Sunkoka ir mums draugauti su puoduku. Mažajam dabar 2,2metai. Nutariau, kad reikia tvirtai ir nuosekliai imtis darbo, nes pastebėjau, kad puoduko nebebijo ir kartais ant jo atsisėda. tai štai jau 3-ia savaitė dienomis būnam be pampersų - tik su kelnaitėm ir pėdkelnėm. Pirma savaitė buvo klaiki - ištisai darė į kelnes

, kai sisiukas tai nieko, bet kliūdavo ir rimčiau - kantriai aiškinau, rodžiau, pasakojau kur ir kaip reikia daryti. Turiu pasakyti, kad jam jokių problemų nesukelia šlapios kelnės - pasičiupinėja kelis kartus, pasako, kad šlapia ir toliau lekia žaisti

Antra savaitė jau geriau- pats nesiprašo, bet kad ir niurzgėdamas, bet tiek mažą, tiek didelį reikalą padaro.

3ia savaitė be pokyčių- tokia kaip ir antra, reikia jį sekti, ypač kai kaku nori - nes bėga slėptis, kad nematyčiau. Išradau būdą - labai noriai ant puoduko sėdasi, jei žino, kad kas gero jo laukia - pvz, eisim motocilais pažaisti, pas senelį keliausim ir t.t. Kai padaro - labai giriu, pasakau, kad šaunuolis. Tai dabar, kai pats padaro, pasako sau pats, kad yra šaunuolis, tuo pačiu ir man praneša, kad "reikalą" atliko.

Tai štai tokie mūsų pasiekimai. Pranešiu, kaip mums toliau seksis.