QUOTE(vdapr @ 2008 10 21, 14:08)
Ne vakar vyras skambino tam profesoriui tai jis liepe pasirodyti gale savaites tai isduos popierius ir viska paaiskins.. tai tada ir isvadas suzinosim...
o pas gine tai prie to pacio liepe atvaziuoti... kraujo tyrima darys... dar jauciu ir paskraidyti teks nors ir pati prasysiu, kad paziuretu... nes man tos
rudos iskyros tai pradeda jau atsibost ir nepatinka... dar ta desni sona istisai skauda... nugi reik ligu sau paieskot.... kiek gi galima but sveikai
As tai siandien norejau lekt pas
bureja.. ale kazkaip persigalvojau... atejo mintis taip spontaniskai... nebuvot nei viena? kazi kaip jos ten buria?
supratau - lauksim penktadienio ir tavęs su žiniomis.. tikiuosi klaustukų nebeliks - juk svarbu žinoti viską dėl ateities... dėl savęs ir būsimų vaikučių. ir dėl šventos ramybės.
jo jo - paskraidyk, nepamaišo, reikia prisižiūrėt... bet man irgi labai ilgai tepliavo rudai pamenu... ir po pirmo ir po antro.
aš po netekties lankiaus visur - pas aiškiareges... būrėjos nereikėjo ieškot - mano auklė būrėja...
bet aiškiaregės žodžiai tai įlindo širdin... po šiai dienai mane ramina...
atvaryk iki mūsų kraštų - apibursim kaip norėsi

gi netoli.
Papildyta:
beje, šiandien pazyzaliojau Kravčenkai. tai jis man pasakė kiek nuramindamas.... gal ir jums padės:
tokie įvykiai nesikartoja
sako jei važiavau su sena mašina iš kauno ir 45 kilometre ji sugedo, tai kitą kartą važiuojant su nauja mašina tam pačiam kilometre kiek šansų, kad kažkas nutiks????
verčia susimąstyt... sakau, puikus psichologas - savaitei apramino
realiai taip ir yra - jetau ir ko bijot dabar... ale paženklintos....
kaip jis sako - tokie patirtis palieka didelius randus, bet reikia eit pirmyn ir taip jau nebebus... juolab kad daroma viskas, yra kita priežiūra, paruoštas ir pasiruošęs oirganizmas, kitas vaikas ir tttt
ai važiuokit paklausyt jo