Luiza Rinau

Nesveikas jis, ir Nicole kažkokia nebrendyla, tiek metų turi, o šneka vėjus, o visi klausosi - oi oi gražu ...
1- Nikole gali vaikų turėt, klausimas - kaip ji tada vertins Luizą, nereikia čia bla bla kad mylės taip pat. Luiza išties labai protinga ir graži mergaitė, tai kur ji dabar nenorės jos, visiems gražūs šuniukai patinka, kol problemų nėr...
2- Su vyru dar nesusituokusi, nieko dar žinot nenusprendusi (pačios rašot), o kad mergaitę mylės, ja rūpinsis, tai jau žino...
3 - kodėl tas Mikas įsitikinęs, kaip ir jį ginančios, kad Inga Vokietijoje gyvens lygiai taip pat kaip Lietuvoj, juk jos visi artimieji, draugai, galų gale geras darbas (visi gi šiuo metu jei turi gerą darbą geriau likt Lietuvoj, o ne uždarbiaut Vokietijoj ir dar su ištiesta ranka) čia, būtent dėl to ji ir grįžo ...
4 - tas Mikutis gali kuo puikiausiai įsitaisyt su savo lygiai tokiu pat versliuku Klaipėdoj ir dar tikriausiai broliai vokiečiai neblogai padėtu, kaip ir apsisnargliavusios moteriškės dėl tokio nuostabaus tėvo ir vyro...
5 - nieko Inga blogu nepaišė, tik visa visuomenė be paišymų pakraupo nuo vyro siekimo atimt iš motinos vaiką, o pats atbėgęs su kamerom demonstravosi kaip vaiką myli, Inga to nedarė, be to man kilo įtarimas kad tą pagrobimą žąsinas (nu sori kitaip nepavadinsi) galėjo iš tų pačių piniginių ar dar kokių išsigimeliškų interesų padaryt, gi planavo, net žurnalistus pasikvietė, kad epopėją apie jį sukurtų, manot už dyką...

Ir dar paaiškinkit mielosios, kaip tas Mikas gali mylėt Luizą kaip tėvas, jei tėviški jausmai pas vyrus atsiranda ne nuo žinojimo kad esi tėvas (bo jie to negalėjo žinot, kol DNR tyrimų neišrado), o tada kai rūpiniesi vaiku, matai kaip jis verkia, guodi, keiti sauskelnes, keliesi naktį padėti mamai ir t.t., ko Mikas negalėjo daryt, nes negyveno su dukra. Čia jau toks dalykas, bo vyrai nebūna nėšti, nes tik nėštumas mamai pažadina tuos motiniškus jausmus anksčiau nei vaikelis gimsta.

Manau nei velnio jis čia nesiardytu, jei dukrytė nebūtu tokia šauni, sušiktos vyriškos ambicijos... Krūva vyrų žinau (kaip ir jūs tikriausiai), kurie pridirbo vaikų ir jiems nei š nei uodegoj tie vaikai, nejaučia jie jiems jokių tėviškų jausmų, nes su jais niekad negyveno, nebent tebemyli vaikų mamas... Tuo pačiu jų šeimose augantys vaikai yra jų rūpestėlis, pasididžiavimas ir bla bla... Todėl įsitikinus, kad tas Mikas dukrą myli kaip naminius augintinius mylim, juk mylim savo šunikius ar katytes be galo - bet nėr ten jokių tėviškų ar motiniškų jausmų

Ir kaip išvis leidžiama įsivaikinti ir ypač vyresnius vaikus, kuriems nebereikia keisti sauskelnių ir kurių įtėviai niekad nebuvo NĖŠTI?

Ne-drau-de? Toks ispudis, kad skirtigose salyse mes sedim-kiek atvykdavo, tiek duris buciuodavo, tiek skundus Vaiku teisem rasydavo, net dabar, per dvieju savaiciu apsipratimo laikotarpi ir tada Inga DRAUDE jiems bendrauti.





1,5 metu va rupinosi, sauskelnes keite, i baseinus vaiksciojo, kaimynai teigiamai apie ji atsiliepia-nu nenupirks jie Lietuvos ziniasklaidos, jei jie sakytu kitaip. Tai kodel motinai sirdi skauda, kai is jos atima, o tevui sirdies turi neskaudeti?

Tikrai ir motina nesiardytu, jei mergyte butu negrazi, invalide ir panasiai. Ko ji nededa tiek pastangu savo invalidui sunui?

As ir esu mama Dabar jusu eile- galit sakyt, kas as per monstras, kad kitos mamos nepalaikau



Na, kazin ar visam. Manau, galima vel duot i teisma del globos ir jame savo argumentus isdestyt, o ne Lietuvos spaudai ir visuomenei.



