| QUOTE (Sfinxute @ 2004 04 02, 13:29) |
| mano viena drauge ganetinai neseniai (pries pora men) isivaikino mergaite is vaiku namu.mergaitei kovo men buvo 2 metai. jie savo vaiku tureti negali. is ju vargu isivaikinant, galiu pasakyti, kad tie kurie rupinasi visais ivaikinimo dokumentais yra dideli kysininkai. kai atejo apziureti kaip jie gyvena uzsimine, kad vieni dave jai sokolada( greiciausiai kaip padeka), o ji atsovusi, kad ir pati gali nusipirkti ir geresni. beveik visus sveikus vaikus isivaikina uzsienieciai tikriausiai aiksu ir del ko. Lietuveleje lieka vaikai turintys protines ir kitas negalias. |
Cia tau papriestarausiu.Kiek kartu buvau kudykiu namuose,tai vis sake,kad lietuviai ima tik sveikus ir grazius vaikus,o i uzsieni issiveza sergancius,labai mazai sveiku vaiku palieka Lietuva.
Aš irgi pritariu Žvirbliukės mintims, kažkokie pakankamai savanaudiški motyvai, nors aišku tam vaikeliui matyt bet kokie motyvai geresni nei likti vaikų namuose...
Tačiau aš matyt pasakysiu dar ciniškiau nei Žvirbliukė - netikiu aš tokiais pasvaičiojimais...Kurie iš tikrųjų nori įsivaikinti, pirmiau įsivaikina, o paskui giriasi, o toks "medalių kabinimasis" avansu manęs neįtikina ir nė iš tolo dar nepanašu į žygdarbį... Bet aš gal per daug paranojiškai atsakingai žiūriu į žodžius...
Tačiau aš matyt pasakysiu dar ciniškiau nei Žvirbliukė - netikiu aš tokiais pasvaičiojimais...Kurie iš tikrųjų nori įsivaikinti, pirmiau įsivaikina, o paskui giriasi, o toks "medalių kabinimasis" avansu manęs neįtikina ir nė iš tolo dar nepanašu į žygdarbį... Bet aš gal per daug paranojiškai atsakingai žiūriu į žodžius...
sveikos mamos, visu pirma su sventem ateinanciom visas 
taip laukiau kada atsiras tema apie ivaikinima ir pagaliau sulaukiau
kartais taip norisi jum visom pasipasakoti ir su jumis pasidziaugti, bet kartais kai kurie pasisakymai buna tokie pikti kad baisu pasidaro sirdi atverti.
naujos temos atsiradimo proga nusprendziau nebetyleti.
siandien su vyru buvom kudikiu namuose, ejom ieskoti savo kaledu stebuklo
ten bunant apima toks keistas jausmas kad rodos juos visus paimtum, juos visus pamiltum kaip savus, kad tik galimybes leistu.
turbut jau niekada gyvenyme nepamirsiu to jausmo kai praverus duris i tave kaip streles susminga protingos vaikstynese stovinciu vaikuciu akytes.
zinau kad praeis dar siek tiek laiko kol sutvarkysim vaikucio ivaikinimo dokumentus, bet kas tas siek tiek palyginus su penkiais metais.........
nenoriu sakyti op nepersokus griovio, bet zinau kad vienos is tu akiu mano vaiko
ir tik dabar supratau,tam kad svajones issipildytu reikia tiek nedaug......
taip laukiau kada atsiras tema apie ivaikinima ir pagaliau sulaukiau
kartais taip norisi jum visom pasipasakoti ir su jumis pasidziaugti, bet kartais kai kurie pasisakymai buna tokie pikti kad baisu pasidaro sirdi atverti.
naujos temos atsiradimo proga nusprendziau nebetyleti.
siandien su vyru buvom kudikiu namuose, ejom ieskoti savo kaledu stebuklo
ten bunant apima toks keistas jausmas kad rodos juos visus paimtum, juos visus pamiltum kaip savus, kad tik galimybes leistu.
turbut jau niekada gyvenyme nepamirsiu to jausmo kai praverus duris i tave kaip streles susminga protingos vaikstynese stovinciu vaikuciu akytes.
zinau kad praeis dar siek tiek laiko kol sutvarkysim vaikucio ivaikinimo dokumentus, bet kas tas siek tiek palyginus su penkiais metais.........
nenoriu sakyti op nepersokus griovio, bet zinau kad vienos is tu akiu mano vaiko
ir tik dabar supratau,tam kad svajones issipildytu reikia tiek nedaug......
