Luiza Rinau

cia tai teisybe, teisingi teisiniai straipsniai, o ne kazkokiu bobuciu plepejimai apie bloga mama, as uz, ir tokioje situacijoje daryciau viska kad tik vaikas turetu mama o ne atvirksciai.
Papildyta:

Nusikaltimai prieš vaikus




Lietuvės pačios nesugeba rūpintis vaikais

Jolita Venckutė, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 11 18

Tuo įsitikinę Vokietijos teisėjai, nusprendę atimti iš klaipėdietės mažametę dukrą
Berlyne
Nepalankus teismo sprendimas
Klaipėdietė Inga Rinau jau pusę metų grumiasi dėl teisės auginti dar nė 2 metų neturinčią dukrą. Vokietijos Oranienburgo ir Brandenburgo žemės teismo sprendimu ji turėtų atiduoti mergaitę tėvui – šios šalies piliečiui. Taip esą būtų garantuotas vaiko saugumas, kol bus išspręsta, kam iš tėvų bus suteikta vaiko globos teisė. „Negaliu net įsivaizduoti, kad galėčiau atiduoti tą mažą žmogiuką, tarsi jis būtų koks daiktas. Ar gali vaikas jaustis nesaugus savo motinos glėbyje?“ – grąžė rankas Inga.
Prieš vedybas – sutartis
2003 metų liepą, kai Inga ištekėjo už Vokietijos piliečio, jos gyvenimas atrodė kupinas vilčių. Ji atsisakė gerai mokamo darbo, paliko butą uostamiestyje ir kartu su sūnumi iš pirmosios santuokos (jam tuomet buvo 11 metų) įsikūrė Bergfeldės miestelyje šalia Berlyno. Tuomet moteriai buvo 33-eji. Prieš santuoką pora sudarė vedybų sutartį, kuria vyrui buvo garantuotas finansinis saugumas skyrybų atveju. Remiantis šia sutartimi, sutuoktinių santuokoje įgytas turtas dalinamas ne per pusę, o pagal tai, ką kiekvienas sutuoktinis įsigijo jos metu. Pagal šį dokumentą, vyras po skyrybų neturėtų išlaikyti buvusios žmonos, tačiau jam tektų primokėti jai pensijos tuo atveju, jei jis po skyrybų uždirbtų daugiau. Moteris žinojo, jog pragyvenimui turės užsidirbti pati, tačiau noras turėti šeimą buvo stipresnis už abejones. Pernai sausio 11-ąją gimė jų duktė Luisa.
Pareikalavo nutraukti nėštumą
Tačiau santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Praėjus keliems mėnesiams po vestuvių šeimoje prasidėjo nesutarimai. Dažniausiai – dėl pinigų. Vyras vis dažniau priekaištavo, kad sutuoktinė „neneša“ pinigų į namus. „Tai mane labai žeidė. Kaip įmanydama stengiausi padėti jo firmoje, rašiau magistro diplominį darbą, ieškojausi darbo. Po kelias valandas per dieną padėdavau sūnui daryti namų darbus, nes pradžioje jam buvo sunku kalbėti ir rašyti vokiškai“, – pasakojo Inga. Moteris drąsinosi ir vis mėgino savo įtikinti, kad Vokietijoje pavyks pačiai atsistoti ant kojų, tačiau nerimas ir abejonės nėštumo metu sustiprėjo. 2004 metų gegužę, kai Inga buvo antrą mėnesį nėščia, ji paprašė vyro patikslinti vedybų sutarties dalį, pagal kurią sutuoktinių turtas, įgytas santuokoje, dalinamas pagal tai, kiek kiekvienas jų uždirbo. Vyras įsiuto ir pareikalavo nutraukti nėštumą. Ji kategoriškai atsisakė tai padaryti. Šokiruota tokio elgesio, Inga nutarė neparduoti savo trijų kambarių buto Klaipėdoje. Tai buvo paskutinis jos finansinės nepriklausomybės garantas. Reikalavimų ir grasinimų vis daugėjo. Dažnas jų pokalbis baigdavosi fraze: „Neparduosi buto – išeisiu“.
Staiga prisireikė dukros
Per visą nėštumą ir netgi praėjus trims savaitėms po dukros gimimo vyras ragino lietuvę važiuoti namo, žadėdamas už tai dvejus metus mokėti po 500 eurų per mėnesį. „Viena su dviem vaikais Vokietijoje vis tiek neišgyvensi“, – įspėjo jis. Pirmus du mėnesius po gimdymo jai, dar neatsigavusiai po Cezario pjūvio, niekas nepadėjo. Vyras dienas iki vėlyvo vakaro praleisdavo savo biure, o savaitgalius – su nauja drauge. Pernai kovą vokietis paliko žmoną. Netrukus Inga pranešė vyrui, kad ketina su vaikais grįžti gyventi į Lietuvą. „Tačiau jis staiga pareiškė, kad draudžia pasiimti į Lietuvą Luisą“, – pasakojo klaipėdietė.
Bėdos – viena po kitos
Išsiskyrusi su vyru Inga iki šių metų vasaros vidurio dar gyveno Vokietijoje. Išvažiuodama iš Lietuvos ji neblogai pažinojo šią šalį ir puikiai mokėjo vokiečių kalbą, tačiau nesijautė gerai Berlyno priemiestyje, ilgėjosi Klaipėdoje likusios šeimos. Diplomuota vokiečių kalbos specialistė kurį laiką dirbo laisvai samdoma mokytoja ir vertėja. Kalbų mokykloje sutartys sudaromos tik vienam mėnesiui, dėl užsakymų tekdavo pakovoti. Netrukus lietuvė suprato, kad nenorėtų sieti savo ateities su šia šalimi. Jos sūnus irgi nepritapo Vokietijoje. Padėtis visiškai komplikavosi, kai sūnus susirgo. Trijų mėnesių gydymas klinikoje nepadėjo: balandžio mėnesį keturiolikmetis nustojo valgyti, tapo nešnekus, o birželį nebėjo į mokyklą. Kurį laiką moteris stengėsi suderintį darbą, rūpinimąsi apatijos apimtu sūnumi ir dukra. Kas antrą arba kas trečią savaitgalį tėvas pasiimdavo mažylę pas save, kartą per savaitę veždavosi ją į baseiną.
