Vaikas nekalba

bet vau vau ir mam mam ivardija jau samoningai, tai visai neblogai....mano tik balbatuoja... jokio samoningo zodelio, kreipinio ir pavadinimo, kd ir savo kalba, nera.

2metai ir menuo, bet nekalba mazasis ( tokio amziaus vyresnelis eilerascius deklamuodavo). Jau neramu darosi.. Guguoja kaip koks pusmetinukas, tik priebalsi su balse sujungdamas. Pvz. viena, ka suprantu tai lempa - sako "ppa". , dar kazka makaluoja , a le "ga", "te", "bz", Fu" ir viskas beveik. Daugiausia zyzia ir intonuoja neblogai
Reiks tikriausia jau kreiptis i gydytoja

iš straipsnio kuris visas yra čia

Kada pradėti nerimauti?

Pediatrai išskiria tokius požymius, liudijančius, kad dvejų metų vaiko kalbos raida atsilieka:


* Vaiko žodyne – mažiau nei 20 žodžių, jų nekombinuoja tarpusavyje. Šiuo atveju „žodis“ – tai nebūtinai normalus, pilnas žodis, kokį savo kalboje vartoja suaugusieji. Greičiau tai kokio nors konkretaus garso ar garsų kombinacijos priskyrimas tam pačiam konkrečiam objektui ar veiksmui įvardyti. Pavyzdžiui, „ba“ gali reikšti „nėra“ ar „tio“ – mesti.
* Žodžius taria taip neaiškiai, kad jūs suprantate tik pusę jų.
* Nežaidžia ir nebendrauja su kitais vaikais.
* Nesupranta arba negali atsakyti į paprastučius klausimus (pvz. parodyk, kur stovi mama).
* Neatpažįsta arba negali įvardyti paprastų daiktų iš savo aplinkos.
* Dar nemoka įvardyti visų savo šeimos narių.


Jei vienas ar keli išvardytieji požymiai tinka ir jūsų dvimečiui, turėtumėte kreiptis į jūsų vaiko sveikatą prižiūrintį gydytoją.
Papildyta:
o čia dar iš SM

Pavojaus signalas, kuris turėtų priversti jus suklusti:

• Jei 3 mėn. kūdikis nepasisuka į garso pusę, kai kreipiatės į mažylį;
• Jei 4-6 mėn. mažylis nereaguoja į intonacijos kaitą, neatsisuka į sklindančio garso šaltinį, vapėdamas nevartoja priebalsių;
• Jei 10-12 mėn. nesupranta dažniausiai vartojamų žodelių, neatsisuka, kai jį šaukiate, nemėgdžioja suaugusių. Kad atkreiptų jūsų dėmesį naudoja tik verksmą;
• 1-2 metų negali parodyti paveikslėlio, kai klausiate: “kur meškiukas?”, nesupranta paprasčiausių klausimų;
• 2-3 metų painioja tokias sąvokas kaip “aukštyn”-“žemyn”, negali atlikti paeiliui dviejų veiksmų: “Pakelk buteliuką nuo žemės ir paduok man”; negali ištarti 2-3 žodžių frazės, įvardinti jam gerai pažįstamų daiktų;
• 3-4 metų neatsakinėja į paprastus klausimus: kas? kur? kuris? Jo vis dar nesupranta pašaliniai asmenys. Vartoja frazes, sudarytas iš ne daugiau kaip 4 žodžių; daugumą garsų taria neteisingai.

aciukas, memeliete, uz informacija

na, mes kaip ir ant ribos, bet gal dar kiek luktersiu, nelabai norisi su tais medikais tusytis (gal todel kad pati ju klane dirbau iki gimdymo). Juolab, kad musiskis, tai viska puikiausiai supranta ir man panasiau, kad nenori/tingi net bandyti kalbeti ( pakalba savo pauksciu kalba tik kokias kelias minuteles per visa diena sudejus)

avesta, žinok aš kreipčiausi. Na, nueisit, pažiūrės. Nueikit ne pas vieną, kad skirtingas nuomones išgirst. Blogiau juk nebus.
Mano vyresnėlis irgi nekalbėjo, nors viską puikiai suprato. Treti metai einam pas logopedą, bet iki normalios tokio amžiaus kalbos dar trūksta

mano drauges sunui dabar yra 4 metai,tai jo zodynas taip pat labai mazas,bet jie lankosi pas log.gyd aiskina,gal jiems problema yra tame,kad jie gyvena uzsienyje ir girdi kelias kalbas,o liet kalbanciu ypatingai vaiku,daugiau nera.