QUOTE(Daiva @ 2004 04 02, 17:17)
Aš irgi pritariu Žvirbliukės mintims, kažkokie pakankamai savanaudiški motyvai, nors aišku tam vaikeliui matyt bet kokie motyvai geresni nei likti vaikų namuose...
Tačiau aš matyt pasakysiu dar ciniškiau nei Žvirbliukė - netikiu aš tokiais pasvaičiojimais...Kurie iš tikrųjų nori įsivaikinti, pirmiau įsivaikina, o paskui giriasi, o toks "medalių kabinimasis" avansu manęs neįtikina ir nė iš tolo dar nepanašu į žygdarbį... Bet aš gal per daug paranojiškai atsakingai žiūriu į žodžius...
Tačiau aš matyt pasakysiu dar ciniškiau nei Žvirbliukė - netikiu aš tokiais pasvaičiojimais...Kurie iš tikrųjų nori įsivaikinti, pirmiau įsivaikina, o paskui giriasi, o toks "medalių kabinimasis" avansu manęs neįtikina ir nė iš tolo dar nepanašu į žygdarbį... Bet aš gal per daug paranojiškai atsakingai žiūriu į žodžius...
Nevadinčiau šitų dalykų pasvaigčiojimais. Juk viskas pirmiausia ir prasideda nuo minčių apie norą įsivaikinti. Tu apie tai galvoji, svarstai, planuoji ir kažkada ateina arba neateina laikas įsivaikinti. Juk neatsibundi vieną rytą ir nei iš šio nei iš to nenusprendi įsivaikinti. Apie tai galbūt mąstai ne vienus metus, kol nusprendi taip padaryti. Manau Žmona tiesiog norėjo pasidalinti tomis mintimis ir čia joks "medalių kabinimas" avansu. Na o motyvai per laiką taip pat išsigrynina.
QUOTE(Zvirbliuke @ 2004 03 05, 14:22)
Jei gerai supratau, motyvacija paimti vaikelį iš kūdikių namų tokia:
1. Tavo vauikui reikės draugo.
2.
3. "labai norisi mergaitės",
4.
Tai tiek mano skepticizmo šia tema...
1. Tavo vauikui reikės draugo.
2.
3. "labai norisi mergaitės",
4.
Tai tiek mano skepticizmo šia tema...
Tai mano antroji gimė tik dėl šių dviejų priežasčių. Ir ką, ji dėl to turi būti nelaiminga? O gal turėjo iš viso negimti, kol aš nesugalvosiu daryti ką nors laimingu?
Kiekvienas žmogus yra egoistas (kažkiek), ir jei jis tenkindamas savo egoizmą dar ir daro gerą darbą kam nors kitam, tai tik džiaugtis reikia. Nes jei vaikus įsivaikintų tik tie, kurie trokšta gerovės vaikui, o ne patenkinti savo egoistinį poreikį turėti vaikų, atlikti gerą darbą, būti kam nors reikalingu ar dar kokį nors, tai net ir tų kelių dešimčių įsivaikintų Lietuvoje nebūtų
Sveikos visos sėdinčios ar nors užeinančios čia, į šią temą. Kaip man artima širdžiai, tai ką čia aptarinėjate, tai labai. Mes" laužiam ledus" ir einam į Klaipėdos globos namus "Rytas".Ten dar tik pirmieji mūsų žingsniai, tačiau pradžia yra. Aš asmeniškai dar neradau vaiko akių, kurių žvilgsnio negalėčiau atlaikyti, matyt man dar ne laikas.Tačiau tikiu tuo, kad atsiras, ir tas vaikas vieną kartą ir man pasakys- aš noriu gyventi pas tave.Vistik globos namai tarsi filtras atsijojantis didelę dalį blogybių kurių vaikai atsineša iš ankstesnio savo gyvenimo. Turiu galvoje vyresnius vaikus ,kurie paimami iš namų. Ryto direktorė sakė, kad eilėje yra daug vaikų, kuriuos reikėtų paimtui iš šeimų ,kad užtikrinti jiems galimybę ramiai išsimiegoti, pavalgyti, mokytis ir manau kad turėtų būti labai normalu pagloboti nors vieną vaiką iš globos namų,ir jeigu jis kada nors pasakys- aš noriu pas tave gyventi- bus didelis įvertinimas, nes vaikai ten turi geras sąlygas ir jiems reikia tik meilės.