Nutarė negrįžti į Vokietiją
Liepos mėnesį Inga susiruošė seniai planuotų atostogų į Lietuvą. Sūnus atsigavo tą pačią dieną, kai sugrįžo į Klaipėdą: ėmė valgyti, žvilgsnis praskaidrėjo. Netrukus jis pareiškė nė už ką negrįšiąs į Vokietiją. Luisa irgi puikiai jautėsi Lietuvoje, todėl Inga nusprendė likti su vaikais pas savo šeimą Klaipėdoje. Tačiau palikti nuošalyje buvusio vyro ji irgi nenorėjo. Rugpjūčio pradžioje ji parašė Luisos tėvui laišką, kuriame paaiškino nusprendusi nebegrįžti į Vokietiją, ir pasiūlė atvažiuoti į Lietuvą pasimatyti su dukra. Vokietis neatvažiavo, bet kreipėsi į teismą.
Teismas – tėvo pusėje
Rugpjūčio 14-ąją Oranienburgo teismas nedalyvaujant motinai nusprendė, jog Luisa turi būti atiduota tėvui, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas. Inga tvirtina ketinusi vykti į teismą, tačiau Luisa susirgo vidurinės ausies uždegimu. Važiuoti viena ji nesiryžo, nes buvęs vyras raštu uždraudė palikti mergaitę pas Ingos artimuosius. Teisėjas atmetė Ingos prašymą atidėti svarstymą. Lietuvos gydytojų pažymas, išduotas rugpjūčio 3 ir 11 dienomis, vokiečiai ignoravo. Psichologas, kuris pusmetį bendravo su Ingos šeima ir būtų galėjęs apibūdinti ją kaip pavyzdingą motiną, posėdžio metu laukė už durų, bet nebuvo pakviestas į salę.
Ignoravo lietuviškas pažymas
Bet Inga nenuleido rankų. Jos gynėja užprotestavo Brandenburgo žemės teismo sprendimą. Iki spalio pradžios moteris surinko šūsnį dokumentų, patvirtinančių, kad Luisai nieko netrūksta Lietuvoje, o motina pavyzdingai rūpinasi dukra. Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnyba patvirtino, kad Luisa gyvena tinkamomis sąlygomis, konstatavo glaudų motinos ir dukros, sesers ir brolio ryšį. Medikai pažymoje nurodė Edgaro atsisakymą grįžti į Vokietiją. Panašias pažymas išdavė vaikų lopšelis-darželis, „Yamaha“ muzikos mokykla, kurią motina su dukra lanko nuo rugsėjo. Ingos darbdavio pažyma patvirtino, kad jos atlyginimo pakanka šeimai išlaikyti. Dokumentai teisėjui buvo išsiųsti greituoju paštu. Tačiau tai vokiečiams nepadarė jokio įspūdžio. Brandenburgo žemės teismas atmetė moters skundą ir paliko galioti nutartį grąžinti Luisą į Vokietiją. Vokietijos teismai savo sprendimų nekomentuoja.
Galioja viduramžių papročiai?
Skaitydama teismo nuosprendį, lietuvė pasijuto lyg gyventų viduramžiais, kai šeimoje viską nuspręsdavo vyras. „Vaiko tėvas, atsižvelgdamas į motinos elgesį, baiminosi, kad ši išsiveš jų dukrą į Lietuvą, 2005 metų gegužės 17-ąją jis raštiškai uždraudė išvežti dukrą iš Vokietijos. Lietuvoje sanitariniai įrenginiai, butas ir gyvenamoji aplinka bei bendra medicinos būklė, palyginti su Vokietija, yra blogi ir kenkia vaiko gerovei“, – rašoma teismo nuosprendyje. „Kodėl turėčiau likti Vokietijoje viena su dviem vaikais be savo šeimos ir artimiausių giminaičių? Kodėl niekam nerūpi mano sūnaus interesai, jis juk irgi vaikas?“ – stebėjosi Inga. Buvęs vyras teisme net pareiškė, kad lietuvė pagrobė vaiką. Išklausę šio kaltinimo teisėjai nusprendė, jog parveždama dukrą į Lietuvą Inga šiurkščiai nusižengė vaiko gerovei, todėl vaiko globos teisės turi būti perduotos ieškovui.
Mūšis persikels į Klaipėdą
„Juk išvažiavau su vaikais ne į džiungles nuotykių ieškoti, o namo, kur tvarkingai gyvenau 33 metus. Turiu erdvų butą, gerą darbą, galiu užsidirbti pragyvenimui ir duoti vaikams kur kas daugiau nei gyvendama Vokietijoje. Kodėl teismo Vokietijoje nedomina, kokia žala buvo padaryta Luisai, kai tėvas paliko šeimą ir matydavo dukrą tik kas antrą ar kas trečią savaitgalį, išpraustą ir švariai aprengtą?“ – neslėpė apmaudo moteris. Lietuvė nemato jokios galimybės apsiginti nuo neigiamos Vokietijos teismo nuostatos jos, kaip kitatautės, atžvilgiu. Ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį paaiškinęs, kad tokia byla jau nagrinėjama Vokietijoje. Luisos tėvas irgi kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išduoti jam dukrą.