Mano uose pasakojo apie kita savo sunu,kuris visiskai nesnekejo iki 4metu. Vede pas visus specialistus(koki tik buvo ymanomi tais laikais) visi aiskin,kad visiskai sveikas. Girdejo,parodydavo kus mama kur ttis,bet nesnekejo. Kol viena ryta atejo y virtuve(tada jam buvo gerokai 4 metai) ir pareiske kad nori valgyt Nuo tada presidejo jo snekos. Db jam jau 26 tai kartais net pabosta klausyt Matyt nori atsiimt uz prarasta laika
Tai nereikia panikuot viskam ateina savas laikas.
O musu maziuki 1metai7menesiai. Tai sako mama tete cia ten asiu ate bum

Jei vaikas reaguoja į tai, ką jūs sakote (apie ką rašė kita mamytė), tai nemanau, kad reiktų pergyvent,. manasis tokio amžiaus , kaip jūsų, ir praktiškai nekalbėjo, tik kelis trumpus žodelius pusiau savo kalba o ko nemokėdavo sakyt, net nesakydavo iš viso Nors ir knygas jam skaičiau, ir visada kalbėjau su juo "normalia" kalba Lūžis įvyko, kai sūnui buvo maždaug 2,2 mėn , vot tada pasipylė žodeliai, praktiškai viską eina suprast,. na turi keletą savo pavadinimų
Be to, įprasta, kad berniukai pradeda kalbėti vėliau. Nors tiesą sakant, pradžioj aš ir pergyvenau, kai mano 1,7 mėn amžiaus iš viso nieko nesakė, tik kniaukė ir kniaukė , ir niekaip netilpo į privalomų mokėti žodžių skaičių Bet patarta gydytojos, kreipiau dėmesį, ar jis supranta, ką sakau, t.y. ar geba parodyti, ko klausiu ir pan.
žodžiu, jei leidžia bet kokius garsus, supranta ką jam sakot, reaguoja į aplinką, siūlyčiau per daug nepanikuot dar. Gal giminėje vėliau berniukai pradėjo šnekėt? tas, sako, ir turi reikšmės. (nors mano vyras pradėjo kalbėt jau 1 m amžiaus, bet va, pusbrolio vaikas - tik 2,5 m )

Pergyvent nereikia, visi anksčiau ar vėliau vaikai pradeda šnekėti, bet kaip ir šitoj temoj ne viena mama rašė dažnai tenka vėliau vargt su logopedais. gal geriau anksčiau bandyti problemą spręsti. manau ne pro šalį būtų pasikonsultuoti, kelis patarimus gauti... tai tikrai nepakenks

aš su maniške mergužėle pernai kai jai buvo 1,7 mėn vaikščiojom pas logopedę ir psichologę... tada jinai tik kelis žodelius mokėjo. na iš logopedės nelabai buvo naudos, nes manau nelabai jinai turi pašaukimą dirbti tokį darbą ir šiaip mums abiems jinai nepatiko...
dabar manau reiktų vėl eiti, nes nors ir šneka daugiau, bet dar normos nepasiekia, ir jos kalbą praktiškai tik aš suprantu, kitiems nuolat reikia vertėjaut , o lyginti su tokio pat amžiaus pažįstamų dukra iš vis nesinori, jų mergaitė motinos dienai jau eilėraščius deklamavo.... toks jausmas, kad ir mažasis broliukas tuoj sesę pasivys, nes dabar jau jo žodynas toks kaip jos buvo dar visai nesenai

GAL KAS GALI PAREKOMENDUOTI GERĄ LOGOPEDĄ KLAIPĖDOJE?

O kas tos normos? Man, asmeniskai, jos nera didelis rodiklis - nezadu ju vaikytis. Manau, svarbiau yra mamos nuojautos (zinoma, jei mama nera isitempusi ir is prigimimo baiminga).

O lygintis su kaimynu/pazistamu , net savo vaikais, tai is vis nera prasmes.
Jau, kaip minejau maniskiai, vyresnis ir jauneklis , taip kardinaliai skiriasi, kad sakytum nevienu tevu vaikai butu.

na jūsų dar mažesnis vaikas tai nieko, gal dar greitu laiku ir nustebins. Aš irgi buvau spjovus į normas, nuolatinius lyginimus (kitų žmonių) bet dabar jau matau ir jaučiu, kad reikia rimtai kažko imtis, ir vien namuose rezultatų pasiekti nesugebu. Maniškei jau greit pustrečių metų bus, o susišnekėti dar labai sunku. Matau, tai jau ir jai trukdo, pvz.: žaidimų aikštelėj pribėga koks vaikas jos amžiaus, kažką pasako, paklausia, o ji bando atsakyt, bet savo kalba, tas vaikas nesupranta ir nubėga šalin taip, kad nepasitvirtino mano svajonės, kad tuoj ims ir pasipils žodžiai...
o dėl lyginimų su kitais vaikais tai žinoma nereikėtų to daryti, ir aš puikiai suprantu, kad visi labai skirtingi, tuo įsitikinu kasdien stebėdama savo vaikus, tačiau kai matai tokį didžiulį skirtumą - nori nenori susimąstai, ar tikrai nieko nereikia daryti...

mamoms auginančioms mažesnius vaikus gal nelabai aktualu, bet mane tokios užuomenos straipsniuose jau labai neramina:
"Jei vaiko kalba “užtruko” virš 3 metų, vėliau tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik pačios kalbos raidai, bet ir sudaryti sunkumų skaitant, rašant ir net galvojant. Tai yra sutrikusi visa psichinė raida. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar visas vaiko vystymasis labai stipriai nesiskiria nuo normų. Jei reikia pagalbos, kreipkitės į logopedus, psichologus."

Dar nera ko nerimauti isties,jai kaip prabils ir pasipils ne tik "mama,tete"o ir tiek kad tik spesit gaudyt ir suprasti viska