Tevas nesiruose uzdraust su ja matytis. O Inga mergaite buvo paslepusi nuo jo ir ilga laika su tevu mergaite nesimate. Be taip seniai cia tie susitikimai antstolio kontoroje vyksta. Zymiai ilgesni laika tevas jos isvis nemate.

Ilgai skaitau Jūsų diskusijas. Neiškenčiau trigrašio neįkišus. Užmėtykit mane akmenimis, bet abiems tiems gimdytojams vieno šulo trūksta. Vaikų darželis: dabar aš šitą lėlytę pasiimsiu, o dabar man prireikė... Ir dar rungtyniauja kuris garsiau rėks. Argi taip tokie reikalai sprendžiami? Asmeniškai man gaila abiejų Ingos vaikų. Kažkas ten ne taip. Sūnui depresija (kodėl?), dabar dar besidrąskydama dukrai ligą įvarys. Kas čia teisingai sakė, kad jai pačiai pirmiausia nusiraminti reikėtų... Nuvažiavusi į Vokietiją tik dar labiau vaikui pakenks. Juk, man atrodo, visos mamos susidūrė su situacija, kai palieki vaiką pusdieniui su močiute ar su aukle. Kol mamos nėra - viskas gerai. Užtenka tik praverti duris, tuoj prasideda graudenimaisi. O juk aišku, kad bent jau su močiute jam tikrai nebuvo blogai. Taigi, nė viena iš mūsų nežinom tikros situacijos, ir kategoriškai ginti vieną arba kitą ... Vaikų labai gaila. Bet ... kartais aš taip čia pasiilgstu blondino subtilaus humoro...

Kad ir kiek mes cia besidraskytumem, vaikui nepadesim niekuom Tai ar verta toliau irodineti savas tiesas? Bent jau as pavargau, man nusibodo.
Guodziuosi tik vienuo-kad vis tik mergyte ne su cigonais kokiais, ne arabais, vis tiek su mylinciu tevu, kraujo rysys...

1. vis kas nors nepatinka, jei negali turėt vaikų - tai jau tipo gavo, jei gali - kaip mylės luisą. baikit nesąmones šnekėt. gal mikui su vyru reikėjo susimest, kad nesąmonių nešnekėtumėt?
2. dar didesnė nesąmonė. jei jūs tvirtus santykius sugebat suvvokt tik kaip santuoka, nereiškia, kad tai turi būt priimtina visiems.
3. mikas neturi rūpintis inga. jis lygiai dėl tų pačių priežasčių grįžo namo, su dukra, kuri yra voketijos pilietė.
4. būkim biedni, bet teisingi - vadinas inga lygiai taip pat gali įsitaisyt vokietijoj ir toliau isterikuot per visa įmanomas žiniasklaidos priemones.
5. mąstanti visuomenės dalis nepakraupo. nes suvokia, kad kitaip jis nežinia kada būtų savo dukrą atgavęs. o ingutė iškart į spaudą vėl pažliumbt, užuot ką nors dariusi..

o kaip galėjo daryt, kai mamelė vaiką pagrobė ir dviems metams izoliavo nuo tėvo bei pasistengė, kad pamirštų gimtąją kalbą? gal telepatiškai ar teleportacijos būdu? būtų tikrai įdomu sužinoti kaip rūpintumėtės vaiku, jei tėvas jį pagrobtų, išsivežtų kur nors australijon ir bendrauti leistų tik per skype, o po to paistaliotų australijos forume, kad esat prasta motina, nes mat vaiku telepatiškai pasirųpint nesugebat..
kaip inga gali teigti, jog myli dukrą, kai atplėšia ją nuo tėvo ir šeimos bei pagrobia iš tėvynės. gal nuolatinis isterikavimas spaudoj ir piktinimasis, kad reikia laikytis įstatym - didžiulis meilės įrodymas?