paskaityti,jei nesuprasit ir po kelis kartus, kad etietu i prota tos kurios mama smeižia.

As tikrai zinau, kad mano vyras nelauktu 2 metus, kol as neleisciau jam matytis su vaikais. Ir as tuo dziaugiuosi, nes zinau, kad mano vyrui svarbu musu vaikai (nesuprantu kaip moteriskes dziaugiasi, kad kai issiskirsim vyras kartais ateis pas vaikus). Todel galiu suprasti teva,kuris is nevilties padaro klaida (nors jei nebutu to padares tai neaisku, kiek dar mergaite butu tampoma).
O argumentai, kad turim palaikyti, nes ji moteris, lietuve, mama kvepia stipriu nepilnavertiskumo kompleksu ("nesvarbu kodel, bet as apsimesiu komandiska" )


Situose pokalbiuose mergaite neidomi, svarbu kad mamai sunku, mama nori ir pan. O mergaite tik irankis pasiekti tiksla.

Tevas laisvai galejo pasidaryti nauja Luizos pasa Vokietijoje, juk darant pasa nereikia vaiko salia..Issieme vaiko gimimo liudijimo dublikata ir vsio pasas padarytas..Bent jau as taip manau..

O del to, kad kazkas varo ant Ingos tai manau turetu nusipjauti sau liezuvi..nes nebutu Lietuviai tik ir dziaugiasi is kitu nelaimiu..Manau, kad Inga yra normaluz zmogus kaip ir dauguma..turi ir blogu ir geru savybiu..juk idealiu zmoniu nera, o be to visiems geras nebusi.. Ir del to nemanau, kad reik ja smerkti ir dziaugtis, kad mergaite yra atskirta nuo mamos, nes kad ir kokia ji butu ji yra mama..