Mhhhhhh na ir kalbaat... Kazkas medalius kabina, kazkas vel.... Vaikas nezaislas ir ne suo. Ji auginti reiks iki kol uzaugs, ir pakest kiaulystes, isdaigas. Viska viska..... ir kai bus skaudziu akimirku tyliai sirdyjue pagalvosit ech.. mano vaikas taip nepadarytu... Tphu, tphu tphu...dar to neteko pajausti, ir taip pagalvoti, bet zinau kad taip pagalvojama
Ir aš nesuprantu, kam tuos medalius kabina. Juk pasiimti vaiką tam, kad turėtum kuo rūpintis, dėl ko nemiegot naktį, kad namie bėgiotų mažas džiaugsmas, o ne tam kad kiti medalius kabintų 
Yra gera patarle - kiekvienas galvoja pagal savo istvirkimo laipsni, t.y. apie tai kaip kitas elgtusi vienu ar kitu atveju, mes sprendziame is to kaip mes pasielgtume. Taigi visos ir visi, kurie negaletute pamilti svetimo vaiko, nesekite nerimo seklu sirdyse tiems, kuriems tai yra savaime suprantamas dalykas 
. Visu pirma kai pradesite auginti vaikeli is vaiku namu, tai bus jau nebe vaikelis is vaiku namu, o bus jusu vaikelis. Ir nereikia ju gailetis (nebent tik tol, kol jie auga vaiku namuose), o aukleti taip kaip sava, be jokio oi vargselis jau prisikentejo ir taip arba mano vaikelis taip nepadarytu ir t.t. Jei uzauginsi vaikeli nuo mazens, nuo pampersu keitimo, uzpakalio prausimo, pasaku sekimo vakarais ir t.t., tai pasakykit man kaip jo nemyleti? Ar jus nemylite savo broliu ar seseru vaiku? Jie kaip savi, kai reikia paglostai, kai reikia subari, be jokiu susimastymu jis tavo ar ne tavo kraujas. Sekmes, tiems kurie apsisprendete kazkuriam vaikeliui suteikti namus ir siluma, mes prie jusu irgi greitai prisijungsime. Sekmes!!! 
. Visu pirma kai pradesite auginti vaikeli is vaiku namu, tai bus jau nebe vaikelis is vaiku namu, o bus jusu vaikelis. Ir nereikia ju gailetis (nebent tik tol, kol jie auga vaiku namuose), o aukleti taip kaip sava, be jokio oi vargselis jau prisikentejo ir taip arba mano vaikelis taip nepadarytu ir t.t. Jei uzauginsi vaikeli nuo mazens, nuo pampersu keitimo, uzpakalio prausimo, pasaku sekimo vakarais ir t.t., tai pasakykit man kaip jo nemyleti? Ar jus nemylite savo broliu ar seseru vaiku? Jie kaip savi, kai reikia paglostai, kai reikia subari, be jokiu susimastymu jis tavo ar ne tavo kraujas. Sekmes, tiems kurie apsisprendete kazkuriam vaikeliui suteikti namus ir siluma, mes prie jusu irgi greitai prisijungsime. Sekmes!!!
Norėčiau pažiūrėt, kelios iš šitoj ar kitose temose svaičiojančių, kaip norėtų trečią ar pagranduką įsivaikint taip ir padarys 1-2 procentai. Ne daugiau.