manau, draude del to, kad ji pati neteisetai augina mergaite, jei globa butu jai priskirta, tad ji nieko nebijodama leistu laisvai matytis tevui ir dukrytei;
as taip pat bijociau leisti susitikti, nes jis visada gali/galejo ja netrukdomas issivezti,
o ji vis vylesi, kad globa bus jai priskirta.
Inga padare daug klaidu, taip, kovojo kiek galejo, ir ja suprantu;
Michaelio drauge man neatrodo mylesinti KAIP MAMA, nes ypatingai antrosios zmonos zino, jog vyro vaiko myleti kaip savo reikia subrendimo, vidinio jausmo, ne kiekviena tai sugeba, ir tikrai neduos to, o vaikelis tures problemu visa gyvenima, - vaikas nesupranta, kad mama negali buti salia, ji supranta, t.y. jaucia tai kaip atstumima.
taip, Inga kalta, ji klydo, bet as asmeniskai visada ziuriu i zmogiskaja puse, ir is zmogiskosios puses as palaikau Inga, labai isgyvenu del Luizos, tai yra, visoj sitoj situacijoj skauda sirdi del mergaites, del jos jausmu, bet ir suprantu teva, bet jis myledamas vaika neturejo atplesti jos nuo mamos, mama yra svarbiausias asmuo vaiko gyvenime, jei ji yra normali, dirbanti, o Inga tikrai normali moteris, ir nereikia jai pripaisyt visokiu nenormalybiu. Tik manau ja visa ta itampa labai isvargino ir bet kuri taptume zverimi del savo vaiko.
manau, po visos nesekmes Ingai, ji turetu vaziuoti gyventi i Vokietija, apsistoti salia Luizos, dirbti, na ka, nuleisti galva, ir galbut kada veliau gaus puse globos, jei toks dalykas zinoma imanomas, as ne teisininke, o veliau ir mergaite gales apsispresti, kur nori gyventi.
bent as daryciau taip. Buciau salia savo vaiko.
Del tu visu vokiecio pirkimu ir Ingos uzgaidu... Musu akimis ji atrodo kaip didziausia egoiste, materialiste, o as pazinodama vokiecius, galiu pasakyti, kad musu vyru lietuviu ir vokieciu supratimai yra skirtingi. Vokietis pasiule zmonai dirbti,kai vaikeliui buvo 3, menesiai, ar dazna musu nori eit dirbt vos ne iskart po gimdymo? As tada irgi is tu tinginiu - vyru isnaudotoju, nes maziausiai metus pati norejau augint vaika.

O man tokios dvasinės pornografijos, kaip šitoj temoj dar neteko skaityti...Ir Blondinas tikrai labai čia tikdavo, kaži kur prapuolė?

Lietuvoj būdama daugiau padarytų ir pasiektų nei ten būdama.

beje, nebūtinai vien jisai turi būti kaltas dėl siūlymo eiti į darbą, kai mergytei buvo trys metai. Reikia dar ir Vokietijos įstatymus žiūrėti, kiek laiko yra dekretinės atostogos. Airijoje visai gal prieš porą metų jas pratęsė iki 6 mėnesių, o iki to buvo 4 mėnesiai (tai yra VISAS laikas nuo išėjimo iš darbo prieš gimdymą ir po gimdymo. Ir viskas. Toliau arba grįžti į darbą arba eini šį darbo). Tikriausiai tik Lietuvoj mamos vaikus gali auginti iki trijų metų ir joms saugoma darbo vieta.
Dėl pinigų. Gyvendama Vokietijoje jinai papildomai kas mėnesį gaudavo už abudu vaikus išmokas, kodėl apie tai jinai nerašo? O dabar, matyt, jai taip pat priklausys kažkokios pašalpos, nes dukra Vokietijos pilietė, tai kas gali paneigti, kad ir ji nesidrąsko dėl tų pinigėlių?

Kiek pamenu prieš tai visi būrė, kad Inga tikrai nevažiuos paskui vaiką į Vokietiją..Dabar, kai išvažiavo, irgi visiems atrodo įtartina..Nežinau-man atrodo normalus mamos noras pamatyt savo vaiką..
Nemanau, kad ta Inga koks tai idealas, bet Michaelis irgi savo veidą parodė..Galbūt šių dienų įvykiai ir teisiškai tą situaciją pekreips kita linkme..

Neatstos vaikui jokia geroji pamotė tikros mamos, kad ir kokia pakrikusiais nervais jinai būtų..Beje, manau, kad tie nervai jos dar geležiniai, nežinau, ką daryčiau tokioj situacijoj..Labai sunku kovot prieš vyrą, kuris žino visas silpnąsias tavo vietas..Gal toms pas ką idealūs santykiai šeimoj kitaip atrodo...Kartais šeimose dėl kokio šūdniekio sukyla ambicijos vyriškos, o čia-dėl vaiko...

Už Ingą tikrai nebalsavau
Papildyta:


O kur ten subtilumas buvo

Įvaikinimo tikslas - suteikti vaikeliui namus, kurių neturi, tai ką jie gauna iš įtėviu visvien neprilygsta tai ką vaikai gauna iš tėvų (apie normaliu tėvus eina kalba), tik jie neturi pasirinkimo, kažin ar tu norėtum kad tavo vaikus kas įsivaikintų, nu kokie labai labai geri žmonės, su labai labai gerais ketinimais...