O KAS JI, MERGAITĖ VYRUI MIELIAUSIAM - TĖVELIUI MICHALEIUI NE ĮRANKIS???
Papildyta:

Ir dar pridursiu ji nei narkomane nei alkoholike ieskot blogu savybiu? pirma paziurekit i save sventosios, tikrai nusipjauti liezuvi palinkeciau..

Ar irankis ar ne tevui dar neaisku, nes pakolkas jis tik kabinosi siaudo, kad galetu buti su savo vaiku.

Nu antra posto dalis tai fantastika, tiesiog motinisko svelnumo isikunijimas . Kuo ta I.Rinau tokia uzburianti, kad del nesutikimo ja garbinti galima kitiems linketi blogio?

Lietuva jau supergyveno kiek milijonų teks sumokėt jei bylynėsis vaiko kaina jau nustatyta,kaži ar pirksim?

Kiekviena valstybe turi savo reikalavimus. Pas mus be vaiko, jokio paso negausi. Ir turi buti abu tevai, arba rastiskas sutikimas

Lietuvoje matau vyrauja vienokia vertybiu sistema. Pas mus kitokia, o Vokietijoj dar ir kitokia. Moterys, pries puldamos uzsienieciams ant kaklu turetu pasidometi apie tokius dalykus. Jei mano ir mano sugyventinio keliai issiskirtu, jis JOKIU budu neleistu isvezti vaiko is salies! Daug kas skandinavus vyrus vadina bobiskais. Bet jie dievina savo vaikus 2006m gimusiu vaiku 62% tetuku pasieme tevo atostogas (ne tas kur kartu su mama buna namuose). Kadangi pati esu mama, tad galiu tik pasakyti, kad mitas yra tai, kad mamos tik suknirkus vaikui zino, kas jam yra. Visa tai ateina su patirtimi. O vyrai augine savo kudykius, ne blogiau turi islavine tai. Psichologai ypac uz tetuku atostogas. Nes jie uzmezga toky pat rysy kaip ir mamos! Ir skirybu atveju, motina nera sventa karve, o tevas beteisis asilas!


Papildyta:

Kodel visi iskart sako, kad garbiname Inga...As jos tikrai negarbinu, bet ziuriu is zmogiskosios puses..Ji yra motina ir turi teise augint vaika..Aisku tevas irgi turi teise..bet as labiau palaikau Inga kaip motina, nes ji 9men isnesiojo mazyle, iskente gimdimo skausmu, veliau maitino augino saugojo..Kur cia yra jos nuodeme, kad turi atimti is jos vaikeli?Kaip tevas nepagalvoja, kad mergaitiai labiau reik mamos, o ne pamotes..Nesvarbu, kad ji gime Vokietijoje, kodel negali augti cia LT?negi cia koks zombiu krastas?As nesuprantu tu zmoniu logikos, kurie sako, kad mergaite reik grazint tevui..juk cia nedaiktas koks, kad nusipirkes paturejes kuri laika atiduodi kitam..Cia maza mergaite turinti jausmus..Kuris teismas pagalvojo kas jai bus kai ji uzaugs ir supras, kad kazkokie svetimi dedes ir tetos nusprende, jog jai geriau augti turtingesneje galingesneje salyje..
Papildyta:
Tosk nesutinku su tavim, kad Lt norint pasidaryti pasa reik abieju tevu ir vaiko As va nesenai dariausi savo 3men sunui pasa..Nunesiau tik nuotraukas ir gimimo liudijima..Mano vyras negyvena LT tai ir negalejo buti, bet as neturejau jokio sutikimo ar igaliojimo Man be problemu padare pasa

As gyvenu ne LT, tad tai norejau pasakyt, kad kiekvienoj valstybej yra skirtingi reikalavimai

As irgi gyvenu ne LT Sutinku su tavim, kad kiekvienoje salyje skirtingi reikalavimai
Papildyta:
Ir tikrai tos labiau issivysciusios salys mus priskiria prie treciuju pasaulio saliu

O vat su paskutiniu teiginiu nesutinku. Niekada nesijauciau cia kaip treciaruse. Esu vertinama kaip individas, o ne kokios tautybes esu.

Nu apie save irgi ta pati pasakysiu Dirbu valstybineje istaigoje tai cia visokiu yra
Bet zinau tikrai daug atveju kaip kitus musu tautiecius niekina uz tai, kad yra is Lt..O ir Vokietijos teismu atsiliepimus paskaicius apie tai, kad mergaite Lt neturi geru salygu augti is karto susidaro vaizdas, kad mes esam niekas palygint su jais..