.
QUOTE(sinchro @ 2010 07 12, 13:00)
mano mergytei 2,8m, irgi dar aiskiai nesneka ir tikrai del to nesirupinu
seima ja supranta o ji vis geriau ir geriau kasdien sneka. prades eiti i darzeli ten ir prades gerai sneketi: kai bendraus su vaikuciais. 
va jaunelis 1,2 m. ji jau geriau sneka negu sese tokio amziaus budama
manau viskas priklauso nuo pacio vaikucio kada jam ateis laikas tada ir prades sneketi gerai
!!!


va jaunelis 1,2 m. ji jau geriau sneka negu sese tokio amziaus budama




As irgi maniau, akd ims sneketi darzelyje, taciau ir dabar labai svarbu, akd vaikas komunikuotu ir socialiai augtu su kitais vaikais, nes siemos supratimas neskatina stengtis kalbeti normaliai
QUOTE(stripulis @ 2010 07 15, 03:08)
Sveikos, mamytės 
Pastaruoju metu irgi ėmiau nerimaut dėl savo mažės (ne) kalbėjimo... Jai metai ir septyni mėnesiai...
Čia atradau sau įdomų dalyką, kad gali kenkt girdėt svetimą kalbą ne tik tuo atveju, kai dvikalbiai yra tėveliai ar pan, bet ir pvz. tokiu atveju: maniškė mėgsta klausytis užsienio atlikėjų dainų - tai matyt ne be reikalo ketinu per atostogas bandyt ją nuo to atpratint? ir ar verta prisipirkti sakykim vaikiškų dainelių ir pasakų kompaktų? ar jie didesnės įtakos irgi vaiko kalbos vystymuisi nedaro?
O šiaip, dar toks klausimėlis - ar galimas variantas, kad aš per daug kalbu su dukra, ir jai mano žodžių sraute pasimeta tie žodžiai, kurių ji galėtų išmokti? Plius gal ji elgiasi "mandagiai" ir klauso, užuot pati pasisakiusi?
Šiaip jau iš visų jėgų stengiuosi per kartą pasakyti po mažiau žodžių, bet man vis tiek gaunasi dažniau pliurpimas nei vienas žodis - daiktavardis - ir tyla, būtinai dar kažkaip prijungiu kokį veiksmažodį ar net būdvardį
Tai kaip, ar galimas daiktas, kad ją paskandinu žodžiuose, ir geriau mažiau, bet tikslingai? Po vieną žodelį? O sakinių pasiklausys pokalbiuose su kitais žmonėmis?
Tėvelį šiaip reiktų kalbos atžvilgiu kart už ne kurios vietos - dar kai neturėjom vaikų, jam būdavo labai juokinga pašnekėt su manim kaip vaikui - dadada, mememe ir t. t. Dabar tas išvis virto grotesku - šneka jis su maže iš esmės TIK TAIP, ji savo paukščių kalba, jis atkartoja tą skiemenavimą ir dar skatina ir toliau jį kartot... Vos ne gaunasi, kad ji kaip antrosios kalbos mokosi tos makalynės. Iš visų jėgų bandau paaiškint, kad tai visai nėra juokinga ir jai kenkia, tik paaiškinu, ir vėl viskas iš pradžių
Nes man atrodo - tokie dalykai gi turėtų kenkt? Kai tėtė šneka tik paukščių kalba, o šiaip jis tylenis, žodžio nelabai ištaria, tai iš kur jai žinot, kad tokios kalbos nėra - kad tai tik "bajeris"?
Ir dar - ar blogai ir reikia smarkiai susirūpinti, kai vaikas regresuoja? Prieš kokį pusmetį pamačius vaiką sakydavo "Lialia", pamačius šunį ar katę atitinkamai "au" ar "miau", dabar to nebesako, yra porąsyk pasakius "katė", o "lialia" virto žodžiu "baby" - anglišku, ir iki šiol nežinau, ar vartoja jį į temą, ar tiesiog jai tas žodelis patiko iš dainos... Nepagaunu. Kai kas būdavo skanu, sakydavo "niam niam" - dabar tyli. Ar pasidarė niekas neskanu, ar kame kampas...
Šiandien atsinešė buteliuką ir pasakė:
- gehti (aš jai visada klausiu, ar gerti nori) - tai vos ne iki lubų šokinėjau, bet ir vėl bijau džiaugtis - o gal koks atsitiktinumas iš paukščių kalbos... Arba pasakys kartą kitą kaip tą "katė" ir vėl pasibaigs... O jei pasibaigs, tai vėl bus dėl mano kaltės, kad kai atneša buteliuką, sakau - gerti nori, gerti? Bet juk turbūt dėl to kartojimo ir išvis pasakė? Ką reikia daryti, kai pasako pirmąsyk kokį žodį - ar ir toliau kartoti pačiai, ar nebekartoti išvis, klausti - kas čia? ko nori? O gal galima procentais nusakyt, kiek turi likti mamos "įvardijimų", o kiek atiduoti vaikui - 50/50 ar dar tam per anksti, kai tik pradeda kalbėti?
Žodžių atsarga: mama, tete, ate (labai kartais), katė (du-trys kartai gyvenime), didelė (dažnai), Dei (Deimantė), gehti ("gerti") (1 kartas), daugiau tai kol kas ir nesugalvoju, gal dar koks žodelis ir yra, man užkritęs, na, kad ir tas "baby", jei jį galima prie žodžių priskirt...
taip, mokėjo lialia, mokėjo miau, mokėjo au au, mokėjo niam niam - ir dingo visa tai...

