Vaikas iš kūdikių namų

Žinoma, kad bijau. Ir tikuosi jo gyvenimą padaryti tokį, kad jis nesigailėtu to, kad aš jį užauginau. Ta baimė išliks dar ilgai, bet dabar ir aš ir mano šeima ir jis esqam labai laimingi. Mes turim vienas kitą. Jei jis panorės bendrauti su savo biologine šema - aš neprieštarausiu nors ir labai bus sunku, Aš savo gyvenimą pašvenčiau tam. Nu juk kažką ąš turiu padaryt laimingą. Negaliu gyventi vien tik sau.

Jei turėčiau savo biologinį vaiką, gal net nesusimastyčiau apie įvaikinimą, bet deja neturiu tos galimybės.

Mes galime turėti savo biologinių vaikų (jau 2 turim), bet ateityje ruošiamės įsivaikinti.
Tai bus daroma TIK DĖL VAIKELIO. Tik dėl to, kad jis turėtų laimingą vaikystę, paauglystę (na, mes tikimės, kad laimingoje šeimoje auga laimingi vaikai - čia aš taip nelabai kukliai ). Mes TIKRAI galėsime jam suteikti DAUGIAU nei jis gautų augdamas globos namuose. Visko - ir meilės ir šilumos, ir išsilavinimą, ir įspūdžius... Ką jis pasirinks vėliau tai bus tik JO pasirinkimas. Tegul ieško savo asocialių tėvų, tegul eina pas juos į landynes. Bet mes tikimės, kad sugebėsime įskiepyti jam tokį požiūrį į savo biologinę šeimą - kad tai šeimai/mamai REIKIA pagalbos. Jos jai reikėjo seniai seniai... Ir štai, jis, suaugęs sūnus/duktė išties jiems ranką (ne, ne su stikliuku ).
O jei mus mylės (o aš tikiu, kad taip bus ) mūsų nepamirš...
Ir aplamai. nė iš vieno savo vaiko nereikalausiu kažko - kad senatvėje mane prižiūrėtų, kad kažkur į sanatorija vežiotų, ar pragyvent padėtų.
Pats VAIKŲ AUGINIMAS man yra didžioji LAIMĖ. Gyvenu ir kasdien džiaugiuosi galėdama dešimtą kartą plauti ištepliotas rankutes, šluostyti apkakotus užpakalius, dainuoti daineles, žaisti slėpynių... Net ir keltis tris kartus per naktį, nors tie paršiukai jau paaugę, bet neramūs Džiaugiuosi savo vaikais ŠIANDIEN. Lygiai taip pat auginsiu ir įvaikį
O jei kada reiks verkti, tada ir verksiu, o ne rypuosiu visą gyvenimą - galėčiau tai padaryti, bet kas bus jei.....

Tobulybes isikunijimas tiesiog. Galetum Nomedos laidoj sudalyvaut. Arba mexikonu serialuose teigiama personaza suvaidint...

Mes KITOKIE
Bet tikrai netobulybės
O iki mexikonų teigiamų personažų abiem su diedu svorio gerokai numest reikėtų

Dekoju, kad neisizeidei. As megstu draugishkai per danti patraukti, tik ne visi supranta.

ar toks tavo nusistatymas pries ivaikinamus vaikus julijana buvo ir pries tavo patirti sunaus darzelyje?

uz tavo pasiaukojima ir geruma, daugiau tokiu zmoniu .
as ir manau, kad vaikas turi pilna teise zinoti savo tevus, ir as tik uz tai kad jie kazkada ateityje susitiktu (jei to pats vaikas nores), bet noreciau kad tai vaikas darytu labai gerai apgalvojes ir viska pasvarstes. o jei ivaikintui vaikui atiduosi visa save, tai tikrai jis taves nepamirs ir niekada tau nepasakys, kad tu ne mano mama/tete

Dar pries gimstant sunui, turejau reikalu su giminaiciu globotiniais. Juos pasieme 4, 6, ir 9-niu metu, dabar jau gerokai didesni. As pas juos vasara pagyvendavau savaite kita (zinot, darzai, uogos, bulbes), nu tooookiu kosmaru prisiziurejau romana parashyciau, jei viska reiketu papasakoti. As tetai ne karta sakiau, "man gali ne 500, o 5000 moketi - as ju neimciau". Nera tokiu pinigu, kurie butu verti mano nervu ir sveikatos. Ir grasinimu sukapoti kirviu nakti...