Aš irgi buvau viena iš tų. Sakau buvau, nes juo toliau, juo labiau abejoju ar tikrai šiam gyvenime įsivaikinsiu vaikutį...
Pažvelgus į jų akutes tikrai širdis plyšta, bet ką aš žinau, gal nesu tikrai gera mama, gal mūsų šeima iširs, gal dar kas nors atsitiks... Ir gal tas vaikutis mano šeimoj nebus laimingas Būtent šito aš labiausiai ir bijau. Kad paskui nebūtų 'chotelos kak lučše,a polučilos kak vsegda'
1-2 procentai. Ne daugiau.Aš irgi buvau viena iš tų. Sakau buvau, nes juo toliau, juo labiau abejoju ar tikrai šiam gyvenime įsivaikinsiu vaikutį...
Pažvelgus į jų akutes tikrai širdis plyšta, bet ką aš žinau, gal nesu tikrai gera mama, gal mūsų šeima iširs, gal dar kas nors atsitiks... Ir gal tas vaikutis mano šeimoj nebus laimingas
Būtent šito aš labiausiai ir bijau. Kad paskui nebūtų 'chotelos kak lučše,a polučilos kak vsegda'
Labutis,as cia naujoke,nors senokai jau skaitineju 
mes su vyru taip pat nusprendem isivaikinti mergyte, ir kuo toliau tuo mes esam isitikine Neseniai pabuvojom kudikiu namuose (oi kaip sirdi spaude tenai) , vaikuciu daug ir visi tiesia rankutes. Paemiau viena mergaite ant ranku , ir atrode kad tai mano vaikelis,toks mielas ir siltas,ir beja panasus i mane 
...Susitvarkem dokumentus ir laukiam nesulaukiam kada mums leis ja jau isivaikinti.Taip kad nemanau jog tai yra blogai...nesvarbu ar savas ar svetimas vaikutis,bet jei tu ji nuo mazens auginsi,rupinsiesi juo,manau nesvarbu ar tai as, ar kas kitas ji pagimde...Tai jau bus mano vaikas:)
mes su vyru taip pat nusprendem isivaikinti mergyte, ir kuo toliau tuo mes esam isitikine Neseniai pabuvojom kudikiu namuose (oi kaip sirdi spaude tenai) , vaikuciu daug ir visi tiesia rankutes. Paemiau viena mergaite ant ranku , ir atrode kad tai mano vaikelis,toks mielas ir siltas,ir beja panasus i mane ...Susitvarkem dokumentus ir laukiam nesulaukiam kada mums leis ja jau isivaikinti.Taip kad nemanau jog tai yra blogai...nesvarbu ar savas ar svetimas vaikutis,bet jei tu ji nuo mazens auginsi,rupinsiesi juo,manau nesvarbu ar tai as, ar kas kitas ji pagimde...Tai jau bus mano vaikas:)
Manau, kad vaiko ivaikinimas yra is ties daug atsakingesnis dalykas, nei nutarimas susilaukti savojo. Juk paimi vaika tam, kad jis turetu mylincia seima, taciau ar gali buti tikra, kad ta vaika lygiai taip kaip savaji myles tavo vyras, ar lygiai taip pat juo dziaugsis ir popins ji mociutes, seneliai ir dedes? As pati jau seniai degu mintimi pasiimti vaikuti, taciau butent si mintis neduoda ramybes. Negaleciau matyti, kad mano pacios pagimdytas vaikas tarp giminiu labiau mylimas, nei ivaikintas. O dar kai anytai apie tai uzsiminiau, tai visai liudna pasidare... 
Taciau visada busiu uz tai, kad tie vaikuciai turetu salia bent viena jam atsidavusi zmogu, nei gyventu vaiku namuose ir simtas ju dalintusi keliu geru (, o kartais ir nevisai 
) aukletoju globa...
Taciau visada busiu uz tai, kad tie vaikuciai turetu salia bent viena jam atsidavusi zmogu, nei gyventu vaiku namuose ir simtas ju dalintusi keliu geru (, o kartais ir nevisai ) aukletoju globa...