Pastaruoju metu irgi ėmiau nerimaut dėl savo mažės (ne) kalbėjimo... Jai metai ir septyni mėnesiai...
Čia atradau sau įdomų dalyką, kad gali kenkt girdėt svetimą kalbą ne tik tuo atveju, kai dvikalbiai yra tėveliai ar pan, bet ir pvz. tokiu atveju: maniškė mėgsta klausytis užsienio atlikėjų dainų - tai matyt ne be reikalo ketinu per atostogas bandyt ją nuo to atpratint? ir ar verta prisipirkti sakykim vaikiškų dainelių ir pasakų kompaktų? ar jie didesnės įtakos irgi vaiko kalbos vystymuisi nedaro?
O šiaip, dar toks klausimėlis - ar galimas variantas, kad aš per daug kalbu su dukra, ir jai mano žodžių sraute pasimeta tie žodžiai, kurių ji galėtų išmokti? Plius gal ji elgiasi "mandagiai" ir klauso, užuot pati pasisakiusi?
Šiaip jau iš visų jėgų stengiuosi per kartą pasakyti po mažiau žodžių, bet man vis tiek gaunasi dažniau pliurpimas nei vienas žodis - daiktavardis - ir tyla, būtinai dar kažkaip prijungiu kokį veiksmažodį ar net būdvardį

Tai kaip, ar galimas daiktas, kad ją paskandinu žodžiuose, ir geriau mažiau, bet tikslingai? Po vieną žodelį? O sakinių pasiklausys pokalbiuose su kitais žmonėmis?
Tėvelį šiaip reiktų kalbos atžvilgiu kart už ne kurios vietos - dar kai neturėjom vaikų, jam būdavo labai juokinga pašnekėt su manim kaip vaikui - dadada, mememe ir t. t. Dabar tas išvis virto grotesku - šneka jis su maže iš esmės TIK TAIP, ji savo paukščių kalba, jis atkartoja tą skiemenavimą ir dar skatina ir toliau jį kartot... Vos ne gaunasi, kad ji kaip antrosios kalbos mokosi tos makalynės. Iš visų jėgų bandau paaiškint, kad tai visai nėra juokinga ir jai kenkia, tik paaiškinu, ir vėl viskas iš pradžių

Ir dar - ar blogai ir reikia smarkiai susirūpinti, kai vaikas regresuoja? Prieš kokį pusmetį pamačius vaiką sakydavo "Lialia", pamačius šunį ar katę atitinkamai "au" ar "miau", dabar to nebesako, yra porąsyk pasakius "katė", o "lialia" virto žodžiu "baby" - anglišku, ir iki šiol nežinau, ar vartoja jį į temą, ar tiesiog jai tas žodelis patiko iš dainos... Nepagaunu. Kai kas būdavo skanu, sakydavo "niam niam" - dabar tyli. Ar pasidarė niekas neskanu, ar kame kampas...
Šiandien atsinešė buteliuką ir pasakė:
- gehti (aš jai visada klausiu, ar gerti nori) - tai vos ne iki lubų šokinėjau, bet ir vėl bijau džiaugtis - o gal koks atsitiktinumas iš paukščių kalbos... Arba pasakys kartą kitą kaip tą "katė" ir vėl pasibaigs... O jei pasibaigs, tai vėl bus dėl mano kaltės, kad kai atneša buteliuką, sakau - gerti nori, gerti? Bet juk turbūt dėl to kartojimo ir išvis pasakė? Ką reikia daryti, kai pasako pirmąsyk kokį žodį - ar ir toliau kartoti pačiai, ar nebekartoti išvis, klausti - kas čia? ko nori? O gal galima procentais nusakyt, kiek turi likti mamos "įvardijimų", o kiek atiduoti vaikui - 50/50 ar dar tam per anksti, kai tik pradeda kalbėti?
Žodžių atsarga: mama, tete, ate (labai kartais), katė (du-trys kartai gyvenime), didelė (dažnai), Dei (Deimantė), gehti ("gerti") (1 kartas), daugiau tai kol kas ir nesugalvoju, gal dar koks žodelis ir yra, man užkritęs, na, kad ir tas "baby", jei jį galima prie žodžių priskirt...
taip, mokėjo lialia, mokėjo miau, mokėjo au au, mokėjo niam niam - ir dingo visa tai...
svetimos kalbos klausymas per televizoriu, kai salia kalba zmones turi poveiki vaiko kalbos suvokimui ir vystymuisi, muzikos- ne, nes muzika pati padaro kalbos zodius kaip fona, jiems tai kaip nauju garsu srautas, delto klausytis muzikos su uzsienietiskais zodziais tikrai nepakenks