JULIJANA, nugi negalima visko spręsti tik iš savos patirties. Nesupyk, kad patrauksiu per dantį, bet tai primena močiutę, kuri "žino", nes "matė" arba "skaitė vietiniame laikrašyje". Juk negalima iš patirties konkrečioje aplinkoje imti ir daryti išvadas apie visą pasaulį.

Dėl baimės, tai man primena draugės pogimdyvinę depresiją, kai ji kelis mėnesius verkė, kad gimęs sūnus paklius į kalėjimą, nes jau kelių kaimynų sūnūs ten sėdi.

Bijau ne daugiau nei kitos vaikus auginančios mamos.

Kad esu ne biologinė motina išgirsti nebijau. Pirmiausia todėl, kad apie biologinę mamą su dukra ne kartą kalbėjau ir ji nieko naujo ta fraze man nepasakys.

Antra, būdama iki paskutinio geno "biologinis" vaikas savo mamai irgi paauglystėje buvau išrėžusi, kad ji ne "tikroji mama" turėdama omeny mūsų tarpusavio santykius. Jeigu paauglė nori tėvų neklausyti, tai ji ras ką pasakyti. Įvaikiai pasakys, kad esi ne mano mama, tikrieji vaikai pasakys, kad tu manęs nemyli ir nesupranti. O esmė bus ne įvaikinime. Ir vieni ir kiti žodžiai reiškia visiškai tą patį - pagalbos šauksmą ir santykių krizę.

Jeigu įvaikintų vaikų tėvai yra šiukšlynuose, tai jie turi ten eiti ir jų ieškoti. Tai savo istorijos ieškojimas. Visi turime žinoti ir jausti savo istoriją, kokia jis skaudi bebūtų. Nereikia net šiukšlynų. Vienų iš mūsų seneliai buvo tremtiniai ir kankiniai Sibire, kiti - budeliai. Pastarieji daugiau atnešė skausmo, nei tie bomžiukai šiukšlynuose. Pasišaipydama galiu pasakyti, kad radau dar vieną vietą, kur galima ieškoti blogų genų... Tai turi būti šeimos istorija, tegu ir skaudi, su kuria jis turi išmokti gyventi. Bet istorija TURI BŪTI. Taigi ir biologinius tėvus surasti reikia.

Atsiprasau kad anksciau neatsakiau vis dziaugiames mergyte Ryt vel ja pasiimam , o balandzio 6 diena bus ivaikinimo teismas ,ir tikimes kad jis bus musu naudai O mergyte tai tikras vijurkas Einam kasdien jos lankyti,ir kaip ji pamato mus,kaip atbega istiesusi rankutes,apsikabina ir prisiglaudzia,nepatikesit,bet man malonus siurpas nueina per visa kuna...
Kaip pasiimam i namus ir visai neblogai ji jauciasi , apziurineja kiekviena kampa,noriai susipazina su viskuo Tik labai sunku po iseiginiu skirtis su ja Na bet tikekimes kad bus viskas gerai ir po teismo jos jau niekam neatiduosim:)

Julijana,nesupyk,bet tu kaip mano mociute,jei kam nors skauda koja,tai butinai ir jai skaudes.Tu manai kad jei ivaikintas vaikelis,tai jis bus blogas ,skaudins ir panasiai...Juk ir uz sava vaikeli negarantuoji koks jis uzauges bus.Tavo kelyje pasitaike istorija kuri tau paciai pasirode baisi,todel ir nusistaciusi esi pries ivaikinimus??? as zinau kelias seimas,pazystu juos artimiau,jie ir augina vaikelius is kudikiu namu,nepatikesi,bet jie saunus auga zmoguciai,vienai is ju jau greitai 18 , mokinasi puikiai,groja ,dainuoja.Nesakau kad buna viskas tik grazu...zinoma,buna visko...bet nebukim egoistais...As keliu abi rankas uz tuos,kurie paima vaikeli isivaikinti ir augina,myli,aukleja,kartu verkia ir juokiasi.

Zuika1,tu saunuole,labai dziaugiuosi uz tave ir uz tavo suneli daugiau tokiu zmoniu !!!
Ute,jums ir stiprybes !!! saunuoliai esat:)