Dėl sūnaus invalido - neinvalidas jis, baikit, jis tik vokietijoj nepritapo, kaip suprantu nepriėmė svetimos aplinkos, ir kaip suprantu sunku jam ten tarp kitakalbių ir t.t. buvo. Tai tokia jo psichine būklė. Tik nemanau kad tai tokia maža priežastis nevažiuot gyvent į vokietiją, tipo Luiza dar maža prisitaikys, o sūnus pakankamai didelis - nenumirs. Kad nerodo kaip ji myli ir rūpinasi sūnum - tai jai šitai dar parodytu, galutinai akmenimis ją užmėtytumėt - kaip ji viešina toookius dalykus. Dar apie tėčio bendravimą su Luizą - žinokit ji taip su visais bendrauja, net su svetimomis ją šnekinančiomis tetomis, vaikas - saulytė. O dabar išveškit ir žiūrėkit teisios jūs ar ne, pripras su tėčiu ar ne. Jei tik mergaitės interesų žiūrėt - ji tikrai turėjo likti Lietuvoje su mama. Nesakau kad Inga viską padarė kad šitos košės išvengt, labai daug klaidų jos pirmam etape, bet dabar už tas jos klaidas moka Luiza, o Mikas nė kiek neatsižvelgia į tai kas mergaitei geriau, tik Ingos klaidas savo naudai išvartalioja, pats tipo šventas. Gi jis santuoką išardė, vien tuo rementis, skirybų atveju nukentėjusioji pusė yra žmona, o ne atvirkščiai. Taip kad Inga turėjo moralinę teisę dukrą pasiimt Lietuvon, o Mikas sutikti su jos siūlomomis sąlygomis, ne pats kažkokias sąlygas kelti. Prisidirbo, lai laksto Lietuvon matytis su dukra, juolab kad taip ją myli. Pats pradėjo vėjus kelt, teismus daryt be antros pusės (galėjo gi palaukt kol pasveiks mergaitė bent pora savaičių, pažyma gi gavo jog ji serga), žiniasklaidą vokietijoj iškedeno, mol va ubagėlė iš trečių šalių vaiką pagrobė siegdama pasipelnyt, nereikia aiškint kad jis šiuo klausimu už Inga. Kaip šitą paaiškinsit - paniškai bijojo prarast mylimą dukrą, nu sori, netikiu.

Nei velnio jis sauskelnių naktim nekeitė, baikit, pažaizdavo ir tiek. Dabar kelinta esat išsiskyrusi ar turit išsiskyrusių draugių pagalvokit kaip buvę sutuoktiniai rūpinasi vaikais ir palyginkit ar tai vienas ir tas pats kai jie tai daro santuokoj. Net ir kai gana ilgai kartu augina vaikučius, vėliau, išsiskyrus, laikui bėgant tėviški jausmai blėsta. Na apsidairykit, juk ne aklos, ar jūs manot kad vokiečiai evoliucionavę tiek kad ten vyrai nuo moterų nesiskiria? Taigi prieš gamtą nepapūsi, nieks man neįrodys kad tėvai yra tiek pat svarbūs vaiko gyvenime kiek motinos. Beja naujausi tyrimai rodo, kad įvaikinti vaikai, net ir nuo pat gimimo, jaučia motinos trūkumą, nes jie būdami įsčiose yra vienas organizmas, jie tik laikui bėgant atsitapatina nuo motinos, deja su tėvu gi ryšiai užmezgami laikui bėgant jau po gimimo. Šiuo atveju negali jie būt labai stiprūs, nu negali niekaip, nu nebendravo jis su ja tiek kad svarbesnis Luizai būtu už mamą.

Dėl to gali ar ne turėt vaikų:
Man iškart kilo toks klausimas - jei negali turėt jie vaikų, tai viskas labai aišku, kodėl nori taip Luizos. O jei gali - tai tada kyla klausimas kas bus kai jie atsiras, nu kiba pasakų vaikystėj apie pamotes negirdėjot, nesuprantat apie ką aš čia. Ypač neblogas psichologinis pamotės paveikslas yra pavaizduotas filme "snieguolė - pasaka suaugusiems", kur parodomi pamotės (beja kuri atėjo į namus su pačiais geriausiais ketinimais) jausmai poduktrai ir kaip jie kinta.
Dėl tvirtų santykių:
Gi pačios aiškinot - kuri vaikus planuojam kai nieks neaišku, nieks nenuspręsta bla bla, tagi teigėt kad jų santykiai netvirti, net rašėt, kad dar gi net nenusprendė santuokos kurt. Beja santuoka tikrai sutvirtina ryšius tarp partnerių tek piniginius, tiek kitokius, bet tai nėra tvirtų santykių pagrindas. Bet ne santuokoje gyvenantys partneriai lengviau linkę išsiskirti, nes juos sieja tik jausmai vienas kitam, įsipareigojimai lieka antram plane, be to santuoka tai tarsi pripažinimas, kad partneriai nebeieško kitų galimybių, jie apsisprrendę vienas kito atžvilgiu. Nenoras gyvent santuokoje įvairiai grindžiamas, bet nei vienas psichologas nepasakys kad santuoka - nėra tvirtas įsipareigojimas partnerystėj, o santuokos vengimas - tokios partnerystės pagrindas.