Su vaiku kalbetis reikia trumpais aiskiais ne per greitais ir ne per letais sakiniais

Tevelis tikrai blogai daro. Vaikui mokantis reiketu sakyti :suo sako au au, bet nekalbeti su juo pauksciu kalba, toks variantas tinka kudikeliams, kurie mokosi is lupu guguoti, bando kartoti, vaikai, kurie jau bando sieti daikta su zodziu reikia ir tikro pavadinimo.
Regresija gali buti zenklas rimtu bedu

matant ko vaikas konkreciai nori riektu paklausti: ko nori? (ypac jei vaikas sugeba tai ivardinti), jei neiseina gerai apsakyti ivardinti gerti? arba klausti valgyti?, zaisti? ir tada ivardinti gerti?
kai mes kalbame ir formuojame klausima, atsakyma vaikas girdi kaip skamba struktura, kaip deinamos galunes ir t.t. taigi lavinama girdimoji klausa, suvokimas kalbos ir mokosi sistemos.
Pagal kalbejima zodeliu mazoka, ypac, jei buvo ir dingo..nueikite jei galite pas specialista raidos ivertinimui, gal tiesiog vaikui dvikalbe aplinka stabdo procesa, o gal kas rimciau

ačiū už atsakymus 
žiūrėsiu, greičiausiai iki dviejų metukų rizikuosiu tiesiog daugiau užsiiminėti ir elgtis pagal čia pasakytus patarimus, nes matau savo klaidų, o jei niekas nesikeis ir blogės - topinsiu pas specialistus... Mat buvo laikas, kai su ja užsiiminėjau nepaprastai daug, ir tada buvo visos tos lialios, kūno dalių rodymas, o paskui buvo laikas, kai užgriuvo nežmoniškai daug darbo, ir realiai visas "lavinimas" nuėjo "na niet", tai va žiūrėsiu, ar atstačius lavinimą kažkas keisis į gerąją pusę...
dabar visą mėnesį abu su vyru turėsim atostogų, matyt, pasimatys.
dėl autizmo - abejoju, visi kiti požymiai to kaip ir nerodytų, kažkiek domėjausi...
dar sykį dėkui

žiūrėsiu, greičiausiai iki dviejų metukų rizikuosiu tiesiog daugiau užsiiminėti ir elgtis pagal čia pasakytus patarimus, nes matau savo klaidų, o jei niekas nesikeis ir blogės - topinsiu pas specialistus... Mat buvo laikas, kai su ja užsiiminėjau nepaprastai daug, ir tada buvo visos tos lialios, kūno dalių rodymas, o paskui buvo laikas, kai užgriuvo nežmoniškai daug darbo, ir realiai visas "lavinimas" nuėjo "na niet", tai va žiūrėsiu, ar atstačius lavinimą kažkas keisis į gerąją pusę...
dabar visą mėnesį abu su vyru turėsim atostogų, matyt, pasimatys.
dėl autizmo - abejoju, visi kiti požymiai to kaip ir nerodytų, kažkiek domėjausi...
dar sykį dėkui

mano dar mazas 1metu ir 3 men,bet kalba tai kai pats nori,siandien kai klausiau ka valgysim atsake buve (bulve) o tada dar pakartojo angliskai ir portugaliskai,matyt nebuvo tikras kuria kalba is triju as suprantu
tas jo atsakymas nustebino,bet labai nenustebciau jei kartais vel normaliu/suprantamu zodziu nebus girdeti kelias savaites,nes namie 3 kalbos,net ir man sunku,o ka kalbeti apie pipira kuris dar tik mokinas kalbeti,bet judejimas kazkos yra
tiesa pasakius nelabai tikiu kad jis normaliai kalbes iki kokiu 3 metu ir del to visai nesijaudinu



vaikai daugiakalbeje seimoje gali veliau pradeti kalbeti, svarbu, akd mama kalbetu savo kalba su juo, tevas savo, nemaisytu. Reiktu tvirtai laikytis, net jei vaikas pasako tau sakysim portugaliskai, tu vis tiek atsakai lietuviskai. O siaip paskui ims kalbeti trimis kalbomis ir ju nepainios
labai didele dovana vaikui. paskui tik aisku rasto ismokyti sunkiau, ir zinoma, ta kalba, kuri dominuoja (t.y. salies, kurioje gyvena) ir akcenta duos ir sakinio struktura, ir vertinius lietuviu kalboje..cia nieko nepadarysi, reikia tiesiog pataisyti, ar leisti i kokia sekmadienine mokyklele, jei tokia yra, bet cia jau didesnienms vaikams
O siiap tai puiku kai tokio amziuas vaikas jau taip komunikuoja


O siiap tai puiku kai tokio amziuas vaikas jau taip komunikuoja
